- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-25
- Bylos Nr.
- 1S-959-785/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Rimas Švirinas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- K. C.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimo Švirino, Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo K. C. skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-05-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, BK 150 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis pakeistas Kauno apygardos teismo 2014-10-27 nuosprendžiu ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2014-12-17 nutartimi subendrintas 2014-05-09 nuosprendis, pakeistas 2014-10-27 nuosprendžiu, su 2014-04-30 nuosprendžiu, pakeistu 2014-09-22 nutartimi, ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 8 metams 4 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2013-01-25, bausmės pabaiga – 2020-06-25.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016-05-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam K. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu nuteistasis pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-06-23 nutartimi nuteistojo K. C. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įvertinus aplinkybių visumą, šiuo metu dar nepakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis K. C. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad asmenybės, o ne elgesio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra diskriminavimas, nes vienodo elgesio asmenims sudaromos skirtingos lygtinio paleidimo sąlygos. Įstatymas numato elgesio bausmės atlikimo metu vertinimą, o ne palyginamąjį vertinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimas, o Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintas precedentų privalomumas. Nuteistasis skunde cituoja Kauno apygardos teismo nutartis, kuomet asmenims buvo taikomas lygtinis paleidimas (1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012, 1S-709-133/2012).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. C. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą K. C. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos nutarime. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. C. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad Komisija 2016-05-25 nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam K. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; dengti ieškinį.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. C. anksčiau yra teistas 4 kartus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis greitai suprato nuteistųjų tarpusavio bendravimo ypatumus. Nuteistasis 3 kartus buvo skatintas, pataisos namuose laisvalaikį leidžia žiūrėdamas televizijos laidas, skaitydamas literatūrą. K. C. tvarkingas, turintis organizacinių gabumų. Tačiau nepaisant nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė (74 balai pagal „OASys“ vertinimo sistemą). Be to, nuteistasis turi neatlygintą civilinį ieškinį. Tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu, ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemų atsiradimo, yra prieštaravimų. Kriminalinė nuteistojo istorija leidžia manyti, kad nuteistasis, pavartojęs alkoholio, negeba kontroliuoti savo elgesio, linkęs pasielgti neapgalvojant būsimų savo elgesio pasekmių. Be to, nuteistajam yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; neigiama pasirenkamų draugų įtaka.
Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, kad nuteistojo K. C. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (74 balai pagal „OASys“ vertinimo sistemą), o aukščiau aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis padarė pakankamą pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl konstatuojama, kad K. C. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai yra jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad K. C. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja sau palankias teismo nutarčių ištraukas, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistasis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo, todėl tenkinti nuteistojo K. C. skundą ir panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. C. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.