- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e2-452-580/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01138-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė (pirm.)
- Ieškovas
- Louis Vuitton Malletier, S.A.
- Atsakovas
- OOO „Vostok-Jug“, V. V., M. K., S. P., A. K., A. G., I. K., D. K., S. Č., T. U., OOO "BOCTOK - ЮГ"
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Louis Vuitton Malletier“ S.A. ieškinį atsakovams OOO „Vostok-Jug“, V. V. (V. V.), M. K. (M. K.), S. P. (S. P.), A. K. (A. K.), A. G. (A. G.), I. K. (I. K.), A. G. (A. G.), D. K. (D. K.), S. Č., T. U. dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas „Louis Vuitton Malletier“ S.A. prašė: areštuoti (konfiskuoti) 7 rankines, 32 poras avalynės, 2 šalikus, nurodytus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-05-28 rašte Nr. 8VM00283, prekių sulaikymo protokolo Nr. 8VK2000713; atsakovų lėšomis sunaikinti sulaikytas prekes; solidariai priteisti 100 Eur nuostolių ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovas yra žinomas rankinių, avalynės ir prabangių aksesuarų gamintojas bei daugelio nacionalinių, tarptautinių ir Europos Sąjungos prekių ženklų savininkas ir išimtinių teisių turėtojas. Ieškovui priklauso žemiau nurodyti Europos Sąjungos prekių ženklai:
1.1.1. reg. Nr. 000015628, paraiškos padavimo data 1996-04-01, registracijos data 1997-11-11, registracija galioja iki 2026-04-01, prekių / paslaugų klasės 16, 18, 25;
1.1.2. reg. Nr. 009884391, paraiškos padavimo data 2011-03-28, registracijos data 2011-11-04, registracija galioja iki 2021-03-28, prekių / paslaugų klasės 3, 9, 14, 16, 18, 24, 25, 34;
1.1.3. reg. Nr. 013369236, paraiškos padavimo data 2014-10-16, registracijos data 2015-03-10, registracija galioja iki 2024-10-16, prekių / paslaugų klasės 9, 14, 18, 25, 41;
1.1.4. reg. Nr. 1241670, paraiškos padavimo data 2014-11-24, registracijos data 2014-11-24, registracija galioja iki 2024-11-24, prekių / paslaugų klasės 9, 14, 18, 25;
1.1.5. LOUIS VUITTON, reg. Nr. 000015610, paraiškos padavimo data 1996-04-01, registracijos data 1998-03-16, registracija galioja iki 2026-04-01, prekių / paslaugų klasės 16, 18, 25;
1.2. Prekių ženklai registruoti 18 Nicos klasifikacijos klasei, kuriai priklauso odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių, gyvūnų odos, kailiai, lagaminai, kelioniniai krepšiai ir kt. bei 25 Nicos klasifikacijos klasei, kuriai priklauso drabužiai, apranga, avalynė ir kt.;
1.3. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, 2018-05-12 sulaikė prekes, pagamintas pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Informacija pateikta 2018-05-25. Muitinės pareigūnai sulaikė 7 rankines, 32 poras avalynės, 2 šalikus, kurie pažymėti Prekių ženklais. Vilniaus teritorinė muitinė 2018-05-24 ieškovo atstovui asociacijai „SNB-React“ nurodė prekių siuntėją ir gavėją. Sulaikytos prekės nėra originalūs gaminiai, tai klastotės, padirbiniai, pagaminti bei įsigyti be ieškovo žinios ir sutikimo. Atsakovas su supaprastinta ginčo sprendimo procedūra nesutiko ir pateikė prieštaravimą dėl supaprastinto sulaikytų prekių sunaikinimo;
1.4. Europos Sąjungos ir Tarybos Reglamento Nr. 2015/2424 (toliau Reglamentas 2015/2424) 9 straipsnis ir Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis suteikia savininkui išimtines teises į prekių ženklą. Sulaikytos prekės yra tapačios prekėms, kurioms yra registruoti Prekių ženklai (18 ir 25 Nicos klasifikacijos klasės). Prekės pažymėtos ieškovo Prekių ženklais. Egzistuoja neabejotina galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu prekių ženklu;
1.5. OOO „Vostok-Jug“ prekių sulaikymo dokumentuose bei CMR deklaracijoje buvo nurodyta kaip vienintelis prekių siuntėjas ir gavėjas. Oficialūs muitinės dokumentai turi didesnę įrodomąją galią. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 nuostatas, prekių turėtojas yra asmuo, kuris yra prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, savininkas arba panašią teisę disponuoti tokiomis prekėmis turintis asmuo, arba fiziškai tokias prekes turintis asmuo. Muitinės su sulaikytomis prekėmis atliktose procedūrose atsakovas elgėsi kaip vienintelis prekių siuntėjas;
