Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003m. vasario 03d. Vilniaus m. 2-os apyl. teismo pagal LR BK 111 str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 45 str. 2d. 2p. ir 5d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-pataisos darbais dvejiems metams be laisvės atėmimo, išskaičiuojant po 10% iš gaunamo darbo užmokesčio į valstybės pajamas, teistumas išnykęs,

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskeltini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskeltini), statybininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020m. kovo 11d., tarpe 15⁰⁰-17²⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, dienos metu, kaltinamieji A. K. ir L. K., veikdami bendrininkų grupėje, vienam iš kaltinamųjų L. K. tyčia su plaktuku sudavus smūgius į garažo duris bei spyną, bandė patekti į garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nepavykus, pasinaudojo raktu, apgaulės būdu gautu iš pil. A.-P. M., kuriam melagingai nurodė, jog įrankius iš garažo leido pasiimti pastarojo sūnus-pil. D. M., po ko, atrakinę garažo duris, pagrobė garaže buvusius pil. D. M. priklausančius daiktus, t.y. juostinį pjūklą „ Scheppach “, kurio vertė yra 1.000,- Eur., skersinį pjūklą „ DeWalt “ ir skersavimo staklių kojas, kurių bendra vertė yra 470,- Eur., medžio pjovimo stakles „ Bosch “ ir medžių pjovimo staklių rėmą „ Bosch “, kurių bendra vertė yra 800,- Eur., kompresorių „ Stanley “, kurio vertė yra 170,- Eur., benzininį pjūklą „ Husqvarna “, kurio vertė yra 500,- Eur., diskinį pjūklą „ Hitachi “, kurio vertė yra 100,- Eur., akumuliatorinį suktuvą „ Bosch “, kurio vertė yra 250,- Eur., rankinę frezavimo mašinėlę „ Triton “, kurios vertė yra 319,- Eur., rankinei frezavimo mašinėlei „ Triton “ skirta frezą, kurio vertė yra 90,- Eur., vienos rozetės elektros ilgintuvą, kurio vertė yra 25,- Eur., įrankių krepšį „ Stanley “, kurio vertė yra 45,- Eur., grandiklį, kurio vertė yra 10,- Eur., žymeklį „ PowerWinder “, kurio vertė yra 20,- Eur., žymeklį, kurio vertė yra 20,- Eur., indelį su kreida „ Kritt Snor “, kurio vertė yra 10,- Eur., kampainį „ Angle Fix “, kurio vertė yra 35,- Eur., statybinį peilį, kurio vertė yra 10,- Eur., indelį su kabėmis „ Tac-wise “, kurio vertė yra 25,- Eur., kaltų rinkinį „ Cocraft “, kurio vertė yra 40,- Eur., montažinę juostą „ Clas Ohlson “, kurios vertė yra 2,- Eur., kniediklį „ Rapid “, kurio vertė yra 30,- Eur., atsuktuvo antgalį „ Hikoki T25 “, kurio vertė yra 5,- Eur., kabių kalimo aparatą „ Tacwise “, kurio vertė yra 70,- Eur., pneumatinį vinių kalimo aparatą „ Niko “, kurio vertė yra 100,- Eur., ir reples, kurių vertė yra 30,- Eur.(viso svetimo turto bendrai 4.176,- Eur. sumai), o benešant daiktus iš garažo, tuo metu nukentėjusiajam D. M. grįžus į namus, jie abu(kaltinamieji A. K. ir L. K.), tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia užsipuolė nukentėjusįjį D. M., kurį sumušė, t.y. vienam iš kaltinamųjų A. K. su kumščiu sudavus pirmą-vieną smūgį į kairę galvos sritį, po kurio nukentėjusysis D. M. parkrito ant žemės, o po to abiems kaltinamiesiems bendrai suduodant ne daugiau kaip 30 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai į šonus, ko pasekoje jie abu(kaltinamieji A. K. ir L. K.), pavartoję fizinį smurtą nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu, pastarajam padarė 6x10 cm dydžio kraujosruvą juosmens kairėje srityje, 2x7 cm dydžio kraujosruvą dešiniųjų šonkaulių apatinėje srityje, nubrozdinimą dešiniojo kelio srityje ir kairiojo X šonkaulio lūžimą, kas nukentėjusiajam D. M. sukėlė nesunkų sveikatos surikdymą, nes dėl šonkaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajam D. M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir paėmę kieme gulėjusius, jau anksčiau iš garažo į kiemą išneštus juostinį pjūklą „ Scheppach “, kurio vertė yra 1.000,- Eur., rankinę frezavimo mašinėlę „ Triton “, kurios vertė yra 319,- Eur., su rankinei frezavimo mašinėlei „ Triton “ skirta freza, kurios vertė yra 90,- Eur., pasišalino, ir tokiu būdu jie abu(kaltinamieji A. K. ir L. K.), panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo D. M. asmenį, užvaldė pastarajam priklausantį turtą bendroje 4.176,- Eur. sumoje.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis D. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad kažkuriuo tai metu jis buvo išvykęs į Norvegijos Karalystę, kur dirbo, t.y. turėjo šunų viešbutį ir statybos įmonę. 2019m. rugpjūčio 03d. grįžęs į Lietuvą, atsivežė užsienyje pirktus įvairius medienos apdirbimo įrankius ir įrenginius, taip pat pirko medieną, kuriuos iš pradžių laikė pas pažįstamą A. K. garaže. Su A. K. planavo Lietuvoje kartu pradėti medienos darbų verslą, t.y. gaminti stalus, tačiau vėliau sužinojęs, kad A. K. be jo žinios pasigamino sau baldus, pastarajam pasakė, kad su juo(A. K.) daugiau nebedirbs, ir visus medienos apdirbimo įrankius susivežė į tėvų namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, ir sukrovė į garažą. Dėl to tarp jų jokio konflikto ar pyktumų nebuvo. A. K. buvo žinoma, kur jis laikė iš užsienio atsivežtus įvairius medienos apdirbimo įrankius ir įrenginius, jokios kalbos apie šių įrankių skolinimą A. K. ir L. K. nebuvo. Įvykio dieną, kada jis buvo svečiuose pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį, galimai po 17⁰⁰ val. jam, išgėrusiam, grįžus į namus, kieme, ant žolės jis pamatė gulinčius juostinį pjūklą ir rankinę frezavimo mašinėlę, kas jam pasirodė įtartina, nes šie įrankiai buvo sandėliuojami užrakintame garaže. Einant link gyvenamojo namo, iš už namo kampo iššoko du asmenys, veidus „ užsimuturioję “ šalikais, iš kurių vienas buvo mažesnis, o kitas aukštesnis. Iš pradžių jam iš kumščio buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, kurį į kairę viršugalvio pusę smogė jam iš kairės stovėjęs aukštesnis vyriškis, o nuo suduoto smūgio jam parkritus ant žemės, jis juto kaip iš abiejų pusių yra mušamas rankomis ir spardomas kojomis, sudavus ne vieną smūgį, bet ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Jis, gindamasis, vienam iš užpuolikų nutraukė veidą dengusį šaliką, atpažindamas pažįstamą L. K., kuris pasakė žodžius: „ čia tau už A. “, o tada kitą užpuoliką-pažįstamą A. K. jis atpažino iš ūgio, sudėjimo ir eisenos, kada abu užpuolikai po sumušimo paėmė kieme, ant žolės gulėjusius įrankius(juostinį pjūklą ir rankinę frezavimo mašinėlę) ir išeidinėjo iš jo namų valdos kiemo. Po įvykio jam teko bendrauti su A. K., kuris kažkur po dviejų dienų, vakarop buvo atvykęs pas jį į namus, kur kambaryje įvykusio pokalbio metu A. K. prašė, jog jis pakeistų parodymus byloje, tačiau tai daryti jis atsisakė. Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir akistatų su abiem kaltinamaisiais metu(b.l. 21-25, 85-90, t. 2).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2020m. kovo 11d., 17³⁵ val., buvo užregistruotas pil. M. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad prieš kelias minutes buvo atėjęs pažįstamas asmuo, pavogė iš garažo stakles. Buvo nurodyta, jog pranešėjas lauks įvykio vietoje ir viską nurodys(b.l. 58-60, t. 3).

