- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-1231-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07686-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1231-460/2012
2012 m. rugpjūčio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-89-613-2012 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ dėl atleidimo iš medžiotojų klubo narių pripažinimo neteisėtu bei atsakovo (apelianto) Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2011-04-21 sprendimo 1 punktą, kuriuo nuspręsta L. R. pašalinti iš Medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių be teisės sugrįžti. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas yra medžiotojas, 15 metų yra Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narys, ieškovui nuosavybės teise priklauso 38,11 ha žemės ir miškų sklypų, kurie patenka į atsakovo medžioklės plotus. Šiuose plotuose ne tik medžioja, bet ir rūpinasi miško žvėrimis, per metus sušeria 20 tonų įvairių pašarų. 2011 m. kovo mėnesį gavo 2011 m. kovo 15 d. pranešimą, kad 2011 m. balandžio 21 d. 17.00 val. šaukiamas visuotinis atsakovo narių susirinkimas. Pranešime nurodyta susirinkimo darbotvarkė, kurioje, be kitų klausimų numatytas klubo narių svarstymas už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus. Kokie konkrečiai nariai bus svarstomi ir už kokius pažeidimus, darbotvarkėje nebuvo nurodyta. Atvykus į susirinkimą jautėsi klubo narių susipriešinimas. Ieškovas ir dar keli klubo nariai buvo apkaltinti ir išmesti iš klubo be teisės sugrįžti. Ieškovui nebuvo suteikta galimybė iš anksto pasiruošti tokiam svarstymui ir ieškovas neturėjo galimybės pateikti argumentuotus atsikritimus, nebuvo pakankamai laiko kitiems nariams susidaryti objektyvią nuomonę dėl reiškiamų kaltinimų ieškovui pagrįstumo. Sprendimas pašalinti ieškovą iš klubo narių be teisės sugrįžti buvo priimtas pažeidžiant tiek procedūrines, tiek materialines teisės normas. Tokios pašalinimo formos nenumato klubo įstatai, be to, organizuojant visuotinį klubo narių susirinkimą buvo padaryti procedūriniai Klubo įstatų pažeidimai. Įstatų 4.6 punkte yra numatyta, kad klubo nariai yra šalinami iš klubo narių, jei jie tyčia pažeidžia klubo įstatus, savo elgesiu kompromituoja klubą, be pateisinamų priežasčių daugiau kaip tris mėnesius nemoka nario mokesčio. Ieškovo manymu, jis neatliko veiksmų, kurie būtų pagrindas taikyti Įstatų 4.6 punktą. Ieškinyje nurodoma, kad klubo Įstatai nenumato pašalinimo su teise sugrįžti ar be teisės sugrįžti, o Įstatų 4.6 punktas numato, kad klubo narys gali būti įspėtas dėl pašalinimo arba pašalintas iš klubo narių.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Manė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą pašalinti ieškovą iš klubo narių, nepadarė nei ieškovo pašalinimo materialiojo pagrindo, nei procedūrinių pažeidimų. Klubo įstatų 4.6 punkte nustatyta, kad klubo nariai gali būti įspėjami dėl pašalinimo arba šalinami iš klubo narių, jeigu jie: sąmoningai pažeidinėja klubo įstatus; savo elgesiu kompromituoja klubą; be pateisinamų priežasčių daugiau kaip per 3 mėnesius nesumoka nario mokesčio. Trys klubo nariai, iš jų ir ieškovas, buvo pašalinti iš klubo už tai, kad savo elgesiu sukompromitavo klubą, negarbingai pasielgė su kitais klubo nariais. 2011-01-30 medžiodami Šakėnų kaimo teritorijoje, Šilalės rajone, šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių reikalavimus (ATPK 85 str. 5 d.), už tai ieškovas buvo nubaustas pinigine 200 Lt bauda. Kitiems dviem medžiotojams taip pat paskirtos baudos. Medžioklės taisyklių nesilaikymas, klubo medžiotojų patraukimas administracinėn atsakomybėn kompromituoja klubą, pažeidžia klubo veiklos tikslus. Ieškovas 2011-02-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė, pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl visuotinis klubo narių susirinkimas turėjo materialinį pagrindą pašalinti ieškovą iš klubo narių. Ieškovas kartą buvo įtartas brakonieriavimu, nuslėpdavo nuo kitų klubo narių sumedžiotą laimikį, tai yra ne tik šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas, bei ir elementarios medžiotojų etikos nepaisymas, moralinių normų nesilaikymas. Itin griežtas sprendimas, už kurį balsavo absoliuti klubo narių dauguma, buvo priimtas todėl, kad Aplinkos apsaugos ministerija nuo 2010 m. gruodžio mėnesio buvo uždraudusi medžiokles, skatino medžiotojus šerti žvėris, padėti jiems išgyventi, o ne medžioti nusilpusius nuo alkio. Ieškovas šiurkščiai pažeidė šiuos reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad procedūrinių pažeidimų, pašalinant ieškovą iš klubo narių, nebuvo padaryta, visiems klubo nariams apie įvyksiantį visuotinį susirinkimą, kaip numato klubo įstatai, buvo pranešta registruotais pranešimais prieš mėnesį laiko, nurodyta susirinkimo darbotvarkė. Ieškovas žinojo, koks klausimas bus svarstomas, susirinkime dalyvavo, jam buvo suteikta galimybė pasisakyti. Klubo narių dauguma balsavo už ieškovo ir kitų dviejų medžiotojų pašalinimą iš klubo narių be teisės sugrįžti. Mano, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-28 sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančiu ir panaikino Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ visuotinio narių susirinkimo 2011-04-21 sprendimo 1 punktą, kuriuo nuspręsta L. R. pašalinti iš Medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ narių be teisės sugrįžti; iš atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ priteisė ieškovui L. R. 2 009,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, iš susirinkimo protokolo sprendė, kad konkretūs pažeidimai nebuvo aptarti bei apsvarstyti. Iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų padarė išvadą, kad kiekvienas medžiotojas apie svarstomus klubo narius turėjo tam tikrą nuomonę ar informaciją, tačiau ši informacija nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Įstatų 4.6 punktas numato, kad klubo narys gali būti įspėtas dėl pašalinimo arba pašalintas iš klubo narių. Ieškovui buvo priimtas sprendimas pašalinti be teisės sugrįžti, nors tokios pašalinimo formuluotės nenumato nei Įstatai, nei Asociacijų įstatymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-28 sprendimą ir grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog pašalintas klubo narys L. R. nubaustas pagal ATPK 85 str. 5 d., gavo 200 Lt baudą. Iš ATP protokolo matyti, o ir pats L. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šioje medžioklėje jis sumedžiojo du šernus, o apie tai nepranešė medžioklės vadovui. Pranešti medžioklės vadovui D. V. turėjo galimybę, kadangi gyvena viename kaime ir yra kaimynai, tačiau to nepadarė. L. R. administracinį nusižengimą reikia vertinti kaip prieštaraujantį klubo tikslams, įvardytiems klubo įstatų 2.1. p., kuris skelbia, kad klubo tikslas yra turtinti ir propaguoti senas Lietuvoje medžioklės tradicijas – medžioklę su šunimis, kokybiškai gerinti ir racionaliai naudoti medžioklės fondą ir kita. Medžiotojų ir žvejų klubas „Judrė" įstatai ir asociacijų įstatymas leidžia klubo „Judrė" nariams per visuotinį susirinkimą spręsti naujų narių priėmimo ir pašalinimo iš klubo klausimus, jei jie savo elgesiu kompromituoja klubą (įstatų 4.6 p.). Teisme nebuvo pateikta jokia medžiaga apie tai, kokių nepatogumų patyrė ieškovas, kai buvo pašalintas iš klubo „Judrė" narių. Ieškovas klubo „Judrė" visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti jį iš klubo narių grindžia tik procedūriniais pažeidimais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas klaidingai interpretavo minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kadangi iš minėtos nutarties buvo ištraukti pavieniai sakiniai, kurie