1.6. pašto siuntų įmonei taikomi aukštesni pašto siuntas gabenančių įmonių atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų išmanymo standartai. Įprastai, pašto siuntų tarpininkai iš karto nurodo tikruosius sulaikytų prekių savininkus, kad muitinė dėl prekių sunaikinimo ar ginčo iniciavimo toliau galėtų bendrauti tiesiogiai su jais. Kyla abejonių, ar nurodomi fiziniai asmenys egzistuoja, ar jie nėra priedanga, siekiant išvengti atsakomybės. Visų fizinių asmenų adresai yra tie patys. Laikantis atsakovo versijos, jam turėtų būti taikoma atsakomybė kaip tarpininkui. Atsakovas prisideda prie ieškovo teises pažeidžiančių veiksmų ir gauna ekonominės naudos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas OOO „Vostok-Jug“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. yra netinkamas atsakovas, nes nėra sulaikytų prekių savininkas. Atsakovas yra siuntų pervežimo įmonė, kuri negali atsakyti už pervežamų prekių turinį, negali jų tikrinti, disponuoti, todėl negali būti atsakingas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises. Atsakovas turi licenciją. Pašto siuntų lydraščiai patvirtina, kad pašto siuntos buvo priimtos iš fizinių asmenų ir siunčiamos nurodytiems fiziniams asmenims. Asmenys su atsakovu nesusiję. Kiekvienas siuntėjas patvirtino, kad draudžiamų persiuntimui daiktų nėra ir sutiko, kad dėl pašto siuntos atstovautų pašto ryšio operatorius;
2.2. prekių naudojimo paskirtis buvo asmeninis naudojimas. Atsakovui nekilo abejonių dėl pašto siuntos turinio. Reikalinga taikyti 2004-10-05 Pasaulinės pašto konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, kadangi siuntos buvo persiunčiamos tranzitu per Lietuvą, neimportuotos ir neeksportuotos iš Lietuvos. Kiekviena pašto siunta priklauso siuntėjui tol, kol ji neįteikta teisėtam gavėjui, nebent ji yra sulaikoma remiantis išsiuntimo arba gavimo šalies teisės aktais. Pašto siuntos nepriklausė atsakovui;
2.3. ieškovas neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir yra civilinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Jis nebuvo nei prekių gamintojas, nei gavėjas, nei siuntėjas. Ieškovas neįrodė atsakovo gautos ekonominės naudos. Nėra duomenų, kad prekyba sulaikytomis prekėmis būtų vykdoma su atsakovo žinia ir jam dalyvaujant, neįrodyta, kad atsakovas būtų išleidęs ar ketinęs išleisti prekes į rinką ir iš to gauti ekonominės naudos.
3. Atsakovai V. V., M. K., S. P., A. K., A. G., I. K., A. G., D. K., S. Č., T. U. teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai įteikti per Teisingumo ministeriją. Atsakovams išsiųstuose pranešimuose išaiškinta CPK 805 straipsnyje nustatyta pareiga paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję dokumentai. Toks asmuo nebuvo paskirtas. Pripažįstama, kad teismo šaukimas tinkamai įteiktas CPK 805 straipsnyje nustatyta tvarka. Visi atsakovai pateikė vienodus atsiliepimus, kuriais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. gegužės pradžioje Maskvoje įsigijo prekių ir kreipėsi į pašto bendrovę „Vostok-Jug“. Siuntą supakavo patys, siunta priimta pristatymui siuntų atsiėmimo punkte Kaliningrade. Atvykę į Kaliningradą iš „Vostok-Jug“ atstovų sužinojo, kad Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai atidarė siuntą ir paėmė „Louis Vuitton“ prekių ženklais pažymėtus daiktus. Daiktai įsigyti asmeniniam naudojimui, nesuprato, kad siunčiami daiktai pažeidžia autorių teises.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Bylos duomenimis patvirtinta, kad ieškovui priklauso žemiau nurodyti Europos Sąjungos prekių ženklai:
4.0.1. reg. Nr. 000015628, paraiškos padavimo data 1996-04-01, registracijos data 1997-11-11, registracija galioja iki 2026-04-01, prekių / paslaugų klasės 16, 18, 25;
4.0.2. reg. Nr. 009884391, paraiškos padavimo data 2011-03-28, registracijos data 2011-11-04, registracija galioja iki 2021-03-28, prekių / paslaugų klasės 3, 9, 14, 16, 18, 24, 25, 34;
4.0.3. reg. Nr. 013369236, paraiškos padavimo data 2014-10-16, registracijos data 2015-03-10, registracija galioja iki 2024-10-16, prekių / paslaugų klasės 9, 14, 18, 25, 41;
4.0.4. reg. Nr. 1241670, paraiškos padavimo data 2014-11-24, registracijos data 2014-11-24, registracija galioja iki 2024-11-24, prekių / paslaugų klasės 9, 14, 18, 25;
4.0.5. LOUIS VUITTON, reg. Nr. 000015610, paraiškos padavimo data 1996-04-01, registracijos data 1998-03-16, registracija galioja iki 2026-04-01, prekių / paslaugų klasės 16, 18, 25.
