Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. spalio 17 d., apie 13.07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną namuose iki pietų išgėrė 2–3 alkoholinius kokteilius (degtinę su sultimis) ir važiavo automobiliu „Subaru“ į parduotuvę apsipirkti, sustojo šalikelėje, nes pastebėjo, kad nuleista automobilio padanga, skambino savo žmonai, tuomet iš karto atvažiavo policijos pareigūnai, nustatė jo neblaivumą. Dėl savo poelgio gailisi, alkoholio išgėrė norėdamas atsipalaiduoti po komandiruotės.

Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 18 d. apklaustas D. G. nurodė, kad parodymus duoti sutinka, tačiau nori tam pasiruošti, parodymus duos kitą kartą (b. l. 85–87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 20 d. papildomai apklaustas D. G. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjęs. Nori papasakoti, kad 2021 m. spalio 17 d. maždaug apie 11 val. jis, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinės kokteilį su sultimis. Išgėrė apie du kokteilius. Namuose buvo ir jo žmona L., tačiau ji alkoholio su juo nevartojo. Žmona nematė, kad jis vartojo alkoholį. Jo dukra tuo metu sirgo, ji taip pat buvo namuose. Jis nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės, netoli jo namų yra „Lidl“ parduotuvė. Jam reikėjo nupirkti maisto produktų. Kadangi nesijautė apsvaigęs, buvo sekmadienis, žmonių gatvėse būna nedaug, todėl nusprendė kiemais nuvažiuoti iki minėtos parduotuvės. Jis nusprendė važiuoti „Subaru“ automobiliu. Šis automobilis yra įmonės, tačiau jis gali juo naudotis, taip pat juo naudojasi ir kiti įmonės darbuotojai. Taigi, jis išvažiavo iš kiemo ir važiavo link parduotuvės. Apie eismo įvykį su veidrodėliu nieko papasakoti negali, nes tiesiog nepastebėjo, kaip jį kliudė. Vietą maždaug žino, tačiau kuriuo metu tai įvyko – pasakyti negali. Kontakto su kitu automobiliu tikrai nepajautė. Važiuodamas pamatė, kad nukrito plastikinė jo automobilio veidrodėlio detalė, todėl sustojo kelkraštyje. Bandydamas sustoti, ratu atsitrenkė į šaligatvio bortą. Tik sustojus, iš karto prie jo privažiavo policijos automobilis. Ką jam pareigūnai pasakojo – neprisimena, jam buvo didžiulis stresas. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, nustatę, kad vartojo alkoholio, nuvežė jį į areštinę. Kai automobilį kėlė ant tralo, pamatė, kad automobilio padanga yra išsileidusi. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, niekada nevairuoja išgėręs, su tuo niekada neturėjo problemų. Norėtų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas perduodant jį žmonos L. G. atsakomybėn. Visus reikiamus dokumentus žmona pateiks, kad būtų prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 92‑94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 17 d. apklaustas liudytojas S. L. parodė, kad 2021 m. spalio 17 d., apie 11.50 val., atliekant įvykio vietos apžiūros procesinius veiksmus (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie jo atbėgo vyras, kuris pranešė, kad (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) sankryžos važiuoja juodos spalvos automobilis „Subaru“, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus, patikslino, kad automobilio dešinės pusės priekinė padanga nuleista. Vieta, kurioje bendravo su pranešėju, yra apaugusi medžiais ir krūmais, aplink namų nėra. Skubiai reaguodamas į asmens pranešimą, nepaklausęs pranešėjo duomenų, pranešėjo automobilio markės bei valstybinio numerio neatsimena, pajudėjo nuo minėtos sankryžos (duomenys neskelbtini) gatve. Pavažiavęs kelis šimtus metrų, kelkraštyje, pamatė stovintį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dešinės pusės priekinė padanga nuleista. Taip pat nebuvo kairės pusės priekinio veidrodėlio apdailos dangtelio. Automobilio variklis buvo užvestas, prie vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo – D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), iš kurio burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paprašius pateikti dokumentus, vyras to padaryti nesugebėjo, pradėjo ieškoti dokumentų savo kišenėse. Paprašius užgesinti variklį, jį užgesino nuspausdamas variklio paleidimo mygtuką. Taip pat paklausė, kur yra automobilio užvedimo raktelis, ir paprašė jį atiduoti, tačiau asmuo, sėdėjęs prie vairo, atsakyti, kur yra raktelis, negalėjo. Asmuo automobilyje buvo vienas. Apie įvykį nedelsdamas pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Operatyvaus valdymo skyriui (toliau – ir OVS). Po kurio laiko pas jį atvyko ekipažas V1744, kuriems ir perdavė vairuotoją (b. l. 22–25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 17 d. apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad 2021 m. spalio 17 d., apie 12.00 val., jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, ir nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę bei, pravažiavęs kelis šimtus metrų, maždaug prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalikelėje pastebėjo stovintį automobilį „Subaru“, valstybinio numerio šiuo metu nurodyti negali, nes neprisimena, ir šalia stovėjo vyras, kuris judėjo aplink minėtą automobilį. Iš jo judesių jis suprato, kad šis vyras yra apsvaigęs, judesiai nekoordinuoti, ramstėsi į automobilį. Tada jis įsėdo į automobilį, vairuotojo vietą, ir pradėjo važiuoti. Jis supratęs, kad automobilį vairuoja galimai apsvaigęs asmuo, apsuko savo automobilį ir pradėjo važiuoti automobiliui „Subaru“ iš paskos. Važiuodamas jis paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Jis nurodė automobilio markę, valstybinį numerį, nes tada jis matė aiškiai automobilio valstybinį numerį, judėjimo kryptį. Šiame automobilyje buvo tik vienas asmuo – vairuotojas. Nuvažiavęs kelis šimtus metrų automobilis „Subaru“ sustojo kelkraštyje, o jis jį aplenkė ir nuvažiavo pasitikti pareigūnų. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje jis pastebėjo policijos automobilį ir jame buvusiam policijos pareigūnui pranešė apie įvykį. Policijos pareigūnas pradėjo važiuoti jam iš paskos. Nuvažiavus kelis šimtus metrų kelkraštyje stovėjo tas pats „Subaru“, už kurio vairo sėdėjo tas pats vyriškis, kuris ir vairavo automobilį. Priėjęs prie automobilio, policijos pareigūnas pradėjo bendrauti su vairuotoju, o jis nuvažiavo savo reikalais. Policijos pareigūnas bendravo su tuo pačiu asmeniu, kuris ir vairavo automobilį. Kas buvo toliau, jis nežino, ir daugiau dėl šio įvykio nieko konkretaus paaiškinti negali (b. l. 28–31).

Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo specialisto S. L. 2021 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam būnant (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į jį kreipėsi vyriškis, kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra apsvaigęs. Reaguodamas į pranešimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelkraštyje, pastebėjo stovintį minėtą automobilį, automobilio variklis buvo užvestas, prie vairo sėdėjo D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 17).

Alkotesterio rodmenų duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 17 d. 13:07:01 val. D. G. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o 13:26:27 val. – 2,37 promilių neblaivumas (b. l. 37, 38). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 36).

2021 m. spalio 17 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 13.07 val. pirmu pūtimu D. G. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o 13.25 val. antru pūtimu nustatytas 2,37 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 37–39).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Juridinio asmens duomenimis, minėtos bendrovės direktorius yra V. G. (b. l. 49).

VšĮ „Emprekis“ 2021 m. spalio mėnesio duomenimis, 2017 m. gamybos automobilio „Subaru Legacy STW 2.0D“ kaina su PVM yra 13 070 Eur (b. l. 48).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo specialisto policijos pareigūno S. L. parodymai ir jo 2021 m. spalio 17 d. tarnybinis pranešimas, liudytojo V. L. parodymai, 2021 m. spalio 17 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. G. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. spalio 17 d., apie 13.07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija, todėl D. G. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sutuoktinė L. G. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. G. padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. D. G. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 123), baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 118–122), jo teigimu, baudos sumokėtos, dirba (b. l. 116), byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje D. G. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės L. G. prašymas perduoti D. G. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Laiduotoja tiek buvusiose darbovietėse, tiek dabartinėje darbovietėje charakterizuojama teigiamai, neteista, vieną kartą už greičio viršijimą bausta administracine tvarka, kartu su kaltinamuoju augina mažametį vaiką, dirba toje pačioje darbovietėje, palaiko artimus, šiltus santykius, kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Šios aplinkybės leidžia laikyti ją teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Kaip minėta, laiduotoja ir kaltinamasis palaiko gerus tarpusavio santykius ir, tikėtina, kad L. G. turi galimybę daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui (BK 40 straipsnis).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), nes jis veiką padarė naudodamasis šia teise, būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jam nustatytas girtumo laipsnis gerokai viršija minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, jis nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl jam nustatytinas dvejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. spalio 18 d. (b. l. 102–104).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo D. G., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. D. G. vairavo trečiajam asmeniui – savo darbovietei (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę – automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui būtų žinoma, jog D. G. jam priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar jis būtų leidęs jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2021 m. spalio mėnesio duomenimis, 2017 m. gamybos automobilio „Subaru Legacy STW 2.0D“ kaina su PVM yra 13 070 Eur (b. l. 48). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. G. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis D. G. dirba, gauna stabilias pajamas, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi didelių finansinių įsipareigojimų. Bylą nagrinėjant teisme D. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai papasakojo visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir dėl tokio savo elgesio labai gailėjosi. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamojoje byloje taikant nusikalstamos veikos metu naudotos transporto priemonės visos vertės (13 070 Eur) konfiskavimą nebūtų teisingai išlaikyta viešojo intereso poreikių ir kalto asmens teisių suvaržymo pusiausvyra, būtų pažeistas proporcingumo principas ir visos turto vertės konfiskavimas taptų pertekliniu. Dėl to, siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo principą ir nesuvaržyti kaltinamojo D. G. teisių labiau negu tai reikalinga visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, teismas sprendžia, kad konfiskuotino turto vertė mažintina, išieškant dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 10 000 Eur. Įvertinant kartu skiriamą draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tai bus pakankamas poveikis D. G. tam, kad jis ateityje vykdytų teisės normų reikalavimus, susilaikytų nuo bet kokio pažeidimo, ir tuo pačiu būtų užtikrintas tinkamas visuomenės lūkesčių ir interesų įgyvendinimas dėl sankcijų taikymo nusikalstamas veikas padariusiems asmenims.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. spalio 17 d. 12.50 val. iki 2021 m. spalio 18 d. 11.55 val., t. y. vieną dieną (b. l. 69–71).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 102–104), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 96–98, 99–101), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti D. G. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. G. dalį konfiskuotinos transporto priemonės – „Subaru“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. G., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (10 000 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Išaiškinti D. G., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. G., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.