- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1865-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10356-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Andrutė Salvador, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Šv. Jono vaikai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Salvador, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15514-1102/2020 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui G. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Šv. Jono vaikai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. D. vaiko G. D., (duomenys neskelbiami), atžvilgiu, išreikalauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. atsakovas kartu su dukra negyvena ir ja visapusiškai nesirūpina nuo 2018 m. kovo 5 d., kai dukrai buvo nustatyta laikinoji globa viešojoje įstaigoje „Šv. Jono vaikai“;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31942-558/2018 G. D. yra laikinai apribota tėvo valdžia dukros G. D. atžvilgiu, priteistas mokėti išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur. Tuo pačiu teismo sprendimu G. D. yra atskirta nuo savo motinos N. L., taip pat nepilnametei nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskirta viešoji įstaiga ,,Šv. Jono vaikai“;
1.3. atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią dukros atžvilgiu, vyrui buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2020 m. vasario 18 d. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje (toliau PŠ skyrius) vyko atsakovo šeimos atvejo vadybos posėdžiai, iš kurių G. D. dalyvavo dviejuose (2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d.). 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovui buvo iškelti įsipareigojimai: palaikyti ryšį su dukra, domėtis jos ugdymu, sveikata, teikti priteistą išlaikymą; pagerinti buities gyvenimo sąlygas, mokėti nuomos mokestį už socialinį būstą; lankyti PŠ skyriaus specialistų, konsultuojančių priklausomybės alkoholiui klausimais, konsultacijas; dirbti nuolatinį darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
1.4. 2020 m. kovo 9 d. Tarnyboje gautas PŠ skyriaus specialistų pranešimas, kuriame nurodoma, jog atsakovas iš iškeltų įsipareigojimų vykdo tik vieną – nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. dirba UAB „Capital apdaila“, o kiti įsipareigojimai yra nevykdomi. Pranešime nurodoma, jog G. D. palaiko tik minimalų ryšį su dukra, nesidomi jos ugdymu, sveikata. Atsakovas taip pat negerina gyvenimo sąlygų ir neprisideda prie būsto išlaikymo (socialinis būstas skirtas G. D. motinai N. L.). Vyras nesprendžia ir galimos priklausomybės alkoholiui. Socialinei darbuotojai lankantis šeimoje ir bendraujant su N. L. (atsakovas dažniausiai namuose nerandamas) išsiaiškinta, jog atsakovas nuolat vartoja alkoholį ir daro tai po socialinės darbuotojos darbo valandų. Nurodyta, jog 2020 m. sausio 13 d. socialinei darbuotojai apsilankius šeimos namuose, atsakovas buvo grįžęs iš darbo neblaivus, kalbėjo nerišliai, pakeltu tonu. Atsakovas prisipažino, kad tikrai yra išgėręs, susinervino ir išėjo į kitą kambarį, nenorėdamas tęsti pokalbio su socialine darbuotoja, šaukė necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus (vėliau N. L., nerimaudama dėl savo saugumo, iškvietė policijos pareigūnus). Pažymėta, jog socialinė darbuotoja įdėjo daug pastangų, siekiant spręsti atsakovo priklausomybės alkoholiui problemą, tačiau rezultatų nėra;
1.5. atsakovas buvo nukreiptas pas PŠ skyriaus vyresniąją socialinę darbuotoją V. K., kuri patvirtino, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 23 d. rugpjūčio 27 d. atvyko į individualias konsultacijas dėl priklausomybės alkoholiui, taip pat 2019 m. rugpjūčio 21 d dalyvavo savipagalbos grupėje, tačiau vėliau atsisakė bet kokios pagalbos šiuo klausimu, motyvuodamas laiko stoka dėl darbinio užimtumo;
1.6. pranešime nurodyta, jog šiuo metu G. D. yra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Vyras nekeičia gyvenimo būdo, nededa realių pastangų, kad susigrąžintų dukrą į šeimą bei ją augintų savarankiškai. Pažymėta, jog atsakovas nevykdo socialinės darbuotojos rekomendacijų. Atsižvelgiant į nevykstančius pokyčius ir stabiliai neigiamą padėtį atsakovo šeimoje, su šeima dirbantys specialistai siūlo kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios atsakovui apribojimo;
1.7. ieškovės vertinimu, beveik pusantrų metų laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas atsakovui G. D. įvykdyti socialinių darbuotojų iškeltus įpareigojimus, pasiruošti vaiko grįžimui į šeimą, ją susigrąžinti ir pasirengti savarankiškai ją auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jos poreikiais. Tačiau atsakovas, teismui laikinai apribojus jam tėvų valdžią, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jam tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jis prisiimtų visas tėvui tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo dukrą G. D.;
1.8. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė akcentavo, kad atsakovas nesinaudojo jam siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jam pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip tėvo, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Atsakovas jokių realių aktyvių veiksmų taip ir neatliko, į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė. Toks atsakovo elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, vaiko nelankymas globos įstaigoje, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuotas tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnametei dukrai, jau trečius metus augančiai viešojoje įstaigoje „Šv. Jono vaikai“ ir nepatiriančiai biologinių tėvų meilės bei rūpesčio. Teigė, kad socialinė darbuotoja įdėjo daug pastangų, tačiau atsakovas nesikeičia.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Šv. Jono vaikai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškovės ieškiniu. Teismo posėdžio metu VšĮ „Šv. Jono vaikai“ atstovė paaiškino, kad globos įstaigą sudaro trys sodybos, iš viso globojama apie dvidešimt vaikų. Atstovė dirba šeštadieniais, romų tautybės mergaitę G. D. pažįsta. Mergaitė į globos įstaigą atvyko gyventi su broliu P, kuris šiuo metu jau pilnametis. Kai atvyko į globos namus, buvo aprengta nešvariais drabužiais, nuo jos sklido nekoks kvapas. Mergaitė yra rami, gera, paslaugi, gerai bendrauja su kambario drauge L. Mergaitė turi draugių mokykloje, džiaugiasi, kad iš jos nebėra šaipomasi, kaip būdavo ankstesnėje ugdymo įstaigoje. Globos įstaiga vežė mergaitę į ekskursiją į Lenkiją, 2020 m. vasarą siuntė į anglų kalbos stovyklą Palangoje. G. D. nėra išleidžiama paviešėti pas tėvus. Atstovė žino, kad tėvas dažniai mergaitei skambina, pasakoja, kaip jam sekasi darbe ir kt. Mergaitę lanko brolis, sesuo, mama, tėvas – rečiau. G. D. apie tėvus daug nekalba. Buvo išvykusi iš globos namų su seserimi, tuomet turėjo galimybę susitikti su tėvais. Atstovė negalėjo pasakyti, ar įstaiga gauna priteistą išlaikymą iš atsakovo.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, nors ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui buvo tinkamai įteiktas 2020 m. balandžio 11 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nutarė ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 5,11 Eur nagrinėjant bylą patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad:
4.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-638 G. D. buvo nustatyta laikinoji globa viešojoje įstaigoje „Šv. Jono vaikai“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31942-558/2018 G. D., (duomenys neskelbiami), yra laikinai apribota tėvo valdžia dukros G. D. atžvilgiu, priteistas mokėti išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur. Tuo pačiu teismo sprendimu G. D. yra atskirta nuo savo motinos N. L., (duomenys neskelbiami), taip pat nepilnametei nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskirta viešoji įstaiga „Šv. Jono vaikai“;