5. Vilniaus teritorinėje muitinėje 2018-05-12 buvo sulaikytos ieškovui priklausančiais prekių ženklais pažymėtos prekės. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas 2018-05-12 sudarė pranešimą apie prekių sulaikymą ir pasiūlė atsakovui OOO „Vostok-Jug“ pateikti sutikimą sunaikinti prekes. Sutikimas nepateiktas. 2018-05-28 ieškovo atstovas „SNB-React“ gavo pranešimą apie prekių, laikytinų pagamintomis, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises sulaikymą (neišleidimą). Sulaikytos prekės buvo nufotografuotos, fotonuotraukos pateiktos prie ieškinio.
6. Nuo 2019-01-01 įsigaliojo nauja Prekių ženklų įstatymo redakcija. Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių ženklų, kurie įregistruoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra pareikštas ieškinys, savininkų teisės ginamos vadovaujantis naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo nuostatomis. Jei ieškinys byloje buvo pareikštas iki naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki 2019-01-01 galiojusios Prekių ženklų įstatymo redakcijos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje ieškovas ieškinį dėl Prekių ženklų savininko teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo pareiškė 2018-06-20 (priimtas 2018-06-27), sprendžiant šalių ginčą vadovaujamasi iki 2019-01-01 galiojusiomis Prekių ženklų įstatymo nuostatomis.
7. Prekių ženklų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, jog šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris yra arba Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas, arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Europos parlamento ir tarybos 2017-06-14 reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas 2017/1001) 1 straipsnio 2 dalis numato, jog ES prekių ženklas turi vieningą statusą ir vienodą galią visoje Europos Sąjungoje ir ES prekių ženklo registracija suteikia savininkui išimtines teises į tą ženklą.
8. Remiantis Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies b punktu, Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu. Pagal minėto reglamento 9 straipsnio 3 dalį, prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę; siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti, taip pat siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes, ir kt.
9. Kaip ne kartą pažymėta tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojamais (svarbiausiais) elementais, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).
10. Tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti. Klaidinant visuomenę dėl prekių ar paslaugų kilmės tapatybės, pažeidžiama ir prekių ženklo investicinė funkcija, nes atsakovas, įveždamas į Europos Sąjungos rinką neaiškios kilmės prekes, pažymėtas klaidinamai panašiais žymenimis į ieškovų registruotus prekių ženklus sudaro kliūtis ieškovams išsaugoti prekių ženklo reputaciją, klaidina vartotojus dėl prekių kilmės šaltinio.
11. Ieškovo atstovas pateikė ieškovo ekspertinį vertinimą, kuriuo patvirtino, jog sulaikytos prekės yra pagamintos, pažeidžiant prekių ženklo savininko intelektines nuosavybės teises. Nors šis tyrimas nėra išsamus, t.y. nėra pateiktas kiekvienos prekės įvertinimas, tačiau tyrimą vertinant kartu su prekių sulaikymo metu padarytomis nuotraukomis, pripažįstama, jog įrodymas yra pakankamas faktui dėl sulaikytų prekių žymenų tapatumui su ieškovo Prekių ženklais nustatyti. Ieškovo Prekių ženklai yra registruoti 18 Nicos klasifikacijos klasei, kuriai priklauso odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių, gyvūnų odos, kailiai, lagaminai, kelioniniai krepšiai ir kt. bei 25 Nicos klasifikacijos klasei, kuriai priklauso drabužiai, apranga, avalynė ir kt. Tokios pačios prekės buvo sulaikytos Vilniaus teritorinėje muitinėje.
