Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui L. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

5. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu Civilinio kodekso (toliau – CK) (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Sudarytą sutartį jos šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis, 6.158 straipsnio 1 dalis). Tinkamai ir laiku ieškovui negrąžinant atsakovui suteikto vartojimo kredito, yra pažeidžiamos Sutarties sąlygos, kas remiantis CK 6.205 straipsniu, laikoma sutarties neįvykdymu.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ 2018 m. gruodžio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 240,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti pradiniam kreditoriui Sutartyje Nr. 1 numatytomis sąlygomis, kartu apmokant kredito palūkanas bei kitus mokesčius. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 1, Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta 2019 m. gegužės 14 d. 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 900,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti pradiniam kreditoriui Sutartyje Nr. 2 numatytomis sąlygomis, kartu apmokant kredito palūkanas bei kitus mokesčius. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 2, Sutartis Nr. 2 buvo nutraukta 2019 m. gegužės 14 d.

7. Atsakovas neginčija vartojimo kredito sutarčių pagrįstumo, tačiau nurodo, kad jo negavo jokio pranešimo apie reikalavimo perleidimą, kreditoriaus asmuo atsakovui turi esminės reikšmės, kadangi šiame procese atsakovas nėra nieko skolingas jokiai „Intrum“, kuri eilę metų „Creditinfo“ ir „Creditreform“ portaluose nepagrįstai skelbė apie atsakovą tikrovės neatitinkančią informaciją. Nors atsakovas su ieškiniu ir nesutiko, tačiau jokių įrodymų, jog grąžino kreditoriui visą kredito sumą nepateikė.

8. Teismas pripažįsta, kad atsakovas yra vartotojas ir jam užtikrinama papildoma teisių apsauga, tačiau tai nereiškia, kad vartotojų teisių apsauga yra absoliuti ir besąlyginė. Kreditavimo teisiniuose santykiuose, nors viena šių santykių šalis ir yra vartotojas, turi būti užtikrinta abiejų šalių, t. y. tiek kredito davėjo, tiek kredito gavėjo – vartotojo – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, vartotojas taip pat turi ne tik teises, bet ir pareigas ir privalo vykdyti savo laisva valia prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas grąžino 286,37 Eur skolą, iš kurių 240,00 Eur negrąžinto kredito, 10,01 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 2,88 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, 13,56 Eur sutarties mokesčio ir 19,92 Eur kitų išlaidų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 981,83 Eur skolą, iš kurių 900,00 Eur negrąžinto kredito, 35,94 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 10,80 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, 15,47 Eur sutarties mokesčio ir 19,62 Eur kitų išlaidų. (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis). Taigi, pirminiam kreditoriui savo sutartinius įsipareigojimus vykdžius, o atsakovui laiku neatsiskaitant pagal Sutartyje sulygtas sąlygas, pripažintina, kad atsakovas sutartines prievoles pirminiam kreditoriui vykdė netinkamai, dėl to yra skolingas ieškovei ieškinyje nurodytą negrąžintą kredito sumą.

9. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju ieškovės negautų pajamų faktą įrodo tai, kad pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus, kurių atsakovas negrąžino, ko pasekoje, buvo nutrauktos Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės ieškinio dalis dėl 29,44 Eur negautų pelno palūkanų ir 13,68 Eur administravimo mokesčio pagal neįvykdytą 2018 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 132,03 Eur negautų pelno palūkanų ir 56,70 Eur administravimo mokesčio pagal neįvykdytą 2018 m. lapkričio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikoma pagrįsta ir įrodyta, iš atsakovo ieškovei priteisiama 161,47 Eur negautų pajamų ir 70,38 Eur administravimo mokesčio.

10. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog negavo jokio įspėjimo apie skolą nei iš pradinio kreditoriaus, nei iš ieškovės. Teismas pažymi, jog ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, 2021 m. sausio 29 d. išsiuntė rašytinį pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Be to, CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad perleidžiant reikalavimą būtinas skolininko sutikimas, kad perleistas reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ar kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, todėl šiuo atveju reikšmingas antrasis pagrindas. Atsakovo nurodomi argumentai, jog kreditorius turi kreditoriaus asmuo atsakovui turi esminės reikšmės, kadangi šiame procese atsakovas nėra nieko skolingas jokiai „Intrum“, kuri eilę metų „Creditinfo“ ir „Creditreform“ portaluose nepagrįstai skelbė apie atsakovą tikrovės neatitinkančią informaciją, nesudaro pagrindo teigti, jog kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl kreditoriaus asmens skolininkui esminio reikšmingumo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į savitarpio paskolos pobūdį, kredito unijos ir jos narių statusą, kredito unijai suteikus paskolą savo nariui yra būtent toks atvejis, kai kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nenurodė reikšmingų argumentų, kuo pradinė kreditorė jai reikšmingesnė negu naujoji, išskyrus tai, kad atsakovas nėra nieko skolingas jokiai „Intrum“, kuri eilę metų „Creditinfo“ ir „Creditreform“ portaluose nepagrįstai skelbė apie atsakovą tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šių teiginių niekuo nepgarindė. Šiuo atveju skolininko teisinė padėtis dėl kreditorės pasikeitimo nesikeičia, t. y. jos teisinė padėtis naujosios kreditorės atžvilgiu netampa blogesnė, nei buvo pradinės kreditorės atžvilgiu.

11. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.

12. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog apie reikalavimo teisių perleidimą jam nebuvo tinkamai pranešta, kadangi net ir tuo atveju, jei atsakovas ir nežinojo apie reikalavimo teisių perleidimą, tačiau gavusi šios bylos procesinius dokumentus buvo tinkamai informuotas apie naują kreditorių ir skolos sumą. Jam buvo įteiktos reikalavimo perleidimo sutarčių kopijos ir išrašai, kuriuose nurodomi jo duomenys, sudarytos su Banku Sutarties numeris bei perleisto reikalavimo dydis. Byloje esantys duomenys apie reikalavimo perleidimą yra informatyvūs, todėl atsakovas privalėjo suvokti, jog reikalavimas yra perleistas.

14. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 34,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 108,90 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 34,00 Eur žyminis mokestis ir 108,90 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 98 straipsnis).

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva” (juridinio asmens kodas 304615887, buveinė Vilniuje, Spaudos g. 8-1) 1 268,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 20 ct) skolą, 161,47 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 47 ct) negautas pelno palūkanas, 70,38 Eur (septyniasdešimties eurų 38 ct) administravimo mokestį, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 500,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142,90 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.