- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- A-1039-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01927-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN) 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. birželio 9 d. atliko bausmę Marijampolės PN. Pareiškėjas paaiškino, kad atvykęs į Marijampolės PN buvo apgyvendintas karantino gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo laikomas 7 paras. Minėtos patalpos plotas buvo apie 27 kv. m, kurioje buvo įrengta 20 miegamųjų vietų. Gyvenamoji patalpa buvo užstatyta lovomis, suolais ir spintelėmis, o joje buvo laikoma 14 asmenų. Pareiškėjas nurodė, jog gyvenamoji patalpa visuomet buvo užrakinama, nebuvo įrengtas langas į lauką pro kurį patektų grynas oras, todėl gyvenamojoje kameroje buvo aukšta temperatūra bei nebuvo užtikrinamas vėdinimas. Natūralaus apšvietimo gyvenamojoje kameroje nebuvo, o dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog dėl perpildytų kamerų, nebuvo vietos atsisėsti prie stalo, todėl turėjo valgyti atšalusį maistą. Dėl kamerų perpildymo buvo suvaržytas judėjimas bei patirti nepatogumai tenkinant asmens higienos poreikius, kadangi buvo sunku prieiti prie kriauklės ir pasikloti lovas. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Marijampolės PN gyvenamojo nuteistųjų bendrabučio 18 būryje. Minėto būrio gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 40 kv. m, o joje buvo laikoma 20 asmenų. Pareiškėjas nurodė, jog dėl minėtos patalpos perpildymo taip pat buvo suvaržyta judėjimo laisvė, buvo sudėtinga pasikloti lovas, prieiti prie asmeninių daiktų spintelių bei sanitarinio mazgo. Nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo neatitvertas sienele, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemelis labai mažas. Pareiškėjas nurodė, jog 18 būrio koridorius siauras, virtuvėlė maža, buvo nuolat patiriami sunkumai rūpinantis asmenine higiena, buitiniais rūpesčiais, skalbiantis drabužius bei gaminantis maistą. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. birželio 9 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Marijampolės PN gyvenamąjį 22 nuteistųjų būrį, gyvenamąją patalpą Nr. 2. Minėtos gyvenamosios patalpos plotas apie 130 kv. m., buvo laikoma apie 70 asmenų. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo įrengtas nepakankamas dirbtinis apšvietimas, todėl organizmas gamino toksinus, kurie turėjo įtakos išsivystyti depresinei nuotaikai bei pareiškėjui susilpnėjo regėjimas, taip pat jis patyrė nepatogumus dėl suvaržyto judėjimo, kadangi gyvenamoji patalpa užstatyta dviaukštėmis lovomis, tarp kurių tarpai buvo apie 30 cm bei įrengta viena spintelė 4 asmenims, todėl asmeninius daiktus ir drabužius turėjo laikyti plastmasiniuose maišeliuose, dėl to drabužiai turėjo pelėsio kvapą. Pareiškėjas nurodė, jog minėtoje gyvenamojoje patalpoje turėjo nuolat gulėti dėl perpildymo, todėl susilpnėjo fizinė sveikata bei skaudėjo raumenis. Dirbtinė ventiliacija nebuvo įrengta, langai maži, todėl trūko gryno oro bei nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, nes gyvenamojoje patalpoje buvo karšta ir tvyrojo drėgmė. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 nebuvo stalo, dėl to rašė ir skaitė gulėdamas lovoje. Marijampolės PN 22 būryje buvo įrengti 3 klozetai, kurie neužtikrino privatumo, kadangi nebuvo atitverti ar įrengtos kabinos su durimis, o buvo atitverti nedidelėmis sienelėmis. Priekyje sanitarinio mazgo, atviroje patalpoje, buvo įrengti 3 pisuarai. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl didelio nuteistųjų skaičiaus turėjo laukti, kol prieis prie sanitarinio mazgo ar prie praustuvų, todėl sutrumpėjo poilsiui bei miegui skirtas laikas. Taip pat patyrė nepatogumus bendroje būrio virtuvės patalpoje, kadangi jos plotas buvo apie 8 kv. m, įrengta viena nedidelė elektrinė viryklė, 5 kg skalbimo mašina, kriauklė, stalas, kėdės, suolas. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjas virtuvėje turėjo ilgai laukti, kol prieidavo prie skalbimo mašinos ar viryklės. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo apie 120 kv. m, kuriame įrengta pavėsinė, sporto inventorius ir sporto aištelė. Pareiškėjas pažymėjo, kad pasivaikščiojimui skirtas laikas visiems buvo vienodas, tačiau dėl didelio nuteistųjų skaičiaus patirdavo nepatogumus, be to, pasivaikščiojimo kiemelių danga buvo sutrūkinėjusi ir duobėta. Pareiškėjas paaiškino, kad jam būnant Marijampolės PN karantino patalpoje, gyvenamajame būryje Nr. 18 ir būryje Nr. 22 nebuvo užtikrinamas minimalus 3,6 kv. m plotas, nes tekdavo mažiau nei 2 kv. m ploto.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2015 m. sausio 15 d. ir karantino patalpoje buvo laikomas iki 2015 m. sausio 19 d. Kartu su pareiškėju karantino patalpoje buvo dar 7 naujai atvykę nuteistieji, todėl karantino patalpose viso buvo 8 nuteistieji. Atsakovas teigė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 19 d., t. y. per 4 dienas, iš kurių buvo 2 nedarbo dienos, naujai atvykusių nuteistųjų, kurie būtų laikomi karantino patalpoje nebuvo. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN nėra sisteminami ir saugomi duomenys apie nuteistųjų paskyrimą į karantino patalpas. Marijampolės PN yra 2 karantino patalpos ir abiejose kamerose yra įrengti langai. Nors duomenys nėra sisteminami, tačiau atsakovo teigimu, pareiškėjas buvo karantino patalpoje (1-13). Karantino patalpos schemoje pažymėtos (1-8) plotas yra 27,87 kv. m, joje įrengtos 7 miegamos vietos ir karantino patalpos schemoje pažymėtos (1-13) plotas buvo 35,85 kv. m., joje įrengtos 9 miegamos vietos, todėl pareiškėjui teko 4,48 kv. m ploto karantino patalpoje. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) redakcijos 70 straipsnio 7 punktas numatė, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka nakties metu gali būti užrakinami, todėl Marijampolės PN nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, jog niekas iš nuteistųjų nebuvo kreipęsis dėl higienos normų atitikties karantino patalpose, nei į Marijampolės PN administraciją nei į visuomenės sveikatos centrą ar kokią kitą kompetentingą instituciją. Karantino patalpose, atsakovo teigimu, pažeidimai nebuvo nustatyti. Atsakovas nurodė, jog 18 būrys susideda iš 2 patalpų, kurių plotas 39,85 kv. m. ir 39,45 kv. m., o bendras plotas 79,3 kv. m. Pažymėjo, jog esant didžiausiam nuteistųjų skaičiui (34) I ir II 2015 metų ketvirčiais vienam nuteistajam teko 79,3 / 34 = 2.33 kv. m; 2015 metų III ketvirtyje vienam nuteistajam teko 79,3 / 32 = 2.48 kv. m; 2015 metų IV ketvirtyje vienam nuteistajam teko 79,3 / 33 = 2.40 kv. m. Pareiškėjas buvo išvykęs etapu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. vasario 12 d., todėl pareiškėjo 18 būryje nebuvo 15 parų, nors 18 būrio sąraše buvo įrašytas. Taip pat laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjas buvo baustas 5 paroms uždarymu į baudos izoliatorių, todėl dar 5 paras 18 būryje pareiškėjo nebuvo nors sąraše buvo įrašytas. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Marijampolės PN vyksta socialinės reabilitacijos programos, kurias gali lankyti visi norintieji, taip pat yra patvirtintas sportinių užsiėmimų grafikas bei nuteistųjų dienotvarkė. Atsakovas nurodė, kad kiemelio dydžio, virtuvėlės ar koridoriaus dydžio teisės aktai nereglamentavo. Be to, 18 būrio sanitariniame mazge remontas buvo atliktas 2010 metais ir jame esančių įrenginių išdėstymas nesikeitė. Nuteistieji pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą skalbyklos grafiką, gali ateiti ir atiduoti rūbus bei patalynę išskalbti, o 22 būryje buvo ir skalbimo mašina, taigi galimybės išsiskalbti drabužius buvo suteiktos. Drabužių džiovinimui – lokaliniuose kiemuose yra įrengtos džiovyklos. Maistu nuteistieji aprūpinami, todėl patys neprivalo gamintis. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką nuteistiesiems tiekiami pusryčiai, pietūs ir vakarienė Marijampolės PN valgykloje. Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę lankytis parduotuvėje, o įsigytą maistą laikyti šaldytuvuose. Atsakovas nurodė, kad 22 būrys susideda iš 3 patalpų, kurių bendras plotas yra 201,7 kv. m, jame galėtų gyventi 64 nuteistieji, o vienam asmeniui tokiu atveju tektų 3,15 kv. m ploto. Atsakovo tvirtinimu, visais laikotarpiais, išskyrus 2016 m. III ketvirtyje, minimalus 3,1 kv. m plotas pareiškėjui buvo užtikrintas. Tik 2016 m. III ketvirtyje 22 būryje buvo 78 nuteistieji sąraše, todėl vienam nuteistajam teko 2,6 kv. m ploto. Atskovo teigimu, buvo pateikti ne vidutiniai nuteistųjų skaičiai, o didžiausias buvęs skaičius, dėl to nurodomas maksimalus skaičius dažnai nepasiekia tikrovės, nes nuteistųjų būryje būna kur kas mažiau. Marijampolės PN visada buvo laikomasi reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto užtikrinimo, tačiau nuo 2016 m. gegužės mėn. 21A būrys buvo uždarytas remonto darbams atlikti, todėl trumpam laikui visi 21 būrio nuteistieji buvo perkelti į 22 būrį. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. liepos mėn., kol nebuvo suskirstyti visi nuteistieji į kitus būrius, 22 būryje viso buvo 78 nuteistieji. Minimaliai perpildytos patalpos buvo tik pora mėnesių, be to, 22 būryje, per didelis nuteistųjų skaičius buvo tik sąrašinis, bet ne realus. Atsakovas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys buvo lygios ir neslidžios. Nei vienas iš nuteistųjų nėra skundęsis nei Marijampolės PN administracijai nei kompetentingoms institucijoms dėl kiemelių atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl Marijampolės PN neturi jokių patikrinimų aktų. Atsakovas akcentavo, kad minėtame būryje yra stalai. Visuomenės sveikatos centro 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-312 yra nurodyta, kad 22 būrio 2 patalpoje higienos normas atitinka tiek apšvieta, tiek vėdinimas. Taip pat minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad sanitariniame mazge buvo 3 unitazai, 2 pisuarai ir 1 dušas. Teisės aktai bendrabučio tipo patalpose gyvenantiems nuteistiesiems, atsakovo teigimu, nenumato pilnai atskirto sanitarinio mazgo. Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose klozetai buvo atskirti sienelėmis. Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra kreipęsis. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė tikslių duomenų, į kokią karantino patalpą pareiškėjas buvo patalpintas ir duomenų apie kartu su pareiškėju kalėjusių asmenų skaičių šiose patalpose. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN turi pareigą laikytis pareiškėjo kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl Marijampolės PN nepateikus išsamios informacijos apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 19 d., pareiškėjui būnant karantino patalpose, minimalaus ploto norma kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrinta 4 paras. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo atstovas nepateikė išsamios informacijos apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą 18 būryje, todėl padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog 18 būrio gyvenamojoje patalpoje buvo patalpinta 20 nuteistųjų ir patalpos plotas buvo 40 kv. m. Pagal pareiškėjo nurodytus duomenis 18 būrio gyvenamojoje patalpoje gyvenant 20 asmenų ir gyvenamosios patalpos plotui esant 40 kv. m, teko 2,00 kv. m vienam asmeniui, t. y. 1,10 kv. m ploto mažiau. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint 18 būryje laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. sausio 28 d., nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. spalio 14 d., nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. vasario 12 d. buvo išvykęs etapu, o laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 20 d. buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nepateikė išsamios informacijos apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą 22 būryje, todėl padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo patalpinta 70 nuteistųjų ir patalpos plotas yra 130 kv. m. Pagal pareiškėjo nurodytus duomenis 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje gyvenant 70 asmenų ir gyvenamosios patalpos plotui esant 130 kv. m, vienam asmeniui teko 1,85 kv. m, t. y. 1,25 kv. m ploto mažiau. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint 22 būryje laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. birželio 9 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui 489 dienas teko mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose.