12. Nustatyta, jog Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų 2018-05-12 sulaikytos prekės (7 rankinės, 32 poros avalynės, 2 šalikai), pažymėtos Prekių ženklais, jos yra tapačios prekėms, kurioms yra registruoti ieškovo Prekių ženklai (18 ir 25 Nicos klasifikacijos klasės), o ieškovo, kaip Prekių ženklų savininko, sutikimo naudoti šiuos žymenis nėra gauta. Atsižvelgdamas į lyginamųjų ženklų tapatumą, jais žymimų prekių tapatumą, spręstina, jog egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę. Teismas konstatuoja, kad sulaikytos prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises į registruotus Prekių ženklus, kas yra pagrindas taikyti įstatyme numatytus pažeistų teisių gynimo būdus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Prekių ženklų savininkų teisių gynimo būdai numatyti Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį straipsnį, ženklo savininkas, gindamas savo teises, gali reikalauti: 1) pripažinti jų teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo 75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą; 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
14. Atsakovas OOO „Vostok-Jug“ nurodo, jog jis pagal Pasaulinės pašto konvencijos 5 straipsnio 1 dalį negali būti atsakingas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises, kadangi jis nėra sulaikytų prekių savininkas. Atsakovas yra siuntų pervežimo įmonė, kuri negali atsakyti už pervežamų prekių turinį, negali jų tikrinti, disponuoti, o pašto siuntų lydraščiai patvirtina, kad pašto siuntos buvo priimtos iš fizinių asmenų ir siunčiamos nurodytiems fiziniams asmenims. Su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti.
15. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.
16. Pasaulinės pašto konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekviena pašto siunta priklauso siuntėjui tol, kol ji neįteikta teisėtam gavėjui, nebent ji yra sulaikoma remiantis išsiuntimo arba gavimo šalies teisės aktais, o taikant 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį arba 15 straipsnio 3 dalį – tranzito šalies teisės aktais. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas, šiuo atveju atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, atsakovas OOO „Vostok-Jug“ yra faktinis prekių turėtojas, deklaravęs prekes kaip nuosavas bei vežęs jas per Europos Sąjungos teritoriją, todėl jam taikytina atsakomybė už prekių ženklų savininko teisių pažeidimą.
17. Fizinius asmenis, kurie atsakovo OOO „Vostok-Jug“ teigimu, yra tikrieji prekių savininkai, atsakovas nurodė tik bylą nagrinėjant teisme. Nurodyti asmenys pateikė vienodo turinio atsiliepimus į ieškinį. Atsakovo OOO „Vostok-Jug“ pateiktuose pašto siuntų lydraščiuose fizinių asmenų adresai yra identiški, o atsakovo muitinei pateiktuose sulaikytas prekes lydėjusiuose dokumentuose, tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR) prekių siuntėju ir gavėju, nurodant skirtingus adresus, įrašytas atsakovas OOO „Vostok-Jug“. Atsakovas OOO „Vostok-Jug“, po to, kai buvo informuotas apie 2018-05-12 Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste sulaikytas prekes, asmeniškai pateikė prieštaravimus dėl prekių sunaikinimo, nenurodė, jog nėra gabenamų prekių savininkas, asmeniškai pateikė muitinei prašymą dėl papildomos informacijos, susijusios su prekių sulaikymu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog būtent atsakovas OOO „Vostok-Jug“ įvežė į Europos Sąjungos teritoriją ieškovo Prekių ženklais pažymėtas sulaikytas prekes. Atsakovo OOO „Vostok-Jug“ argumentai dėl atsakovo netinkamumo vertintini kaip gynybinė pozicija, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Spręstina, jog pagal ieškovo reikalavimus atsakingas yra būtent atsakovas OOO „Vostok-Jug“, o ne kiti atsakovai – fiziniai asmenys, todėl jų atžvilgiu ieškovo ieškinys atmetamas.