Iš byloje esančio 2020m. kovo 12d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ gydytoja E. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė ligoninės išduotą pil. D. M. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų su darytu gydytojo įrašu išrašą, kuriame nurodyta, jog 2020m. kovo 11d., 19⁵² val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl galimai patirto smurto policijos pareigūnų buvo pristatytas pil. D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi kairės krūtinės pusės skausmais, palpuojant skauda apatinėje krūtinės dalyje, pasak kurio, jam grįžus į namus, ten rado vagis, kurie pacientą pradėjo mušti ir spardyti, o nukentėjusiojo apžiūros metu buvo nustatyta, kad kairio juosmens pusėje yra stebimos 6x10cm hematoma, kuri yra skausminga, ir 2x7 cm hematoma dešinių šonkaulių apačioje bei stebimas dešinio kelio sąnario nubrozdinimas. Atlikus rentgenologinį tyrimą, buvo konstatuotas kairės krūtinės pusės X šonkaulio lūžis(b.l. 105-108, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020m. kovo 11d., tarpe 15⁰⁰-17²⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, dienos metu, kaltinamieji A. K. ir L. K., veikdami bendrininkų grupėje, vienam iš kaltinamųjų L. K. tyčia su plaktuku sudavus smūgius į garažo duris bei spyną, bandė patekti į garažą, esantį adresu: (duomens neskelbtini), tačiau nepavykus, pasinaudojo raktu, apgaulės būdu gautu iš pil. A.-P. M., kuriam melagingai nurodė, jog įrankius iš garažo leido pasiimti pastarojo sūnus-pil. D. M., po ko, atrakinę garažo duris, pagrobė garaže buvusius pil. D. M. priklausančius įvairius medienos apdirbimo įrankius ir įrenginius bendrai 4.176,- Eur. sumai, o benešant daiktus iš garažo, tuo metu nukentėjusiajam D. M. grįžus į namus, jie abu(kaltinamieji A. K. ir L. K.), tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia užsipuolė nukentėjusįjį D. M., kurį sumušė, t.y. vienam iš kaltinamųjų A. K. su kumščiu sudavus pirmą-vieną smūgį į galvos sritį, po kurio nukentėjusysis D. M. parkrito ant žemės, o po to abiems kaltinamiesiems bendrai suduodant ne daugiau kaip 30 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai į šonus, ko pasekoje jie abu(kaltinamieji A. K. ir L. K.), pavartoję fizinį smurtą nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu, pastarajam padarė 6x10 cm dydžio kraujosruvą juosmens kairėje srityje, 2x7 cm dydžio kraujosruvą dešiniųjų šonkaulių apatinėje srityje, nubrozdinimą dešiniojo kelio srityje ir kairiojo X šonkaulio lūžimą, kas nukentėjusiajam D. M. sukėlė nesunkų sveikatos surikdymą, nes dėl šonkaulio lūžimo sveikata nukentėjusiajam D. M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir paėmę kieme gulėjusius, jau anksčiau iš garažo į kiemą išneštus juostinį pjūklą „ Scheppach “, kurio vertė yra 1.000,- Eur., rankinę frezavimo mašinėlę „ Triton “, kurios vertė yra 319,- Eur., su rankinei frezavimo mašinėlei „ Triton “ skirta freza, kurios vertė yra 90,- Eur., pasišalino, ir tokiu būdu jie abu(kaltinamieji A. K. ir L. K.), panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo D. M. asmenį, užvaldė pastarajam priklausantį turtą bendroje 4.176,- Eur. sumoje. Nors abu kaltinamieji neigia savo kaltę dėl jiems inkriminuojamo grupinio nusikaltimo, iš kurių kaltinamasis L. K. duodamas parodymus byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu), nurodė, kad jokios vagystės jis neįvykdė, o įvairius medienos apdirbimo įrankius ir įrenginius iš garažo, esančio namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), jis paėmė paties nukentėjusiojo D. M. leidimu, apie ką su pastaruoju buvo kalbėta ir tartasi 2020m. vasario mėn. pabaigoje, kada jie trise(jis, kitas kaltinamasis A. K. ir nukentėjusysis D. M.) žvejojo prie Šinkūnų ežero, į garažą patekus ne kažkokiu tai būdu bandant išlaužti spyną, o garažo duris atidarius namuose buvusiam nukentėjusiojo D. M. tėvui, o jam su kaltinamuoju A. K., kurį buvo pasikvietęs į pagalbą, baigiant nešti daiktus iš garažo, į namus sugrįžus neblaiviam nukentėjusiajam D. M., pastarojo užpuolęs nebuvo ir prieš nukentėjusiojo asmenį jokio fizinio smurto nenaudojo, o tik padėjo kitam kaltinamajam A. K., nurodžiusiam, kad girtas nukentėjusysis pats pargriuvo ant žemės, pastarąjį nuvesti ir pasodinti ant prie namo kieme stovinčio suoliuko, o kitas kaltinamasis A. K. nurodė, kad, kaltinamajam L. K. telefonu jį pasikvietus į pagalbą, jis į garažą užėjęs nebuvo