7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpio, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, nevertino kaip trumpo ar atsitiktinio, todėl atsakovo argumentus, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmetė.
8. Teismas nenustatė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatė, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Teismas, atsižvelgęs į BVK nuostatas, remdamasis pateiktais duomenimis dėl nuteistųjų dienotvarkės bei atsižvelgęs į buvimo karantino patalpoje esmę, padarė išvadą, kad Marijampolės PN nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teiginį dėl to, kad buvo laikomas užrakintas vertino kaip nepagrįstą.
9. Teismas pažymėjo, jog karantino patalpoje langas buvo, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl lango nebuvimo.
10. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos, apšvietimo karantino patalpoje neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, laikė nepagrįstais.
11. Teismas nustatė, kad klozetai Marijampolės PN sanitariniame mazge atskirti neaukšta sienele, tačiau pažymėjo, kad nustatyti kokio aukščio yra ši sienelė nėra galimybės. Konstatavęs, jog 18 ir 22 būriai buvo perpildyti nuteistųjų, teismas darė išvadą, kad sanitarinio mazgo patalpoje nuolat buvo nuteisteitųjų, todėl toks klozetų atskyrimas neužtikrino bent minimalaus būtino privatumo ir tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.
12. Teismas pažymėjo, kad nei kiemelio dydžio nei virtuvėlės ar koridoriaus dydžio teisės aktai nereglamentavo, todėl pareiškėjo argumentus dėl minimų patalpų per mažo ploto vertino kaip nepagrįstus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog būtų skundęsis Marijampolės PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kiemelių atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams.
13. Teismas nustatė, kad iš atsakovo pateiktų Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai, patikrinę 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos fizikinius parametrus (natūralią ir dirbtinę apšvietą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, patalpų temperatūrą), nenustatė pažeidimų. Teismas pažymėjo, jog jokių kitų duomenų apie minėtų fizikinių parametrų neatitiktį higienos normų reikalavimams į bylą nebuvo pateikta, todėl nepripažino atsakovo neteisėtų veiksmų.
14. Teismas nustatė, jog iš byloje pateiktos 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos fotonuotraukos matyti, kad minėtoje patalpoje buvo stalas. Teismas pareiškėjo teiginius, kad 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo ant kurio būtų galima rašyti laiškus, skaityti literatūrą vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius, todėl atmetė.
15. Teismas pabrėžė, kad dėl pareiškėjo netinkamų laikymo Marijampolės PN sąlygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo, tualeto patalpoje neužtikrinto deramo privatumo bei nustatytų kitų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei teisės aktais nustatytų sąlygų būtų buvę laikomasi, tokiu būdu pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti ne mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei 15 000 Eur (b. l. 96).
17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų plotą, kuris užstatytas baldais ir kitu inventoriumi. Pareiškėjo teigimu, aplinkybės, ar su prašymais ir skundais jis kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl netinkamų kalinimo sąlygų, neturi teisinės reikšmės. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas patyrė emocinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimus, nepatogumus, neturtinę žalą, byloje nėra reišmingos teismo nustatytos aplinkybės, kad nėra duomenų, jog pareiškėjui netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė sveikatos sutrikimus. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės nebuvo tokio pobūdžio, jog 15 000 Eur sumą būtų galima laikyti adekvačia jo patirtai žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 paras kalint netinkamomis sąlygomis buvo priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas pabrėžia, kad Marijampolės PN pirmosios instancijos teismui pateikė melagingą informaciją, siekdamas suklaidinti pirmosios instancijos teismą, kuris sprendimą priėmė atsakovo naudai.
18. Pareiškėjas papildomai prašo išreikalauti iš Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos duomenis apie tai, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma tame pačiame būryje. Pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas jam išduoti pažymą apie 22 būryje laikomų asmenų skaičių tuo metu, kai pareiškėjas atliko bausmę nuo 2015 m. iki 2017 m. Marijampolės PN pareiškėjui pateikė pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog jokie teisės aktai nenumato, kad tokia informacija turi būti teikiama. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad sutinka su Marijampolės PN pateiktais duomenimis apie 22 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 laikomų nuteistųjų skaičių, tačiau teigia, kad kartu šiose patalpose buvo ir dar vienas būrys – 21A. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN teikia melagingus duomenis apie laikomų asmenų skaičių. Pareiškėjas paaiškina, kad 22 ir 21A būriuose buvo laikomi 98 nuteistieji.
19. Atsakovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei jas reguliuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visą ginčo laikotarpį trūko klozetų, tačiau, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti, be to, buvo neteisingai įvertintas nuteistųjų patalpų perpildymas 18 ir 22 būriuose. Atsakovo manymu, kadangi nuteistieji būriuose būna tik miego laiku, pareiškėjas negalėjo patirti tokių nepatogumų, kuriuos nurodė skunde, ir neturtinė žala neturėjo būti įvertinta pinigine išraiška.
21. Atsakovo įsitikinimu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto, kuris nustato sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus kamerose, negalima taikyti bendrabučio tipo patalpoms. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad sanitariniuose mazguose, kurie yra įrengti patalpose, atskirose nuo bendrabučio tipo patalpų, turi būti įrengtos kabinos arba pertvaros.
Atsiliepimas
22. Marijampolės PN nurodo, kad pareiškėjas teikė melagingus duomenis apie nuteistųjų skaičių 18 būryje. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė 18 būrio patalpų schemą, kurioje pavaizduoti patalpų plotai. Maksimalus nuteistųjų skaičius vienoje patalpoje buvo 17. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui teko nuo 2,33 iki 2,48 kv. m., bet ne 2 kv. m gyvenamojo ploto, kaip teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys apie 1,1 kv. m ploto asmeniui trūkumą yra neteisingas.
23. Atsakovo teigimu, pareiškėjas teikė melagingus duomenis apie nuteistųjų skaičių 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir apie patalpos plotą – 130 kv. m ploto patalpos 22 būryje nėra. Pirmosios instancijos teismas, kuriam buvo pateikta 22 būrio patalpų schema, nesivadovavo pateiktais faktiniais duomenimis, o skaičiavimus atliko remdamasis pareiškėjo išgalvotais teiginiais apie nuteistųjų skaičių bei patalpų plotą, todėl padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjui teko 1,85 kv. m gyvenamojo ploto. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys apie l,25 kv. m ploto asmeniui trūkumą nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. birželio 9 d. yra akivaizdžiai neteisingas, nes neatitinka pateiktų faktinių duomenų. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 22 būryje laikant pareiškėją, patalpos buvo perpildytos ir sanitarinio mazgo patalpoje nuolat buvo kiti nuteistieji, todėl nebuvo užtikrinamas bent minimalus privatumas.
24. Atsakovas pažymi, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjo moralinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kančias ar pažeminimą, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų mastą ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Tuo metu, kai dėl remonto darbų ar kitų objektyvių priežasčių būryje nuteistųjų skaičius viršijo nustatytą normą, pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN administraciją su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas ar kitus pataisos namus, o tik praėjus daugiau nei metams kreipėsi į teismą, atsakovo nuomone, siekdamas tik pasipelnyti iš valstybės. Marijampolės PN nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pagrįstas.
25. Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjui priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2017 m. birželio 9 d. neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpose (viso 489 paras), nustatytos teisės aktuose, ir nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu, todėl sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino pinigais ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
28. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į Marijampolės PN susidariusias aplinkybes dėl remonto, todėl nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra nepatenkintas jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, ir mano, kad jam turėjo būti priteista visa jo skunde pirmosios instancijos teismui nurodyta suma.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti naujus įrodymus iš Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos. Akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.
30. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje, o šiuo atveju – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018).
31. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui neįrodžius, kad nauji įrodymai patvirtina arba paneigia aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos šioje byloje, pareiškėjo prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A?4468?520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
33. Taip pat akcentuotina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuosee skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
35. Vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
36. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).
37. Atsakovas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo skaičiuojant pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą, tačiau, kaip minėta, proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomas. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais.
38. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl aplinkybių netinkamo vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
39. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2017 m. birželio 9 d. nukrypimai nuo 3 kv. m vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos nebuvo trumpalaikiai (pažeidimas truko 489 paras), atsitiktiniai ir (ar) nereikšmingi (pareiškėjui trūko nuo 1,1 iki 1,25 kv. m), todėl egzistuoja pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjoas ginčo laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio koedkso (toliau – ir CK) 6.250 str.).
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (3 000 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
42. Teisėjų kolegija nustatė, jog priteisti pareiškėjo prašomą 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.
43. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.