18. Atsakovas OOO „Vostok-Jug“ taip pat nurodo, jog muitinėje sulaikytos prekės buvo skirtos asmeniniam naudojimui, o ne komercinei veiklai. Pažymėtina, jog ieškovas, prašydamas konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti prekes, kurios pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises, remiasi ne tik Reglamentu Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, bet ir Reglamentu Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, o taip pat Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu.
19. Reglamento Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo 25 straipsnis nustato, jog sunaikinimui skirtų prekių negalima išleisti į laisvą apyvartą. Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 50⁴ straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių ženklų savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Prekių ženklų įstatymo 50⁴ straipsnio 2 dalis).
20. Taigi nepaisant to, kad atsakovas ginčo prekių neketino naudoti komercinėje veikloje, teismui nustačius, jog jos buvo pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, tokios prekės turi būti sunaikinamos. Apibendrinant kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis Reglamento 2017/1001, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, Prekių ženklų įstatymo nuostatomis yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą bei konfiskuoti ir atsakovo lėšomis sunaikinti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtus ir Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytas prekes.
Žemesnės instancijos teismas
21. Ieškovas taip pat prašo priteisti 100 Eur turtinės žalos. Pagal Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. Teismas, įvertinęs Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio nuostatas, pagal kurias nustatydamas žalos (nuostolių) dydį teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes, byloje nesant ginčo dėl reikalaujamos turtinės žalos dydžio, laiko, jog ieškovo prašomas 100 Eur nuostolius dydis yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė prievolės, todėl iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas prašo priteisti 4 948 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti nurodytas išlaidas pagrindžiantys įrodymai, ieškovo patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 4 948 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
25. Ieškovas ieškinį byloje pareiškė 2018-06-21, 2018-08-20 pateikė dubliką, 2018-12-05 pateikė patikslintą ieškinį, 2018-12-20 pateikė papildomus duomenis dėl atsakovų vardų ir adresų, ieškinio vertimą į rusų kalbą. Byloje vyko 5 teismo posėdžiai (2018-09-27, 2018-11-28, 2018- 12-05, 2020-01-29, 2020-02-28), kuriuose dalyvavo ieškovo atstovas. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punktas numato, kad už atsiliepimą į ieškinį maksimalus priteistinas dydis yra 2,5; 8.3 punktas numato, kad už dubliką, tripliką maksimalus priteistinas dydis yra 1,5; 8.16 punktas numato, jog už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimalus priteistinas dydis yra 0,4; pagal 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) maksimalus priteistinas dydis yra 0,1; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Rekomendacijose numatyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
26. Užpraėjusio ketvirčio bruto užmokestis – 1 358,6 Eur. 2018-09-27 teismo posėdis truko 17 min., 2018-11-28 teismo posėdis truko 1 val. 10 min., 2018-12-05 teismo posėdis truko 28 min., 2020-01-29 teismo posėdis truko 15 min., 2020-02-28 teismo posėdis truko 35 min. Maksimalus rekomenduojamas bylinėjimosi išlaidų dydis – 5 706,12 Eur (3 396,50 Eur už ieškinį, 2 037,90 Eur už dubliką 271,72 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
27. Konstatuotina, kad nors prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau jos negali būti laikomis pagrįstomis. Ieškovo patikslintas ieškinys iš esmės analogiškas pradiniam ieškiniui, ieškovas tik nurodė papildomus atsakovus. Teismo vertinimu, ieškinio parengimo procesas nebuvo sudėtingas, nereikalavo specialių žinių, byla nedidelės apimties, joje nebuvo sprendžiamas sudėtingas ar naujas teisinis klausimas. Prašomos priteisti 4 948 Eur teisinės pagalbos išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintinos iki 3 000 Eur.
28. Byloje susidarė 0,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tenkinti ieškovo „Louis Vuitton Malletier“ S.A. ieškinį atsakovo OOO „Vostok-Jug” atžvilgiu.
Ieškovo ieškinį atsakovų V. V., M. K., S. P., A. K., A. G., I. K., A. G., D. K., S. Č., T. U. atžvilgiu atmesti.
Areštuoti (konfiskuoti) 7 rankines, 32 poras avalynės, 2 šalikus, nurodytus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-05-28 rašte Nr. 8VM00283, prekių sulaikymo protokolo Nr. 8VK2000713. Atsakovo OOO „Vostok-Jug“ lėšomis sunaikinti sulaikytas prekes.
Priteisti ieškovui „Louis Vuitton Malletier“ S.A. iš atsakovo OOO „Vostok-Jug” 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuostolių ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.