ir pats iš garažo jokių įrankių neėmė, dalį kurių, jau buvusių išneštų iš garažo ir gulėjusių kieme, tik padėjęs kitam kaltinamajam L. K. nunešti iki prie namų valdos stovinčio kaltinamojo L. K. automobilio ir juos pakrauti į automobilį, o jiems benešant daiktus, į namus sugrįžus neblaiviam nukentėjusiajam D. M., pastarasis, jį(kaltinamąjį A. K.) pamatęs, bėgdamas link jo, pats pargriuvo ant žemės ir nei jis, nei kitas kaltinamasis L. K. prieš nukentėjusiojo asmenį jokio fizinio smurto nenaudojo, o tik pargriuvusį ant žemės nukentėjusįjį nuvedė ir pasodino ant prie namo kieme stovinčio suoliuko, tačiau tikėti tokiais abiejų kaltinamųjų aiškinimais nėra jokio pagrindo, nes kaltinamųjų A. K. ir L. K. duotus parodymus byloje visiškai paneigia visos bylos proceso teisme metu išaiškintos aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Visų pirma, nukentėjusysis D. M., tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir atliktų akistatų su abiem kaltinamaisiais metu(b.l. 57-60, 63-66, 69-72, 75-78, t. 1, b.l. 21-25, 85-90, t. 2), prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo teisme metu, visą laiką aiškiai parodė, kad iki įvykio su abiem kaltinamaisiais buvo normalūs santykiai, jie buvo draugai, jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Pasak nukentėjusiojo D. M., jis kažkuriuo tai metu buvo išvykęs į Norvegijos Karalystę uždarbiauti, kur turėjo šunų viešbutį ir statybos įmonę. 2019m. rugpjūčio 03d. grįžęs į Lietuvą, atsivežė užsienyje pirktus įvairius medienos apdirbimo įrankius ir įrenginius, taip pat pirko medieną, kuriuos iš pradžių laikė pas vieną iš kaltinamųjų A. K. garaže, su kuriuo planavo Lietuvoje kartu pradėti medienos darbų verslą, t.y. gaminti stalus, tačiau vėliau sužinojęs, kad A. K. be jo žinios pasigamino sau baldus, pastarajam pasakė, kad su juo(kaltinamuoju A. K.) daugiau nebedirbs, ir visus medienos apdirbimo įrankius susivežė į tėvų namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskeltini), kur jis gyvena, ir sukrovė į garažą. Nukentėjusiojo D. M. teigimu, dėl to tarp jų jokio konflikto ar pyktumų nebuvo. Kaltinamajam A. K. buvo žinoma, kur jis laikė iš užsienio atsivežtus įvairius medienos apdirbimo įrankius ir įrenginius, tačiau, pasak nukentėjusiojo D. M., jokios kalbos apie šių įrankių skolinimą kaltinamiesiems nebuvo. Įvykio dieną, kada jis buvo svečiuose pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį, nukentėjusiojo D. M. žodžiais, galimai po 17⁰⁰ val. jam, išgėrusiam, grįžus į namus, kieme, ant žolės jis pamatė gulinčius juostinį pjūklą ir rankinę frezavimo mašinėlę, kas jam pasirodė įtartina, nes šie įrankiai buvo sandėliuojami užrakintame garaže. Jam toliau einant link gyvenamojo namo, nukentėjusiojo teigimu, iš už namo kampo iššoko du asmenys, veidus „ užsimuturiavę “ šalikais, iš kurių vienas buvo mažesnis, o kitas aukštesnis. Iš pradžių jam iš kumščio buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, kurį, pasak nukentėjusiojo duotų papildomų paaiškinimų teisme, į kairę viršugalvio pusę smogė jam iš kairės stovėjęs aukštesnis vyriškis(pastaba: bylos duomenimis aukštesnis vyriškis yra kaltinamasis A. K.), o nuo suduoto smūgio jam parkritus ant žemės, jis juto kaip iš abiejų pusių yra mušamas rankomis ir spardomas kojomis, sudavus ne vieną smūgį, bet ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiojo D. M. teigimu, jis, gindamasis, vienam iš užpuolikų nutraukė veidą dengusį šaliką, atpažindamas kaltinamąjį L. K., kuris pasakė žodžius: „ čia tau už A. “(pastaba: kaltinamajį A. K.), o tada kitą užpuoliką-kaltinamąjį A. K. jis atpažino iš ūgio, sudėjimo ir eisenos, kada abu užpuolikai po sumušimo paėmė kieme, ant žolės gulėjusius įrankius(juostinį pjūklą ir rankinę frezavimo mašinėlę) ir išeidinėjo iš jo namų valdos kiemo. Po įvykio, nukentėjusiojo D. M. teigimu, jam teko bendrauti su vienu iš kaltinamųjų A. K., kuris kažkur po dviejų dienų, vakarop buvo atvykęs pas jį į namus, kur kambaryje įvykusio pokalbio metu kaltinamasis A. K. prašė, jog jis pakeistų parodymus byloje, tačiau tai daryti jis atsisakė. Minėtą aplinkybę nukentėjusysis D. M. buvo nurodęs dar ikiteisminio tyrimo metu, kada po dalies daiktų grąžinimo jis telefonu bendravo su policijos pareigūnu, ką patvirtina ir byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2020m. kovo 18d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl atlikto darbo(b.l. 133-134, t. 1).

