Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1307-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-28
Bylos Nr.
1-1307-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06394-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1307-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06394-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei (nuotoliniu būdu),kaltinamajam A. V. (nuotoliniu būdu),laiduotojai D. B. (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „MS Teams“ žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. kovo 1 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie nuvažiavimo į kelią link (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog nuėjo į garažą pasitvarkyti. Ten būnant atėjo pažįstamas, kuris irgi užsiima statybomis, turi daug pažįstamų statybose. Pagalvojo, gal jis padės su darbais, nuėjo ir nupirko butelį, kurį kartu išgėrė. Po to jam paskambino žmona, kuri suprato, kad jis yra išgėręs. Siekdamas išvengti konflikto su žmona ir nenorėdamas rodytis girtas vaikams, pagalvojo, kad nuvažiuos į sodą išsiblaivys ir grįš namo. Tą dieną dviese išgėrė 0,7 litro degtinės, vairuodamas automobilį jautėsi apsvaigęs. Šiuo metu gyvena iš santaupų. Prašo sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą ir nekonfiskuoti automobilio. Taip pat prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sugyventinės D. B. atsakomybei. D. B. yra jo šeima, su ja pasitaria apie viską. Jeigu ši duoda patarimų, jis klauso. Jam yra gėda dėl tokio elgesio.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja D. B. paaiškino, kad prašo A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybei be užstato. A. V. jai yra labai svarbus žmogus, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Jis padarė klaidą, nori, kad tai nesikartotų. Sugyventinis neturi problemų dėl saikingo alkoholio vartojimo. Jos požiūris į sugyventinio padarytą nusikalstamą veiką tikrai yra negeras. Mano, kad būdama šalia jo sugebės jį paveikti, kalbėti su juo. Jie kartu leidžia laiką, mano, kad tai nepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jam priklauso automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 1 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, su pažįstamu išgėrė 0,5 l degtinės. Tada vienas automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo link (duomenys neskelbtini), kuriame yra jo sodo sklypas. Ten norėjo pernakvoti ir ryte grįžti namo. Nenorėjo, kad šeima jį matytų girtą. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) nesugebėjo pasukti ir užvažiavo ant sniego. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad jis yra neblaivus ir jį sulaikė. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis yra reikalingas šeimai (b. l. 74–76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Z. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate vyr. tyrėju. 2021 m. kovo 1 d. apie 16.45 val. su tyrėja J. R. važiavo (duomenys neskelbtini). Tolumoje pastebėjo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo nuvažiavęs nuo kelio, ant sniego, apie 300 metrų nuo autobusų stotelės. Pagalvojo, kad to automobilio vairuotojas galimai nuvažiavo nuo kelio ir užstrigo, todėl nusprendė patikrinti, kas nutiko. Jiems privažiavus iš automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos išlipo A. V., kuris keistai svirduliavo. Nuo vyriškio jis pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, A. V. bendravo nerišliai, atrodė pasimetęs, sunkiai rinko žodžius, dėliojo mintis. Pirmu pūtimu A. V. buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 2,52 promilių neblaivumas (b. l. 42). Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir I. Z. tarnybiniame pranešime (b. l. 15–19).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 1 d. 16.44 val. gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini) žiedo (šalia (duomenys neskelbtini)) stovi automobilis Volvo, kurio neblaivus vairuotojas stabdo pravažiuojančius automobilius. Automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. V. pirmu pūtimu nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, antru – 2,52 promilių neblaivumas (b. l. 7–10).

Neblaivumo nustatymo akte pažymėti A. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu A. V. 2021 m. kovo 1 d. 16.49 val. nustatytas 2,78 promilių girtumas, 17.04 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas (b. l. 32–34).

2021 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėti ir aprašyti du vaizdo įrašai bei pareigūno uniformos kameros „BODY CAM“ Nr. 1213 vaizdo įrašas, aprašyti vaizdo kamerų užfiksuoti objektai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. parodė, kad tą dieną dviese išgėrė 0,7 litro degtinės, vairuodamas automobilį jautėsi apsvaigęs. Gyvena iš santaupų. Prašo sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą teisių ir nekonfiskuoti automobilio. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sugyventinės D. B. atsakomybei. D. B. yra jo šeima, su ja pasitaria apie viską. Jeigu ši duoda patarimų, jis klauso. Jam yra gėda dėl tokio elgesio. Tokie jo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 74-76).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo I. Z. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio kvitai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. V. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,52 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dviese išgėrė 0,7 litro degtinės, vairuodamas automobilį jautėsi apsvaigęs. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su A. V., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. A. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Dėl šių sąlygų egzistavimo pastabų neturėjo ir prokurorė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.

Kaip matyti iš A. V. charakterizuojančios medžiagos, jis šiuo metu teigia dirbantis pagal individualią veiklą, nevedęs, profesinio išsilavinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors A. V. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, taigi laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, baustas administracine tvarka ne už šiurkščius nusižengimus (b. l. 96). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu A. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Šios aplinkybės pakankamai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet veikiau spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas A. V. sugyventinės D. B. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

A. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Nagrinėjamu atveju A. V. laiduotoja sutinka būti jo sugyventinė D. B., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad gyvena su A. V. (duomenys neskelbtini) metus, kartu užaugino du vaikus, mano, kad gyvendama kartu gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad D. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja D. B. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo sutuoktinė, gyvena kartu su kaltinamuoju, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes kartu gyvena, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

A. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,52 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. kovo 2 d. (b. l. 56).

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, pagrindo dar labiau sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju A. V. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. V.

Teismas atkreipia dėmesį į itin neatsakingą A. V. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,52 promilių neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, važiavo gan didelį atstumą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Liudytojas I. Z. parodė, kad nuo A. V. buvo juntamas sklindantis stiprus alkoholio kvapas, jis keistai svirduliavo, nerišliai bendravo, atrodė pasimetęs, sunkiai rinko žodžius bei dėliojo mintis, taigi jo neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Be to, A. V. neblaivumą lėmė stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) vartojimas su draugu žinant, kad teks važiuoti automobiliu. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas A. V. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Nors kaltinamasis prašė automobilio nekonfiskuoti motyvuodamas tuo, kad automobilis reikalingas ir jo šeimos nariams, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad A. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamajam nuosavybės teise priklauso bent 3 automobiliai, ką jis ir pats pripažino teisiamajame posėdyje (b. l. 95).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ Regitra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 2 d.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ Regitra.

Išaiškinti A. V., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas