Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-743-1124/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-10
Bylos Nr.
e1-743-1124/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05050-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis
H. V.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-743-1124/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05050-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2022 m. gegužės 10 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., nebaustas administracine tvarka, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu; bausmė atlikta 2020 m. liepos 27 d., teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. H. V., smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sutuoktinei V. S.–V.), o būtent – jis 2022 m. vasario 12 d. apie 21.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., kilusio žodinio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo šeimos nario – sutuoktinės V. S.–V. – metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia smurtaudamas V. S.–V atžvilgiu – abejomis rankomis suimdamas V. S.–V. už krūtinės ir V. S.–V. tampydamas bei stumdamas V. S.–V. į sieną, dėl ko V. S.– V. atsitrenkė į sieną ir susimušė nugarą, po ko savo šeimos gyvenamosios vietos kieme, tyčia mušdamas V. S.–V. – spirdamas vieną kartą V. S.–V. į kairę akį ir spirdamas vieną kartą V. S.–V. į kairį vidurinį pirštą – sukėlė V. S.–V. fizinį skausmą.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4. Kaltinamojo H. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis H. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. 2022 m. vasario 12 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, smurtavo prieš savo sutuoktinę V. ir jos sūnų K.. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 91–93).

4.2. Kaltinamasis H. V., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2022 m. vasario 12 d. vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jis smurtavo savo sutuoktinės V. atžvilgiu namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini). Pamena, kad su sutuoktine vartojo alkoholį, jis išgėrė daugiau, o sutuoktinė – žymiai mažiau. Pamena, kad po to tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Sutuoktinė jam priekaištavo, kad jis jai neduoda savo atlyginimo. Konflikto metu jis pradėjo daužyti savo daiktus, sudaužė kompiuterį. Nors buvo neblaivus, tačiau pamena, kad sutuoktinės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Pamena, kad abejomis rankomis tampė sutuoktinę už krūtinės, sutuoktinė buvo atsitrenkusi į sieną. Galvoja, kad nuo tokių jo veiksmų sutuoktinei tikrai galėjo skaudėti. Buvo labai neblaivus, pamena, kad norėjo pabėgti iš namų, nes sutuoktinės sūnus kvietė policiją. Jis apsirengė ir norėjo išeiti iš namų. Sutuoktinė ir jos sūnus bandė jį sulaikyti ir jie lauke ant laiptų susistumdė. Grumtynių metu, gulėdamas nugara ant žemės, sudavė kelis kartus sutuoktinės sūnui. Taip pat, bandydamas pabėgti ir ištrūkti iš jų, jis spardėsi ir tikrai galėjo pataikyti savo sutuoktinei koja, tačiau negali pasakyti, į kurias vietas. Dėl 2022 m. vasario 12 d. įvykusio konflikto tarp jo ir sutuoktinės V. savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, buvo neblaivus ir dėl to vartojo smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Jam su sutuoktine V. yra uždrausta bendrauti, tačiau, kai bus galimybė, jis sutuoktinės V. atsiprašys (b. l. 103–105).

4.3. Nukentėjusioji V. S.–V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2022 m. vasario 12 d. dienos metus pas ją ir jos sutuoktinį H. V. į svečius atvyko draugė. Su drauge ji išgėrė šampano, o jos sutuoktinis gėrė vienas. Jos su drauge išgėrė butelį šampano ir draugė išvyko. Tuomet ji namuose, virtuvėje, ruošė vakarienę, o jos sutuoktinis sėdėjo ir „kabinosi“ prie kiekvieno jos žingsnio. Ji tylėjo ir į tai nekreipė dėmesio. Vėliau pradėjo reikalauti, kad ji jam duotų alkoholio. Ji pasakė, kad neturi. Tuomet sutuoktinis pasidarė agresyvus, namuose pradėjo daužyti daiktus. Sudaužė interneto priedėlį, vėliau pasiėmė kompiuterį ir jį pradėjo daužyti, mėtyti. Ji tuo metu sėdėjo miegamajame, jis priėjo prie jos, suėmė abejomis rankomis už krūtinės ir pradėjo ją tampyti, sakydamas, kad užmuš, naktį laidais pasmaugs. Jam tampant ją už krūtinės, ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir labai bijojo, nes, būdamas neblaivus, sutuoktinis elgiasi labai agresyviai. Ji skubiai parašė savo sūnui K. S., kuris buvo darbe, kad jis kuo greičiau sugrįžtų į namus. Po kurio laiko, sūnui sugrįžus su draugu į namus, sūnus nuėjo į savo kambarį persirengti, jis negavo jos rašytos žinutės. Sutuoktinis tuo metu vaikščiojo po kambarį. Ji nuėjo į sūnaus kambarį ir paprašė, kad jis niekur nevažiuotų, kadangi ji bijojo likti su sutuoktiniu, sūnui papasakojo, kas nutiko. Jai išėjus iš sūnaus kambario, sutuoktinis H. koridoriuje ją pastūmė į sieną. Tai pamatė sūnus K., kuris sušuko: „Nelįsk, H., prie mamos“. Sūnus pasakė, kad kviečia policiją. Tai išgirdęs jos sutuoktinis H. ėjo į kiemą norėdamas pabėgti. Lipdamas laiptais jis nuo jų nugriuvo, ji ir sūnus pradėjo jį laikyti, kad iki policijos pareigūnų atvykimo jis nepabėgtų. Belaikant sutuoktinis elgėsi agresyviai, muistėsi, daužėsi rankomis, bandė ištrūkti. Ketindamas ištrūkti, buvo sugriebęs jos sūnui už rankų, jas suko ir trenkė rankos kumščiu į veido sritį. Tuo metu ji sušuko, į pagalbą atėjo sūnaus draugas, jis padėjo laikyti jos sutuoktinį. Taip jie laikė jį iki policijos pareigūnų atvykimo. Belaikant sutuoktinis koja spyrė jai į kairę akį, sudaužė akinius. Jai stipriai skaudėjo akį, grumtynių metu jai koja sutuoktinis spyrė į ranką ir sužeidė kairės rankos vidurinį pirštą. Dėl tokių sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereikš, dėl akinių sulaužymo pareiškimo nerašys, sutuoktinio išsakyti grasinimai buvo momentiniai, realiai jis to tikrai nepadarytų. Smurtas artimoje aplinkoje kartojasi jau ne pirmą kartą (b. l. 39–42, 55–58).