Kadangi duomenų apie tai, kad nukentėjusysis D. M. iki kreipimosi į policiją 2020m. kovo 11d. būtų buvęs sumuštas kitų asmenų ar būtų buvęs pats susižalojęs byloje nėra, o bylos duomenimis po to, kai apgaulės būdu buvo įsibrauta į garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš pastato buvo pavogti įvairūs nukentėjusiajam D. M. priklausantys įvertinus medienos apdirbimo įrankiai ir įrenginiai, vagystės metu daiktų šeimininkui-nukentėjusiajam grįžus į namus ir pastebėjus vykdomą vagystę, tam, kad užvaldyti jau pagrobtą svetimą turtą, kaltinamieji A. K. ir L. K., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, prieš nukentėjusiojo asmenį pavartojo fizinį smurtą, t.y. vagystė peraugo į plėšimą, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamųjų A. K. ir L. K. kaltė dėl svetimo turto užvaldymo plėšimo būdu yra pilnai įrodyta, todėl abiejų kaltinamųjų, kaip bendravykdytojų, padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka grupinio nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2d., požymius, t.y. svetimo turto pagrobimas, padarytas panaudojant fizinį smurtą, įsibrovus į patalpą(kvalifikuotas plėšimas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Nukentėjusiojo D. M. 2020m. lapkričio 03d. pareikštame galutiniame civiliniame ieškinyje keliamus turtinius reikalavimus sudaro prašoma priteisti pagrobtų ir negrąžintų medienos apdirbimo įrankių vertė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš garažo, esančio namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti įvairūs medienos apdirbimo įrankiai ir įrenginiai, priklausantys nukentėjusiajam D. M., kuriuos pastarasis buvo įsigijęs(pirkęs), kada uždarbiavo Norvegijos Karalystėje. Praėjus kelioms dienoms po vagystės, vienas iš kaltinamųjų L. K. didžiają dalį vogtų daiktų grąžino, juos atvežęs ir palikęs apvogtos sodybos kieme, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 133-160, t. 1). Kadangi dalis plėšimo būdu užvaldyto svetimo turto, t.y. diskinis pjūklas „ Hitachi “, rankinė frezavimo mašinėlė „ Triton “ ir rankinei frezavimo mašinėlei „ Triton “ skirtas frezas, surasti nebuvo, kuriuos pats nukentėjusysis vertina bendra 509,- Eur. dydžio suma, o žala nukentėjusiajam buvo padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų A. K. ir L. K. veiksmais, civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilnai, kurį abu kaltinamieji privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais, taikant jų atžvilgiu solidarinės atsakomybės formą(LR CK 6.263 str. 2d., 6.279 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į pačių žalą padariusių abiejų kaltinamųjų A. K. ir L. K. kaltės formą-tyčią ir pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo D. M. asmenį pasekoje pastarajam padaryto kūno sužalojimo laipsnį(nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei jo sukeltas pasekmes(nors jokių objektyvių duomenų apie dėl nukentėjusiojo patirtų sumušimų atsiradusius liekamuosius reiškinius ar netektą nedarbingumą byloje ir nėra, tačiau pažymėtina tai, kad vienas iš nukentėjusiojo D. M. patirtų sužalojimų-šonkaulio lūžis yra priskirtinas skausmingų traumų atvejams, ką patvirtino ir bylos proceso teisme metu, kaip specialistas, buvęs apklaustas teismo medicinos ekspertas), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis D. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis šiuo metu laikinai niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo), bet ir į pačių abiejų kaltinamųjų A. K. ir L. K. turtinę padėtį(kaltinamasis L. K. yra dirbantis asmuo, turintis pastovų legalų pragyvenimo šaltinį, o kitas kaltinamasis A. K. yra bedarbis) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos dydį) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose pagal LR BK 180 str. 2d. dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl laikytina, kad nukentėjusiojo D. M. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas ir yra tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio sumą nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos. Kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta bendrais tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų A. K. ir L. K. veiksmais, priteistiną neturtinę žalą abu kaltinamieji privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais, taikant jų atžvilgiu solidarinės atsakomybės formą(LR CK 6.263 str. 2d., 6.279 str. 1d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamųjų A. K. ir L. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, abiejų kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamųjų A. K. ir L. K. bendrai padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų vienam iš kaltinamųjų A. K. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad šis kaltinamasis anksčiau yra buvęs teistas asmuo už sunkų kūno sužalojimą, tačiau teistumas šiuo metu jau yra išnykęs(b.l. 46-49, t. 1). Veiką, numatytą LR BK 180 str. 2d., padarė bendrininkų grupė, kas sunkina tiek kaltinamojo A. K., tiek ir kito kaltinamojo L. K. atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. K. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis A. K. nėra laikytinas recidyvistu ir šioje byloje yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas už praeityje padarytą veiką žmogaus sveikatai šioje byloje jam inkriminuojamos naujos grupinės veikos padarymo metu jau buvo išnykęs. Nežiūrint į tai, veika, numatyta LR BK 180 str. 2d., yra tyčinė, įstatymų leidėjui sankcijoje numačius tik vienintelę bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą. 2019m. birželio 27d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeista ir LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d., pagal kurią ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, įstatymo leidėjas numato galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Prie veikų, už kurių padarymą yra galimas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, yra priskirtinos ir LR BK XXVIII skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o šių nusikalstamų veikų kategorijai priklauso ir veikos, numatytos LR BK 180 str. 2d. Įvertinus tai, kad baudžiamasis įstatymas, lengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią(LR BK 3 str. 2d.), abiems kaltinamiesiems, kaip asmenims, iki 2020m. liepos 01d. padariusiems jiems inkriminuojamą grupinį sunkų nusikaltimą, yra taikytinos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos pagal naują LR BK 75 str. redakciją, įsigaliojusią 2020m. liepos 01d.