4.2. iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-31942-558/2018 dėl G. D. atskyrimo nuo motinos ir terminuoto tėvo valdžios mergaitės tėvui apribojimo 2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje dalyvavo abu nepilnametės tėvai. Tuomet N. L. teismo posėdžių metu nurodė, jog su vaikais bendrauja. Su sūnumi matėsi prieš tris dienas, susitiko su juo stotyje, padovanojo jam telefoną gimtadienio proga, kurį nupirko išsimokėtinai, iš vakaro bendravo telefonu su G. Nurodė, jog ji dirba valytoja, gauna 260 Eur atlyginimą. Patvirtino, kad ji serga, tenka gulėti ligoninėje, kartais 2 kartus per metus. Sūnus P atvažiuoja į ligoninę jos aplankyti. Nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis vartojo alkoholį, be to jų kaimynai taip pat vartoja alkoholį. Šiuo metu atsakovas jau kurį laiką negeria. Nurodė, kad norėtų jog vaikai gyventų su ja, tačiau ji mano, kad su ja vaikams nesaugu gyventi dėl jos ligos (tam tikrais periodais vaikai vienas kitą prižiūrėdavo). Atsakovė gydymą tęsia, liga jai trukdo įgyvendinti savo pareigas, susijusias su vaikais. Ji myli savo vaikus. Sutinka, kad vaikai gyventų globos namuose, nes ji turi sveikatos problemų ir vaikams su ja nėra saugu. Atsakovas G. D. 2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 5 d. jis sūnui skambina kiekvieną dieną. Jokio smurto niekada prieš šeimą nenaudojo. Jau apie 2 mėnesius nevartoja alkoholio. Šiuo metu užsiima individualia veikla, atlieka būsto remontus. Jo pajamos yra 600-800 Eur. Nurodė, kad visada rūpinosi žmona. Bute yra skalbimo mašina, labai padeda tvarkytis ūkyje socialinė darbuotoja. Yra padaręs bute pertvarką, padarė du kambarius, kambariai nudažyti prieš 3 savaites. Kai vaikai gyveno pas juos, jis dukrą veždavo į mokyklą. Kai vaikai iš jų buvo paimti, namuose darė tvarką, išmetė senus daiktus. Šiuo metu abu užtikrina tvarką. Nurodė, kad buvusiai sutuoktinei būna priepuoliai ir jų metu ji kviečia policiją. Ji nevartojo vaistų, todėl gulėjo ligoninėje. Po santuokos nutraukimo jis su atsakove gyvena kartu, veda bendra ūkį. Su ieškiniu iš esmės sutinka, nes šiuo metu namuose sąlygos nėra geros, bet jis stengiasi daro remontą ir tikisi, kad jam pavyks susigrąžinti vaikus į šeimą;
4.3. teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu, atsižvelgė į tai, kad: 1) atsakovas deda pastangas bendrauti su dukra, dalyvauti jos gyvenime, nuolat jai skambina. Šeimos nariai, susižino, bendrauja ir pilnamečių G. D. brolio, sesers pagalba. Įvertino tai, kad 2020 m. pirmą pusmetį, nagrinėjant šią bylą, bendravimas su vaiku atsakovui galėjo būti ribojamas ir dėl šalyje įvesto karantino; 2) atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. birželio 22 d. dirbo UAB „Capital apdaila“, gavo pastovų darbo užmokestį; 3) nepilnametės globėjas VšĮ „Šv. Jono vaikai“ nevykdo priverstinio išlaikymo išieškojimo iš atsakovo ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas neteikia išlaikymo dukrai; 4) atsakovas dalyvavo 2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. šeimos atvejo vadybos posėdžiuose, 2019 m. rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 23 d. rugpjūčio 27 d. lankė individualias konsultacijas dėl priklausomybės alkoholiui, taip pat 2019 m. rugpjūčio 21 d dalyvavo savipagalbos grupėje, o tolimesnio dalyvavimo atsisakė dėl reikšmingos priežasties – laiko stokos dėl darbinio užimtumo; 5) 2020 m. sausio 14 d. globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 3GDV-67 nurodyta, kad mergaitė noriai bendrauja su tėvais ir seserimi, juos sieja glaudus ir artimas ryšys (akto 4.1 p.);
4.4. įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo neterminuotai riboti atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu. Pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju toks ribojimas negali būti grindžiamas nepilnamečio vaiko G. D. interesu, nes net jei ieškinys būtų tenkintas ir būtų neterminuotai apribota atsakovo tėvo valdžia, mergaitė negalėtų būti įvaikinta (kas tam tikrais atvejais galimai atitiktų vaiko interesą), nes vaiko motinos valdžia šiuo atveju nėra apribota, motina tik atskirta nuo dukros dėl savo sveikatos būklės. Ta aplinkybė, kad socialinė darbuotoja 1,5 metus dėjo daug pastangų nėra savaime pakankamas pagrindas neterminuotam ribojimui. Neterminuotas tėvo valdžios ribojimas taip pat negali būti taikomas kaip sankcija už nepakankamai spartų keitimąsi atsakovui siekiant atsisakyti alkoholio vartojimo problemos. CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato ne tik terminuoto tėvo valdžios ribojimo keitimą neterminuotu, bet ir nustatyto terminuoto ribojimo tęsimą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - neterminuotai apriboti G. D. tėvo valdžią G. D. atžvilgiu. Nurodė, kad:
