- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- e2-259-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00010-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pinigų namai“ administratoriaus įgaliotam asmeniui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pinigų namai“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Pinigų namai“ pareikštu ieškiniu prašo:1) priteisti iš atsakovo A. V. ieškovei BUAB „Pinigų namai“ patirtą 196 477,00 Eur žalą; 2) priteisti iš atsakovo A. V. ieškovei BUAB „Pinigų namai“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo A. V. ieškovei išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.
2. Nurodo, kad 2024 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Pinigų namai“, nutartis įsiteisėjo 2024-06-08. Nemokumo administratoriumi paskirta MB „Tostelex“, įgaliotu asmeniu paskirtas T. V. 2024-05-06 Kauno apygardos teismo nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šis terminas suėjo 2024-06-23. Buvusiam įmonės vadovui A. V. jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei registruotu paštu (įmonės registracijos bei įmonės vadovo registracijos adresais) išsiųstas pranešimas dėl dokumentų ir turto perdavimo. Nurodytas kontaktinis telefono numeris yra neegzistuojantis. Nesulaukus jokio atsako bei neįvykus turto bei dokumentų perdavimui, dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2024-06-28 patalpintas pranešimas dėl UAB „Pinigų namai“ iškeltos bankroto bylos ir įpareigojimo įmonės valdymo organams perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Nei iki numatytos datos, nei iki šios dienos įmonės vadovas nei įmonės turto, nei dokumentų neperdavė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kadangi vadovas realiai neketina perduoti aktualių įmonės finansinių dokumentų (Balanso bankroto iškėlimo dienai), todėl vertina, kad siekiama nuslėpti tikrąją įmonės būklę. Nesant kitų dokumentų, administratorius vadovaujasi duomenimis, kuriuos turi. Įmonės vadovas administratoriui neperdavė turto už 134 219,00 Eur, neperduoto turto dydis vertinamas pagal LR JAR pateikto 2022 m. balanso duomenis. Atlikus bankinių operacijų patikrinimus daro išvadą, kad vadovas neteisėtai pasisavino lėšų už 62 258,00 Eur, kurie buvo išmokėti vadovui kaip avansas, tačiau nepagrįsti jokiais dokumentais. Nemokumo administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, todėl ieškinys atsakovui reiškiamas siekiant prisiteisti bendrovei padarytą žalą, neperdavus turto pagal paskutinius turimus buhalterinius duomenis, o taip pat remiantis bankinių operacijų analize.
4. Nurodo, kad pinigai kasoje nebuvo apskaitomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas taisykles „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.671 redakcija) 9 p. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą turėjo būti forminamas kasos pajamų orderiu. 2024 m. gegužės mėn. 06 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nustatė tam tikras pareigas bankrutuojančios įmonės vadovui perduoti administratoriui bendrovės turtą, bei kasos pinigų likutį. Toks neveikimas yra akivaizdžiai priešingas teismo nustatytiems įsipareigojimams ir negali būti laikomas teisėtu. Pabrėžia, kad vadovas išimtinai yra neaktyvus, slapstosi nuo atsakomybės ir nereaguoja į jokius administratoriaus ar teismo pranešimus ir perspėjimus. Atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui įmonės turto (pagal turimus finansinius duomenis).
5. Nurodo, kad atsakovas iš įmonės pasisavino lėšų, paskirtyje nurodydamas, kaip išmokamą avansą, tačiau niekaip nepagrįsdamas šių išmokėjimų ir išlaidų įmonės naudai. Šios lėšos privalo būti įskaitytos į bendrą turto masę ir panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais JANĮ 94 str. numatyta tvarka, todėl yra laikytinos tiesiogine turtine žala. Atsakovas turėjo pareigą veikti bendrovės interesais, tačiau atliko veiksmus, priešingus jo atžvilgiu nustatytai pareigai ir todėl BUAB „Pinigų namai“ patyrė žalą. Pažymi, jog nėra kitų įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę. Atsakovas turėjo pareigą pasielgti atitinkamu būdu, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais, turėjo imtis visų veiksmų, kad įmonės apskaita būtų tvarkoma pagal nuostatus, turtas apskaitomas pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, o taip pat ir tausojamas, neiššvaistomas ar kitaip nesugadinamas. Lyginant atsakovo ir (lot. bonus pater familia) standartą atitinkančio asmens veiksmus šioje situacijoje, konstatuotina, jog bendrovės vadovo elgesys neatitiko reikalaujamo protingo, apdairaus ir rūpestingo bendrovės vadovo etalono ir jo kaltė preziumuojama. Veikdamas (arba nesielgdamas) tam tikru reikalaujamu būdu šis atsakovas vis tiek veikė kaip UAB „Pinigų namai“ valdymo organas, todėl jam tenka atsakomybė dėl žalos įmonei padarymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, egzistuoja visos būtinos civilinės sąlygos, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė ir priteistina bendrovės patirta žala.