Kadangi kaltinamasis A. K. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, o nusikaltimu padaryta žala iki šio laiko nei iš dalies nėra atlyginta, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes, jos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimu sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo A. K., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio asmens, asmenybę(b.l. 45, t. 1), bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais(LR BK 41, 54 str.str.), laiko, kad kaltinamajam A. K. turi būti paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė-terminuotas laisvės atėmimas. Nustatytina, kad sunkų nusikaltimą padaręs kaltinamasis A. K. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti tik dalį jam paskirtinos laisvės atėmimo bausmės, t.y. šešis mėnesius laisvės atėmimo, o likusios bausmės vykdymą tikslinga atidėti, nes, teismo vertinimu, dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog šiam kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamu laikytinam asmeniui, bausmės tikslai bus pasiekti ir atlikus tik dalį jam paskirtinos laisvės atėmimo bausmės(LR BK 75 str. 3-4d.d.). Kaltinamajam A. K. atidėjus likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarajam yra paskirtina intensyvi priežiūra-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įstatymo numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo A. K. elgesiui(LR BK 75 str. 5d.).

Tuo tarpu kitas kaltinamasis L. K. anksčiau teistas nebuvo, nusikaltimo pirmą kartą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kaltinamojo L. K. atžvilgiu byloje nėra.