4.4. Liudytojas K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2022 m. vasario 12 d. jis dirbo savo darbovietėje nuo 9 val. iki 20 val. Baigęs darbą, su draugu A. Z. iš darbo išvyko apie 21 val. Audrius jį turėjo parvežti į namus, esančius pažymoje nurodytu adresu. Apie 21.20 val. jis grįžo į namus persirengti, draugas laukė automobilyje šalia namo, kadangi jie planavo vykti į miestą. Užėjus į namus, jį pasitiko motina, ji buvo susijaudinusi. Suprato, kad kažkas yra blogai. Virtuvėje pamatė be marškinėlių stovintį patėvį H. V., matė, kad jis yra neblaivus. Jis nuėjo į savo kambarį persirengti, o motina atėjo paskui jį. Kai su motina liko dviese, motina pradėjo pasakoti, kad patėvis yra nestabilus, ji bijo likti su juo namuose. Motina sakė, kad patėvis namuose daužo daiktus, smurtavo, tampydamas už jos krūtinės. Patėvis atėjo į kambarį pasiklausyti, ką jie kalba. Kad nekiltų didesnių problemų, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ ir pranešė apie įvykį. Patėviui H. išgirdus, kad jis iškvietė policiją, patėvis pradėjo rengtis drabužius ir norėjo pasišalinti iš namų, kadangi jau ne pirmą kartą dėl to yra kviečiama policija. Apsirengęs patėvis išėjo į kiemą. Jis su motina stovėjo prie įėjimo durų, o patėvis buvo apačioje prie laiptų. Patėvis buvo agresyvus, motinos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir, staigiai užlipęs laiptais, dešinės rankos kumščiu smūgiavo link motinos galvos pusės. Kadangi jis stovėjo šalia motinos, patėvio smūgį nuo motinos užblokavo ir ranka pastūmė patėvį atgal. Patėvis prarado pusiausvyrą, jis tuo metu patėvį sugriebė už drabužių ir paguldė ant žemės, prispaudė prie žemės ir stengėsi patėvį išlaikyti iki policijos pareigūnų atvykimo. Tuo metu jis dar kartą skambino bendruoju pagalbos telefonu „112“, tačiau patėvis, išlaisvinęs dešinę ranką, jos kumščiu trenkė jam į dešinės pusės veido sritį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą bei bėgantį kraują, taip pat tuo metu jam iš rankos paėmė jo telefoną ir trenkė į akmenis – sudaužė telefoną. Jis paprašė motinos jos telefono ir vėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, paprašydamas, kad greičiau atvažiuotų pagalba, kadangi yra smurtaujama, ir kad iškviestų medikus. Patėviui išgirdus, kad policija atvažiuos dar greičiau, jis pradėjo agresyviau muistytis ir daužytis, kad pabėgtų, sukinėjo rankas, kojas, pirštus. Tuo metu motina irgi kartu su juo laikė patėvį, tačiau jiems dviem buvo sunku jį išlaikyti, todėl pradėjo rėkti: „A., padėk“. Pribėgo draugas ir tada jie visi jį laikė iki policijos pareigūnų atvykimo. Atvykus pareigūnams, patėvis buvo sulaikytas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo, davė vaistų. Patėvis prieš motiną smurtauja jau ne pirmą kartą, o prieš jį – pirmą (b. l. 63–66).