6. Dėl procesinių palūkanų nurodo, kad remiantis CK 6.37 str., 6.210 str. nuostatomis iš atsakovo ieškovės naudai prašo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. V. ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad susipažinęs su ieškovo BUAB „Pinigų namai“ ieškiniu dėl 196 477,00 Eur priteisimo pareiškia, kad UAB „Pinigų namai“ direktoriumi dirbo, tačiau įmonė neturėjo jokio turto, tik du telefonus ir nurašytą kompiuterį. Dar turėjo automašiną, kurią grąžino iškėlus bankroto bylą, dokumento dėl automašinos grąžinimo šiuo metu neranda. Dėl lėšų pasisavinimo taip pat nesutinka, nes kasoje lėšų nebuvo. Šiuo metu jokio turto neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Pinigų namai“, nutartis įsiteisėjo 2024m. birželio 8 d. Nemokumo administratoriumi paskirta MB „Tostelex“, įgaliotu asmeniu paskirtas T. V., įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N- FA0340. Teismas nustatė paskirtai nemokumo administratorei 4 620 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
9. 2024 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti perduoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šis terminas suėjo 2024-06-23. Buvusiam įmonės vadovui A. V. jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei registruotu paštu (įmonės registracijos bei įmonės vadovo registracijos adresais) išsiųstas pranešimas dėl dokumentų ir turto perdavimo. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2024-06-28 patalpintas pranešimas dėl UAB „Pinigų namai“ iškeltos bankroto bylos ir įpareigojimo įmonės valdymo organams perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Byloje nustatyta, kad įmonės vadovas nei įmonės turto, nei dokumentų neperdavė nemokumo administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
10. LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinti UAB „Pinigų namai“ kreditorių finansiniai reikalavimai - pirmos eilės kreditorių reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 5 124,46 Eur (4862,14 Eur - I etapu tenkinamas reikalavimas; 262,32 Eur - II etapu tenkinamas reikalavimas; 0 Eur - Reikalavimas nuo kurio skaičiuojamos VSD įmokos); antros eilės kreditorių reikalavimai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 954,88 Eur.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui
11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
13. Ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad neperdavus administratoriui dokumentų, administratorius vadovaujasi duomenimis kuriuos turi, todėl vertina, kad įmonės vadovas administratoriui neperdavė turto už 134 219,00 Eur. Neperduoto turto dydis vertinamas pagal LR JAR pateiktą 2022 m. balanso duomenis. Kita vertus, atlikus bankinių operacijų patikrinimus - matyti, kad vadovas neteisėtai pasisavino lėšų 62 258,00 Eur, kurie buvo išmokėti vadovui, kaip avansas, tačiau nepagrysti jokiais dokumentais.
14. Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas netinkamai vykdė imperatyviai įstatymų nustatytas specialiąsias ir fiduciarines pareigas įmonei, tai yra, neišsaugojo įmonės turto ir neįvykdė pareigos perduoti turtą administratoriui, taip padarė įmonei žalą. Atsakovas, neišsaugojęs įmonės turto ir nenurodęs bei nepateikęs jokių įrodymų, kad įmonės balanse apskaitytas įmonės turtas ar jo dalis kam nors buvo teisėtai perleista, įrodymų, kur konkrečiai šis turtas galėtų būti ir kokiu pagrindu jį būtų galima išreikalauti, pagal pareikštą ieškinį atsakyti privalo.
15. Ieškovė įrodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės mėn. 6 d. nutartimi atsakovas A. V. buvo įpareigotas perduoti administratoriui bendrovės turtą, bei kasos pinigų likutį. Atsakovo neveikimas yra akivaizdžiai priešingas teismo nustatytiems įsipareigojimams ir negali būti laikomas teisėtu. Todėl tokie atsakovo veiksmai, ar veiksmų neatitikimas, kuriais yra pažeidžiama įsiteisėjusi teismo nutartis, yra neteisėti. Antra civilinės atsakomybės taisymo sąlyga – žala pasireiškia tuo, kad neperduotas nemokumo administratoriui įmonės turtas pagal turimus finansinius duomenis, taip pat ir tuo, kad iš įmonės paimtos lėšos - kaip išmokėtas avansas, nepagrindžiant šių lėšų panaudojimo įmonės veiklai ir negrąžinant nepanaudoto avanso įmonei. Ieškovė pagrįstai teigia, kad šios lėšos privalo būti įskaitytos į bendrą turto masę ir panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais JANĮ 94 str. numatyta tvarka, todėl yra laikytinos tiesiogine turtine žala. Trečia civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, tai yra, tiesioginis priežastinis ryšys egzistuoja tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Jeigu atsakovas būtų perdavęs įmonės turtą ir gražinęs išsimokėtą avansą, tai įmonė nebūtų patyrusi tokio dydžio žalos. Atsakovas turėjo pareigą veikti bendrovės interesais, tačiau atliko veiksmus, priešingus įmonės interesams, todėl BUAB „Pinigų namai“ patyrė žalą.