Nors kaltinamasis L. K. ir yra tik pirmą kartą teisiamas asmuo, kuris šiuo metu dirba(b.l. 104, 114-116, t. 1), visgi teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes, jos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimu sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo L. K., ne tik buvusio bausto administracine tvarka, bet ir teisėsaugai jau žinomo asmens asmenybę(b.l. 118-122, t. 1), bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais(LR BK 41, 54 str.str.), laiko, kad ir kaltinamajam A. K. turi būti paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė-terminuotas laisvės atėmimas. Nustatytina, kad sunkų nusikaltimą padaręs kaltinamasis A. K. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo irgi nedelsiant privalo atlikti tik dalį jam paskirtinos laisvės atėmimo bausmės, t.y. šešis mėnesius laisvės atėmimo, o likusios bausmės vykdymą tikslinga atidėti, nes, teismo vertinimu, dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir šiam kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, bausmės tikslai bus pasiekti ir atlikus tik dalį jam paskirtinos laisvės atėmimo bausmės(LR BK 75 str. 3-4d.d.). Kaltinamajam L. K. atidėjus likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarajam irgi yra paskirtina intensyvi priežiūra-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įstatymo numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo L. K. elgesiui(LR BK 75 str. 5d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2d., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 3-4d.d.(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.) pagrindu nustatyti, kad kaltinamasis A. K. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti šešis mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui ir paskirti:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis A. K. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 21⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu(skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam A. K. naudoti psichiką veikiančias medžiagas;

b) įpareigoti per likusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

c) įpareigoti per likusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos dienos išklausant visą šios programos kursą;

d) įpareigoti per likusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nedelsiant privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. K. sulaikymo dienos, pastarąjį suimant.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2d., ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 3-4d.d.(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.) pagrindu nustatyti, kad kaltinamasis L. K. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti šešis mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui ir paskirti:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis L. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis L. K. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomens neskelbtini) nuo 21⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra ar COVID-19 testavimu(skiepijimu), prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam L. K. naudoti psichiką veikiančias medžiagas;

b) įpareigoti per likusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

c) įpareigoti per likusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos dienos išklausant visą šios programos kursą;

d) įpareigoti per likusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nedelsiant privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo L. K. sulaikymo dienos, pastarąjį suimant.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamųjų A. K. ir L. K. solidariai 509,- Eur.(penkis šimtus devynis eurus ir 00 eur/ct.) turtinės žalos ir 2.500,- Eur.(du tūkstančius penkis šimtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiojo D. M. naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus-juostinį pjūklą „ Scheppach “, skersinį pjūklą „ DeWalt “ ir skersavimo staklių kojas, medžio pjovimo stakles „ Bosch “ ir medžių pjovimo staklių rėmą

„ Bosch “, kompresorių „ Stanley “, kurio vertė yra 170,- Eur., benzininį pjūklą „ Husqvarna “ akumuliatorinį suktuvą „ Bosch “, vienos rozetės elektros ilgintuvą, įrankių krepšį „ Stanley “, grandiklį, žymeklį „ PowerWinder “, žymeklį, indelį su kreida „ Kritt Snor “, kampainį „ Angle Fix “, statybinį peilį, indelį su kabėmis „ Tacwise “, kaltų rinkinį „ Cocraft “, montažinę juostą

„ Clas Ohlson “, kniediklį „ Rapid “, atsuktuvo antgalį „ Hikoki T25 “, kabių kalimo aparatą

„ Tacwise “, pneumatinį vinių kalimo aparatą „ Niko “, reples, garažo pakabinamą spyną su cilindriniu kištukiniu atraktu, supakuotą į spec. paketą Nr. 277624, ir staklės kojos dalį, supakuotą į spec. paketą Nr. 277625, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-nukentėjusiajam D. M., o daiktinį įrodymą-plaktuką(kūjį), supakuotą į popierinį rudos spalvos voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.