4.5. Liudytojas K. S., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis pretenzijų savo patėviui H. V. dėl jam sukelto fizinio skausmo neturi ir pareiškimo dėl fizinio skausmo sukėlimo nerašys. Į teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė ir nesikreips. Įvykio metu jis juto tik momentinį skausmą. Įvykio metu jis tik norėjo sulaikyti patėvį, kad jis nepabėgtų nuo policijos pareigūnų. Įvykio metu buvo sudaužytas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Telefonas buvo sudaužytas netyčia, kai jis norėjo skambinti ir kviesti policiją. Dėl telefono jis taip pat pareiškimo nerašys, pretenzijų H. V. neturi, kadangi jis padarytą žalą atlygino visiškai. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 81–84).

4.6. Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, K. S. 2022 m. vasario 12 d. 21.26 val. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad jo motiną muša patėvis. Vietos adresas – (duomenys neskelbtini). (b. l. 10–13).

4.7. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – individualus gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į namą, kairėje pusėje, stovi stalas, ant jo – sudaužytas nešiojamas kompiuteris „Lenovo“. Patekimas į namo vidų yra per metalines duris, užlipus mediniais laiptais. Ant trečios laipto pakopos kairės pusės krašto yra matomas raudonos spalvos skystis, galimai kraujo. Užėjus pro pagrindines duris, koridoriaus dešinėje pusėje, sienoje, yra anga, vedanti į virtuvę, kurios viduryje stovi stalas, ant jo matomos gulinčios sudaužyto nešiojamo kompiuterio nuolaužos, puodelis, indeliai ir kiti asmeniniai daiktai. Namuose ir kieme šalia namų matosi išmėtytos sudaužyto nešiojamo kompiuterio dalys. Vaizdo kameros neįrengtos, įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 22–36).

4.8. Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – įvykio vietoje adresu – (duomenys neskelbtini)., policijos pareigūno kūno kamera „Body“ padarytas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0212_214200_002.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė – 03.42 min. Paleidus vaizdo įrašą, ekrano kairėje pusėje, apačioje, yra užrašas „VLN_TRK_60A8E4 2022/02/12 21:42:23“ (laikas besikeičiantis). Vaizdo įraše – tamsus paros laikas, matyti, kad eina policijos pareigūnas su vyriškiu. Pareigūnas perspėja, kad daromas vaizdo įrašas. Prie namo ant žemės guli vyriškis, kurį rankomis laiko moteris. Pareigūnas šiam vyriškiui nurodo gulėti ant žemės, apžiūri jį ir uždeda jam antrankius. Šalia vyriškio galvos, ant žemės, guli sudaužytas nešiojamas kompiuteris. Moteris pasako, kad jis yra viską suspardęs, viską sudaužęs. Pareigūnas klausia: „jau ne pirmą kartą?“ Moteris atsako: „taip“. Vienas iš vaikinų sako, kad šoko ant mamos, o jis tada pradėjo ginti. Matyti, kaip pareigūnai veda vyriškį iki tarnybinio automobilio. Matyti, kaip vyriškis sodinamas į tarnybinį automobilį, į sulaikymo sėdynę. Vyriškis – atsegtais marškiniais, matyti kraujo dėmės ant jo pilvo. Uždaromos tarnybinio automobilio sulaikymo durys, pareigūnas su jaunuoliais ir moterimi nueidinėja nuo automobilio. Pareigūnas pasiteirauja jaunuolio, ar jis vėliau atvažiavo. Jaunuolis nurodo, kad taip. Pareigūnas paklausia jaunuolio, ar jam viskas gerai. Jaunuolis atsako, kad truputį pykina, tačiau medikų pagalbos nereikia (b. l. 14–16).

4.9. Alkotesterio duomenimis, H. V. 2022 m. vasario 12 d. 22.05 val. buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, V. S.–V. 2022 m. vasario 12 d. 22.54 val. – 1,19 promilės neblaivumas, K. S. 2022 m. vasario 12 d. 23.54 val. buvo blaivus (b. l. 123–124).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama H. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis, smurtaudamas ir mušdamas (žr. baudžiamojo įsakymo 1 punktą), sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei V. S.–V.. Kaltinamojo H. V. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad H. V. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sutuoktinei).

6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant jį tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, H. V. bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti H. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 141–144).

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o kai veiką padaro recidyvistas – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, taip pat pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); kaltinamasis per penkerių metų laikotarpį nebaustas administracine tvarka (b. l. 121–122), anksčiau vieną kartą teistas, dirba.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ilgesniam nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, terminui – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sutuoktinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu įpareigojimu ir draudimu bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. vasario 12 d. 21.55 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 17.10 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 132–134, 135–136).

13. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114–117), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

H. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant H. V. tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant H. V. tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti H. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 12 d. 21.55 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 17.10 val., dvi laikinajame sulaikyme H. V. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti H. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

H. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Lapėnienė