16. Taigi, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (didelį neatsargumą), lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas nepaneigė šios prezumpcijos, būdamas juridinio asmens organu - direktoriumi, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas, o veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams. Bankroto bylos iškėlimo momentu ieškovės turtą ir dokumentus valdė ir administravo atsakovas A. V., kuris neginčija, jog ieškovės nurodytas turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Atsakovas nepaneigė ieškovės įrodinėjamų aplinkybių ir nepateikė atsakovo argumentus patvirtinančių įrodymų, nors jo pareiga įrodyti aplinkybes, kurias teigia (CPK 178 straipsnis). Įmonės turto neperdavimas bankroto administratoriui, reiškia imperatyvios pareigos neįvykdymą, tai yra, neteisėtus atsakovo veiksmus. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįvykdė jam nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratoriui balanse apskaitytą bendrovės turtą ir gražinti bendrovei A. V. išmokėtą avansą, todėl toks atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad atsakovo neteisėti veiksmai neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų bankroto administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis).
Dėl žalos dydžio
17. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl žalos dydžio šiuo atveju aktualu tai, kad bendrovės skola kreditoriams sudaro 7079,34 Eur. Ieškovės pateiktas UAB „Pinigų namai“ „Swedbank“ AB sąskaitos išrašas ir jo analizė rodo, kad nuo 2018 m. spalio 17 d. atsakovas išsimokėjo iš bendrovės kasos lėšų 62 258,00 Eur sumas, kurios buvo išmokėtos vadovui kaip avansas išlaidoms, tačiau jų dalies gražinimas ar panaudojimas bendrovės naudai nepagrįstas dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintus nuostatus „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.671 redakcija) 9 p., ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims - ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau - atskaitingas asmuo). Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą forminamas kasos pajamų orderiu. Teismas pažymi, kad byloje atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išmokėto avanso panaudojimą įmonės reikmėms, arba gražinimą į įmonės kasą.
18. Šiuo aspektu aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje yra pažymėta, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
20. Teismui nustačius, kad už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui yra atsakingas buvęs įmonės vadovas (direktorius), konstatuoja, kad dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą turi atlyginti atsakovas, todėl sprendžia, kad dėl atsakovo A. V. neteisėtų veiksmų, neperduodant bankroto administratoriui BUAB „Pinigų namai“ dokumentų ir turto, kreditoriams padaryta žala yra lygi ieškovės bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms, tai yra 7 079,34 Eur ir 4 620 Eur (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 straipsnis, 6.249 straipsnis). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad įmonei padaryta žala turi būti atlyginta visiškai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visiško nuotolių atlyginimo principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013 ir kt.). Teismas sprendžia, kad šioje byloje įmonei ir kartu kreditoriams padaryta žala, negali būti laikoma 2022 metų balanse nurodyta turto vertė ar tik bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų realų 2022 metų balanse nurodyto turto egzistavimą. Byloje negalima daryti išvados, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonei buvo padaryta žala lygi 2022 metų balanse nurodytai turto vertei (CPK 178 straipsnis).
21. Teismo vertinimu, priteisus visą 2022 metų balanse nurodytą turto vertę iš atsakovo, toks žalos dydis viršytų tikruosius nuostolius, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita ir būtų pažeistas teisingumo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala kreditoriams šiuo atveju gali būti priteistina iš vadovo ne tik pagal kreditorių finansinius reikalavimus patvirtintus bankroto byloje, bet ir pagal vadovui išmokėtą bei negrąžintą bendrovei avansą, kurio panaudojimo bendrovės naudai ar grąžinimo (pavedimo) dokumentų atsakovas A. V. nepateikė ir šių aplinkybių neįrodė.
22. Ieškinį tenkindamas iš dalies teismas atsižvelgia į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Sprendžiant dėl atsakovo A. V. atlygintinos žalos dydžio, teismas įvertina sandorius - avansinių išlaidų išmokėjimą per tris metus iki bankroto bylos iškėlimo. Atlikus banko sąskaitos analizę nustatyta, kad nuo 2021 m. birželio 8 d. iki 2024 m. sausio 1 d. atsakovui išmokėta avanso išlaidoms – 2680 Eur, gražinta bendrovei suma sudaro 1470 Eur, skirtumas – 1210 Eur.
23. Atsižvelgiant į nuostolių visiško atlyginimo principą, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteisiama 1210 Eur nuostoliai, susiję su avanso išlaidoms išmokėjimu, nepanaudojimu bei negražinimu ir 11 699,34 Eur suma, apimanti kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų dydį, kita ieškinio reikalavimo dalis yra atmetama.
Dėl reikalaujamų procesinių palūkanų
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
26. Nagrinėjamu atveju, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 2449 Eur, už prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo – 56 Eur. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 8 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (7 proc.), iš atsakovo A. V. valstybės naudai priteistina 175,35 Eur žyminio mokesčio ((2449 Eur + 56 Eur) x 7 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 – 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pinigų namai“ (į. k. 303386001) naudai 12 909,34 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus devynis Eur 34 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 909,34 Eur), skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 13 d. bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 175,35 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 35 cnt) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.