nebuvo pagrįsti. Pažymėjo, kad Įstatų 5.3 p. nurodo, kokia yra informavimo tvarka apie šaukiamą narių susirinkimą, ir jame sakoma, kad apie susirinkimo data, vietą, laiką ir darbotvarkę skelbiama respublikos dienraštyje „Respublika", raštu, telefonu arba el. paštu informuojami nariai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo datos. Toks pranešimas buvo išsiųstas registruotu laišku, įrodymai yra byloje, o ir ieškovas to neneigia. Pranešime buvo išdėstyta darbotvarkė, kurioje sakoma, jog pirmu klausimu bus klubo narių svarstymas už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus. Apie tai, kad ieškovas nėra baustas už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, negali būti nė kalbos. Civilinėje teisės doktrinoje yra įtvirtinta prezumpcija, kad žmogus turi būti protingas ir apdairus. Pranešimo darbotvarkės klausimas yra identiškas pavadinimui, kuriame nurodoma, už ką yra baudžiamas ir nubaustas ieškovas, tad vertinti tai, kad nežinojo apie būsimą svarstymą, reikėtų kaip išsisukinėjimą nuo atsakomybės. ieškovas turėjo žinoti, kad bus svarstomas klubo visuotiniame narių susirinkime už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus ir apie tai buvo tinkamai informuotas. Klubo nariai apie rūpimus klausimus bendrauja ne tik visuotiniame klubo narių susirinkime, bet ir medžioklėse, susiėjimuose. Tai lemia jų bendrai vykdoma veikla. Klubo „Judrė" visuotinio narių susirinkimo metu ieškovui buvo leista pasisakyti svarstomu klausimu, apie šį faktą byloja 2011-04-21 klubo narių visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 1. Jame nurodoma, kad ieškovas pateikė savo įvykio versiją, teikė replikas, atsakinėjo į klausimus, tad teigti, kad nebuvo galimybės tinkamai apsiginti ar pasisakyti, nėra realaus faktinio pagrindo. Minėtame posėdyje buvo iškelti keli pasiūlymai dėl bausmės paskyrimo, tačiau balsų dauguma buvo apsispręsta balsuoti už pašalinimą be teisės sugrįžti. apeliantas daro išvadą, kad teismui nebuvo aiškios visos bylos aplinkybės, susijusios su procedūra ieškovui pašalinti, todėl laikytina, kad byla yra nebaigta nagrinėti ir grąžintina pirmosios instancijos teismui ją nagrinėti iš naujo, kad būtų atskleistos visos reikalingos aplinkybės tinkamam sprendimui priimti ir teisinei pusiausvyrai atkurti. Mano, kad šis sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-28 sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo procedūrinius pažeidimus, kadangi, kaip jau nurodyta anksčiau, jis nebuvo informuotas, kad bus sprendžiamas būtent jo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas, jam nebuvo suteiktos galimybės tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Taip pat nesudarytos galimybės tinkamai apsispręsti kitiems klubo nariams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas L. R. yra Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“, kurio teisinė forma – asociacija, narys, teisė medžioti suteikta 1994 metais (b. l. 10–14). Klubas savo veikloje vadovaujasi Įstatais, Juridinių asmenų registre įregistruotais 2011-02-03 L. R. buvo surašytas ATPK 85 straipsnio 5 dalies pažeidimo protokolas, pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį jam paskirta 200 Lt bauda (b. l. 77). 2011-04-21 vykusio susirinkimo metu buvo nutarta L. R. ir dar du narius pašalinti klubo be teisės sugrįžti (b. l. 28–34). Apie susirinkimą ieškovas buvo informuotas paštu 2011-03-15 išsiunčiant pranešimą (b. l. 15), pranešimo darbotvarkėje, be kitų klausimų numatytas „Klubo narių svarstymas už medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimus“ (Medžiotojų klubo sąrašuose yra 24 nariai (b. l. 28–34), protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvavo 23 nariai, 2 biuleteniai sugadinti, 3 medžiotojai nebalsavo, už pašalinimą be teisės sugrįžti balsavo 17 narių.
Ieškovas nurodo, kad buvo pažeista susirinkimo organizavimo tvarka, ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pasirengti ir atsikirsti į kaltinimus, nenurodyti pašalinimo pagrindai, klubo nariai balsavo už tokį sprendimą, kurio įstatai nenumato.
Atsakovo manymu, procedūrinių pažeidimų, pašalinant ieškovą iš klubo narių, nebuvo padaryta, visiems klubo nariams apie įvyksiantį visuotinį susirinkimą buvo pranešta registruotais pranešimais prieš mėnesį laiko, nurodyta susirinkimo darbotvarkė, ieškovas žinojo, koks klausimas bus svarstomas, susirinkime dalyvavo, jam buvo suteikta galimybė pasisakyti.
Teismas primena, jog asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokį ieškinį gali pareikšti ir juridinio asmens dalyviai, kuriuo šiuo atveju yra ieškovas, turintys teisę ginčyti atsakovo priimtus sprendimą dėl jo pašalinimo iš klubo narių (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina neva pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, kai kurių įrodymų netyrė, ir tuo pagrindu ne tik prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skyrė būtiną ir pakankamą dėmesį įrodymų tyrimui – išklausė šalis, apklausė kitus medžiotojų klubo narius, tyrė visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Negana to, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir iš naujo tyrė bylos aplinkybes, susijusias su administracinės nuobaudos ieškovui taikymu bei šios nuobaudos svarbos klubo įstatų 4.6 punkto kontekste. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir pareiga įrodinėti, įrodymų nepateikimas per nustatytą terminą sukelia ir tam tikrus padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis. Todėl visas bylos aplinkybes turi įrodyti ginčo šalys, o teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, turi įvertinti bylos faktus. Ištyręs visus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš klubo narių be teisės sugrįžti yra neproporcingas padarytam pažeidimui (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas ir apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė faktui, kad 2011 m. vasario 3 d. ieškovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta administracinė nuobauda, tai, apelianto nuomone, jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad klubas yra kompromituojamas, pažeidžiamas kitų jo narių bei viešasis interesas. Be to, pasak apelianto, klube jau buvo įsigaliojusi tokia tvarka, kad už administracinės teisės pažeidimus klubo nariai yra šalinami iš klubo, ir ieškovas neva turėjo iš anksto tai numatyti ir tam pasirengti. Minėtus apelianto argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad ne visi klubo nariai, bausti administracine tvarka, yra šalinami iš klubo arba jiems skiriama švelnesnė nuobauda. Šilalės rajono agentūra 2011 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (7.10) (b. l. 42) pateikė sąrašą klubo narių, baustų administracine tvarka, iš kurių paminėtinas kaip liudytojas apklaustas R. M., kuris ne tik nebuvo svarstytas minėtame susirinkime, bet dar ir išrinktas i klubo valdybą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M. buvo nubaustas pagal tą patį ATPK straipsnį (85 straipsnio 5 dalį) kaip ir ieškovas, tačiau tai nesutrukdė R. M. būti išrinktam į klubo valdymo organus. Akivaizdu, kad skundžiamas šioje byloje apelianto sprendimas buvo priimtas pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas bei bendruosius teisės principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai, nei nurodo apeliantas, tai buvo pirmas kartas klubo istorijoje, byloje kitų duomenų, kada medžiotojai buvo svarstomi už administracinių nuobaudų gavimą bei tuo pagrindu šalinami iš klubo, nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad tokios svarstymo eigos ir ypač baigties nei ieškovas, nei kiti klubo nariai neturėjo galimybės iš anksto numatyti nei tam pasirengti. Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino apelianto sprendimą, kaip priimtą pažeidžiant materialinės teisės normas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 yra išsamiai pasisakiusi dėl teisės aiškinimo ir taikymo, sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus. Šia nutartimi buvo remtasi, surašant ieškinį, minėtos nutarties išaiškinimu vadovavosi ir apeliantas bei pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą. Apeliantas nurodo, neva šios teisėjų kolegijos išaiškinimu vadovautis aptariamu atveju negalima, kadangi yra kitokios faktinės bylos aplinkybės, o pavieniai sakiniai buvo ištraukti iš konteksto. Apeliantas nurodo ir tai, kad ieškovas prieš vieną mėnesį gavęs susirinkimo dienotvarkę, kurioje pirmu punktu buvo įrašytas klausimas dėl klubo narių svarstymo už medžioklės taisyklių pažeidimus, turėjo suprasti, kad bus svarstomas būtent jis, nes turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, jis, būdamas „protingas ir apdairus“ pagal „civilinės teisės doktrinoje įtvirtintą prezumpciją", turėjo suprasti, kad bus pašalintas, nes, pasak apelianto, pašalinimo pagrindas buvo aiškus iš dienotvarkės. Teismas pabrėžia, jog su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, kad visuotinis narių susirinkimas yra šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Įstatų 5.3 punktas numato, kad apie susirinkimo datą, vietą, laiką ir darbotvarkę skelbiama respublikos dienraštyje „Respublika“, raštu, telefonu arba elektroniniu paštu informuojama narius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo datos (b. l. 12). Teisėjų kolegija pabrėžia, jos šalių minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo (dėl nario pašalinimo) nagrinėjimui ir kad tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nagrinėjamoje byloje iš pranešimo ieškovui bei susirinkimo protokolo matyti, kad svarstomas klausimas buvo suformuluotas taip: „Klubo narių svarstymas už medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimus“. Dienotvarkėje nebuvo nurodyta, kurių medžiotojų padaryti ir kokie konkretūs pažeidimai bus svarstomi. Be to, net nebuvo numatytas klausimas dėl klubo narių pašalinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nors šios garantijos dėl pasirengimo nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).
Išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 pažymėjo ir tai, jog kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. Apeliantas teigia, neva byloje nėra įrodymų, kad jis būtų patyręs kokių nors nepatogumų dėl to, kad buvo pašalintas iš klubo. Tokia apelianto pozicija vėlgi yra atmestina kaip nepagrįsta bei pažeidžianti bet kokio pobūdžio bendro elgesio standartus. Apeliantui yra puikiai žinoma, kad jis daugiau kaip 15 metų yra klubo narys, ilgą laiką buvo klubo valdybos narys. Ieškovui nuosavybės teise priklauso beveik 40 ha žemės ir miško sklypų, patenkančių į apelianto medžioklės plotus. Ieškovas buvo aktyvus klubo veikloje – ne tik dalyvaudamas medžioklėje, bet ir rūpindamasis miško ištekliais – kiekvienais metais savo lėšomis pirkdavo įvairių pašarų žvėrims, kad jie nebadautų šaltuoju sezono metu. Šios aplinkybės buvo įrodinėjamos liudytojų parodymais, jų nepaneigė apeliantas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nuosavybės teisėmis priklausančiuose žemės sklypuose neturi galimybės medžioti ne tik kaip klubo narys, bet ir kaip žemės sklypų savininkas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo procedūrinius pažeidimus, kadangi, kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovas nebuvo informuotas, kad bus sprendžiamas būtent jo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Taip pat nesudarytos galimybės tinkamai apsispręsti kitiems klubo nariams, apelianto sprendimas buvo priimtas pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas bei bendruosius teisės principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje, priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš klubo narių be teisės sugrįžti yra neproporcingas padarytam pažeidimui, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino apelianto priimto sprendimo 1 punktą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apelianto priteisti jo patirtas 1 337,50 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai. Mokėjimo pavedimas (b. l. 128) patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 1 337,50 Lt pagal „Swedbank“, AB 2012-04-26 mokėjimo nurodymą Nr. 1 už advokato suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacija) 8.11 punktu už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama maksimali 1,5 MMA suma, t. y. 1.5×800 Lt (paslaugų teikimo metu galiojęs dydis)=1 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad bylos apimtis nėra didelė, byla nereikalavo specialių žinių, byla nėra sudėtinga, teismas mano, jog nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodyto bylinėjimosi išlaidų maksimalaus dydžio. Esant tokioms aplinkybėms iš dalies tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1 200 Lt, jos priteistinos iš apelianto ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apelianto Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ priteisti ieškovui L. R. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.