Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – V. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Vienas esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui (LVAT 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punktas numato, jog įstatymų nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Šio Aprašo 12 p. numato, jog apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad, keisdama Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti Administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. KADI-411 „Dėl atsisakymo keisti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine V. K. 2004 m. kovo 19 d. įsigijo 3000 kv. m. ploto, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2023 m. vasario 8 d. pareiškėjas Administracijai pateikė prašymą pakeisti 0,300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą 9numatoma keisti į namų valdą, numatomas statyti objektas – gyvenamasis namas).

Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Administracijos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo atsisakė keisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, nes pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į M miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonos M4 (ūkinių miškų) grupę.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. ) 2 straipsnio 2 dalį pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; komercinės paskirties teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas ir kitas (Žemės įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus (Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis taip pat Vyriausybei suteikia įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas.

Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: 1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, esamą ar suplanuotą urbanistinę struktūrą, užstatymo tipą, užstatymo aukštį, statinių parametrus, gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nurodo statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka; 2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo. Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kiti subjektai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia prašymą įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre – pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) (redakcija galiojusi nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. kovo 16 d.) 10 punktas numatė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (išskyrus valstybinės žemės sklypus, reikalingus karinei infrastruktūrai), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Remiantis Aprašo 11 punktu, tokiu atveju žemės sklypo savininkas prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Aprašo 10 punkte nustatyta supaprastinta tvarka, t. y. nerengiant detaliojo plano, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projekto.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4148-821/2018 išaiškino, kad pagal aptartą Žemės įstatyme, Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, kad pareiškėjo prašymu Administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.

Iš į bylą pateiktų 2014 m. Bendrojo plano sprendinių ištraukų matyti, kad žemės sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, patenka į miškų ūkio teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo M4 zoną (ūkinių miškų zona). Į bylą pateiktoje 2014 m. Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo Bendrojo plano konkretizuotų sprendinių aiškinamojo rašto 6.1 lentelėje lentelės „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“ ištraukoje nurodoma, kad M4 zonos teritorijos – „Vyraujantys ūkiniai miškai (IV grupė) tai – visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Gyvenvietės yra palankioje aplinkoje kaimo turizmo plėtrai su intensyvios rekreacijos objektais.“

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. vasario 8 d. prašymu Administracijai siekė pakeisti jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. K. priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą į kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijas, nurodydamas būtent gyvenamojo namo statybas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo sklypas nepatenka į gyvenamųjų vietovių zonas U1, kuriose galioja gyvenamųjų namų statybą leidžiantys kraštovaizdžio tvarkymo reglamentai, ir su šiomis zonomis tiesiogiai nesiboja, nors, atkreiptinas dėmesys, pareiškėjo žemės sklypas ir yra netoli šių zonų. Taigi pareiškėjo žemės sklypas nepatenka į urbanizuotas arba urbanizuojamas teritorijas, kas laikytina viena iš privalomų sąlygų, kuomet savivaldybės administracijos direktorius, esant kitų aukščiau paminėtų sąlygų visetui, privalėtų pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pareiškėjo pageidaujama žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas nėra numatytas 2014 m. Bendrojo plano sprendiniuose, pakeisti žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo supaprastinta tvarka negalima, nes tai pažeistų Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra ir trečiosios sąlygos, leidžiančios pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, buvimo – statyba bei žemės naudojimo paskirtis ir būdas nenumatyti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendiniuose.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad vieniems gyventojams yra suteikiama galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą ir kaimyninių žemės sklypų savininkai juose vykdo statybas, kitiems ne, pasisakytina, kad pareiškėjas nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo pateikti duomenys apie išduotus statyba leidžiančius dokumentus (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad žemės sklypų, kurie nepatenka į gyvenamųjų vietovių zonas U1, kuriose galioja gyvenamųjų namų statybą leidžiantys kraštovaizdžio tvarkymo reglamentai, savininkams buvo leista pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Kaip jau buvo minėta, iš 2014 m. specialiojo plano ištraukos matyti, kad netoli pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra planuojamų gyvenamųjų vietovių zonos U1.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Įsakymas turi būti panaikintas, kadangi atsakovė nenurodė alternatyvos kaip pareiškėjas galėtų kitais būdais įgyvendinti savo teises. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punktas nustato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Pareiškėjui atsakyta priimant skundžiamą Įsakymą, t. y. atsisakyta pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015).

Iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad jame pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, buvo motyvuotai atsisakyta keisti 0,3000 ha ploto žemės ūkio apskrities žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą į kitos paskirties žemę, nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka.

Pareiškėjo atstovės teismo posėdyje nepagrindė, kad Įsakymas atsisakyti keisti žemės klypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą pareiškėjui tapo neaiškus ir nesuprantamas vien dėl to, kad Administracija išnagrinėjusi pareiškėjo rašymą jam papildomai neišaiškino alternatyvų, kaip jis galėtų įgyvendinti savo teises.

Pareiškėjui išaiškintina, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama specialiojo teritorijų planavimo dokumentu arba žemės valdos projektu, jeigu pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrajam planui. Tačiau pažymėtina, kad teisėjų kolegija šioje byloje nevertina ir nepasisako dėl to, ar paskirtis ir būdas pareiškėjo žemės sklypui apskritai gali būti pakeista rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kadangi tai nėra šios administracinės bylos dalykas, be to, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nagrinėdami šiuos ginčus neatlieka viešojo administravimo funkcijų, o tik vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą.

Administracijos Įsakymas, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjo žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovę įstatymų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdą pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.