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus dokumentus ir visas aplinkybes bei nepagrįstai pasisakė, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo neterminuotai riboti atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu. Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo bei nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti;
5.2. atsakovas visiškai nesirūpina savo dukra: kartu su ja negyvena jau ilgą laiką, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, ugdymu, materialiniu aprūpinimu (neteikia priteisto išlaikymo), jos neauklėja, nesudaro sąlygų ir galimybių grįžti į šeimą ir gyventi kartu su tėvais;
5.3. aplinkybė, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nors apie jį žinojo ir buvo tinkamai informuotas), nepateikė atsiliepimo, taip pat yra labai svarbi ir daug ką įrodanti, tačiau teismas jos tinkamai neįvertino. Tai, kad G. D. neatvyko, nepateikė atsiliepimo ir jokių prašymų, tik aiškiai parodo, kad jis neketina susigrąžinti dukros į šeimą, nesiruošia nieko keisti, kad jį tenkina dabartinė situacija ir žinoma tai, kad jis yra visiškai abejingas dukros likimui, jos gerovei ir nesiekia įgyvendinti tėvo valdžios vaiko atžvilgiu;
5.4. ieškovės nuomone, vien tai, kad atsakovas bendrauja su dukra telefonu, kad jų ryšiai nėra visiškai nutrūkę, negali būti laikoma tinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu. Pažymėjo, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui. Vien retkarčiais paskambinti vaikui neužtenka, tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos, tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais;
5.5. pažymėjo, kad nors atsakovui ir buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau atsakovas nesinaudojo jam siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, nebendradarbiavo, nepriėmė pagalbos, kuri turėjo ir galėjo padėti jam pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip tėvo, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti;
5.6. iš BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus specialistų pranešimo, matyti, jog atsakovas iš jam iškeltų įsipareigojimų vykdo tik vieną - įsidarbino, o kiti įsipareigojimai nėra vykdomi. G. D. palaiko tik minimalų ryšį su dukra (telefonu), nesidomi jos ugdymu, sveikata; negerina gyvenimo sąlygų ir neprisideda prie būsto išlaikymo; nesprendžia alkoholio vartojimo problemos;
5.7. toks atsakovo elgesys - neveikimas, pokyčių ne siekimas, abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaiku ir visiškas nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnametei dukrai, jau trečius metus augančiai VšĮ „Šv. Jono vaikai“;
5.8. ieškovė nesutinka ir su teismo argumentu, jog neterminuotas tėvo valdžios apribojimas negali būti grindžiamas vaiko interesais, kadangi net jei tėvui būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia, G negalėtų būti įvaikinta, nes ji yra atskirta nuo motinos. Pažymėjo, kad įvaikinimas nėra vienintelė priemonė galinti užtikrinti tėvų globos netekusio vaiko interesus. Nesant galimybės įvaikinti, vaiko interesus gali užtikrinti ir nuolatinės globos nustatymas šeimoje. Tarnybos darbo praktika rodo, kad esant laikinam tėvų valdžios apribojimui, kaip ir laikinajai globai, šeimos nesiryžta ir nesutinka tapti tokio vaiko globėjais, todėl Tarnybos vertinimu, G. D., netekusiai biologinių tėvų globos, šilumos, meilės ir rūpesčio, turi būti sudarytos maksimalios galimybės rasti šeimą, kurioje ji galėtų užaugti ir mėgautis suaugusių asmenų meile bei rūpesčiu;
5.9. atkreipė dėmesį, kad atsakovo G. D. teisės ir interesai, apribojus jam valdžią dukros atžvilgiu neterminuotai, taip pat nei kiek nenukentėtų ir nesukeltų papildomų teisinių pasekmių. Nes kaip jau ir buvo minėta, G. D. dėl to, kad yra atskirta nuo motinos, nebūtų galima įvaikinti, o tėvui bendravimo teisė su dukra išliktų net ir tuo atveju jei jam tėvo valdžia dukros atžvilgiu būtų apribota neterminuotai, taip pat išliktų teisė ir dukrą susigrąžinti. Taigi akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į geriausius vaiko interesus, į tai, kad apribojus atsakovui (kuris yra visiškai abejingas dukros likimui ir visiškai nusišalinęs nuo tėviškų pareigų) tėvo valdžią neterminuotai, G atsirastų didesnė galimybė rasti šeimą, kuri ją globotų nuolatinėje globoje;
5.10. atkreipė dėmesį, kad G. D. šeima vaiko teisių specialistams yra žinoma nuo 2008 metų. Šeima dar nuo 2008 m. kovo 6 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą, o nuo 2018 m. sausio 23 d. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovo šeimai jau daug metų teikiamos socialinės paslaugos ir užtikrinta socialinių darbuotojų pagalba, tačiau padėtis nesikeičia ir stabilių, ilgalaikių pokyčių nestebima;
5.11. pažymėjo, kad sėkmingas socialinis darbas su šeima ir teigiami jo rezultatai įmanomi tik tada, kai paslaugos gavėjai, vadovaudamiesi vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo prioritetu, aktyviai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kitais specialistais, priima siūlomą pagalbą, kritiškai vertina savo elgesį, bendravimo įgūdžius ir drauge ieško šeimoje kilusių problemų sprendimo būdų. G. D. su socialiniais darbuotojais bendrauti ir bendradarbiauti vengia, į jų siūlomas rekomendacijas neatsižvelgia, įsipareigojimų nevykdo, todėl pagrindo tikėtis, kad situacija artimiausiu metu kardinaliai galėtų pasikeisti nėra;
5.12. pabrėžė, kad tėvų, ilgai trunkančiu savo asmeninių problemų sprendimu, negali būti paneigtos vaikų teisės į vaikystę, į fiziškai ir emociškai saugią aplinką, kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jų raidai. Kiekvienas vaikas turi teisę augti sveikoje, saugioje, jo amžių ir raidą atitinkančioje aplinkoje;
5.13. laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Atsakovui G. D. laikinas tėvo valdžios apribojimas, kaip prevencinė priemonė, nepasiteisino. Vyras išvadų nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė ir nekeičia. Situacija nuo laikino tėvo valdžios apribojimo nei kiek nepagerėjo, atsakovas ir toliau visiškai nesirūpina savo dukra, į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nesikreipė, noro susigrąžinti vaiką į šeimą neišreiškė, taigi duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti nėra;
5.14. ieškovės nuomone, teismas, netenkindamas ieškinio, nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, neatsižvelgė į geriausius nepilnametės G. D. interesus ir priėmė sprendimą visiškai neatitinkantį jos interesų - užkertantį kelią G. rasti šeimą ir būti globojamai šeimos, būti mylimai, gerbiamai, aprūpintai ir laimingai.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Šv. Jono vaikai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, taip pat sutinka ir toliau būti paskirta nepilnametės G. D. globėja bei gaunamų lėšų administratore.
7. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus: BĮ Vilniaus miesto socialines paramos centro 2020 m. rugsėjo 16 d. raštą ,,Dėl G. D.“ ir viešosios įstaigos „Šv. Jono vaikai“ 2020 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. S-114.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, papildo jos (apeliantės) įrodinėjamas aplinkybes, prijungia prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
12. Byloje kilo ginčas dėl tėvo valdžios apribojimo neterminuotai jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo neterminuotai riboti atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu.
14. Apeliantė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad netenkindamas ieškinio, teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, neatsižvelgė į geriausius nepilnametės G. D. interesus. Atsakovas visiškai nesirūpina savo dukra, kartu su ja negyvena jau ilgą laiką, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, ugdymu, neteikia priteisto išlaikymo, jos neauklėja, nesudaro sąlygų ir galimybių grįžti į šeimą ir gyventi kartu su tėvais. Nors atsakovui ir buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau atsakovas nesinaudojo jam siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, nebendradarbiavo, nepriėmė pagalbos, kuri turėjo ir galėjo padėti jam pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip tėvo, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
15. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tėvų valdžia baigiasi, vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 straipsnis).
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 straipsnis).
17. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
18. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
19. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui G. D. laikinai apribojus tėvo valdžią dukros G. D. atžvilgiu, buvo teikiamos socialines priežiūros paslaugos, taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. 2019 m. rugpjūčio 20 d. BĮ Vilniaus miesto socialines paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje vykusiame atsakovo šeimos atvejo vadybos posėdyje atsakovui buvo iškelti įsipareigojimai: palaikyti ryšį su dukra, domėtis jos ugdymu, sveikata, teikti priteistą išlaikymą; pagerinti buities gyvenimo sąlygas, mokėti nuomos mokestį už socialinį būstą; lankyti Pagalbos šeimai skyriaus specialistų, konsultuojančių priklausomybės alkoholiui klausimais, konsultacijas; dirbti nuolatinį darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje. Iš nustatytų įsipareigojimų atsakovas iš esmės įvykdė tik vieną, t. y. susidaro darbą ir pradėjo dirbti. Vertinant kitus bylos duomenis, matyti, kad atsakovas nerodo pakankamai iniciatyvos bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nesinaudojo visomis jam siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, nepriėmė visos pagalbos, kuri turėjo ir galėjo padėti jam pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip tėvo, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Su savo nepilnamete dukra G. D. palaiko tik minimalų ryšį (bendrauja telefonu), nesidomi jos ugdymu, sveikata, negerina gyvenimo sąlygų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė, vien retkarčiais paskambinti vaikui neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku.
20. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti įvertintos ir aplinkybės, parodančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu.
21. Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktas BĮ Vilniaus miesto socialines paramos centro 2020 m. rugsėjo 16 d. raštas ,,Dėl G. D.“ patvirtina, kad šiuo metu situacija nėra pasikeitusi. Atsakovas vengia bendradarbiauti su socialine darbuotoja, dažnai neatsiliepia telefonu ir neperskambina. Šeimos gyvenimo sąlygos nepasikeitė - atsakovas tebegyvena SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priklausančiame būste, kurio pagrindinė nuomininkė yra jo buvusi sutuoktinė N. L., o atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą tame pačiame bute. Namuose, kaip ir anksčiau, trūksta švaros ir tvarkos, juntamas pelėsio ir nešvarumo kvapas, stebimas drabužių ir kitų daiktų kaupimas. 2020 m. rugsėjo 11 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu G. D. paaiškino, kad kartais bendrauja su dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis, aplankyti jos negali dėl sunkios finansinės padėties, šiuo metu yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kada paskutinį kartą buvo susitikęs su dukra, atsakyti negalėjo, nes neprisimena. Pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, tačiau specialistų konsultacijų nelanko, nes alkoholio vartojimo potraukį gali kontroliuoti savarankiškai. Atsakovas nurodė, kad negali dukros grąžinti į šeimą, kadangi trūksta pajamų pragyvenimui bei tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, paminėjo, kad nuolat vyksta konfliktai su dukros mama N. L., kuri teismo sprendimu nuo mergaitės yra atskirta. Atsižvelgiant į ilgą laiką nevykstančius pokyčius ir išliekančią neigiamą padėtį atsakovo šeimoje, 2020 m. rugsėjo 11 d. atvejo vadybos procesas bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų teikimas buvo nutrauktas. Atsakovas šiam sprendimui pritarė, teigdamas, kad jam socialinės darbuotojos pagalbos nereikia.
22. Kartu su apeliaciniu skundu teismui pateiktas VšĮ „Šv. Jono vaikai“ 2020 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. S-114 patvirtina, kad atsakovas G. D. per 2020 m. išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikė, paskutinį kartą buvo ją aplankęs 2019 m. gegužės 1 d. Šiame rašte nurodyta, kad G. D. nesiteirauja įstaigos darbuotojų apie dukrą (jos ugdymą, pasiekimus, sveikatą), tačiau su dukra reguliariai bendrauja telefonu.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog atsakovas, nesidomėdamas dukters mokymosi procesu ir rezultatais, neteikdamas jai išlaikymo, neužtikrindamas jai saugių ir normalių gyvenimo sąlygų savo gyvenamojoje vietoje, vengė atlikti savo pareigas auklėti dukrą ir ja nesirūpino. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad situacija galėtų pasikeisti. Priešingai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėjo, kad atsakovas ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, nelanko savo dukters, neteikia jai išlaikymo, nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jam tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jis prisiimtų visas tėvui tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo dukrą G. D..
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovui dėl nerūpestingumo, žalingo gyvenimo būdo, nuolatinių pajamų neturėjimo negalint užtikrinti vaiko geriausių interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, yra pagrindas jam neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovės ieškinys tenkintinas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaikų interesams (CK 3.181 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. Ieškinį patenkinus iš atsakovo G. D. į valstybės biudžetą priteistina 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Ieškovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo G. D. į valstybės biudžetą 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.