Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pakuotoju, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1.Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo narkomanijos.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (trys veikos), BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalis , BK 64¹ straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis (trys mėnesiai) laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmė, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityta visa ar iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 16 d. baudžiamąjį įsakymą.

3.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešis) mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šios bausmės dalis (4 mėnesiai) pridėta prie 2025 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos – 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas – 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo narkomanijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2025 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį. Nuosprendis 2025 m. balandžio 10 d. įsiteisėjęs, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., 2024 m. rugsėjo 14 d., apie 13 val. 00 min., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, iš parduotuvės lentynų paėmė 14 vnt. alyvuogių aliejaus ,,Billa Extra Virgin“, 0.75 l. talpos, kurių bendra vertė 223,86 eurų, susidėjo į su savimi turimą krepšį ir matant parduotuvės darbuotojai E. P., išėjo iš parduotuvės pro kasas su krepšiu ir prekėmis nesumokėjęs už jas, viso atvirai pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį 223,86 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko atliktų veiksmų atvirumas. Laikoma, kad vagystė yra atvira, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suprantantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas suvokia, kad jo veiksmus mato ir supranta kiti asmenys, tačiau to nepaiso. Slaptoji vagystė gali virsti atvira, kai kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika, kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Kaltinamojo M. S. kaltė įrodyta ne tik jo paties nuoširdžiu prisipažinimu, bet ir liudytojos E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo kaltę patirtina 2024 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimas, 2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Asižvelgiant į įrodymų visumą, įvertinus kaltinamojo veiksmus, pobūdį, intensyvumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis M. S. suvokė, kad savo veiksmais veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir elgėsi savo nuožiūra, realiai disponavo pagrobtu turtu, todėl konstatuotina, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę M. S. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis M. S. teistas, administracine tvarka baustas, LSMULKK registruotas, gydytas, nustatyta diagnozė (F23.30) ( b. l. 79 – 82). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita konsultuotas/ gydytas dėl (F11.2). Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo (b. l. 76). VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-123/2025 nurodyta, kad M. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 87).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalyje bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo narkomanijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, esant visoms nustatytoms sąlygoms, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai 223,86 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 27– 28).

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai.

Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė veikiant neteisėtais nusikalstamais veiksmais pagrobiant civilinio ieškovo turtą įrodyta visiškai, pavogti daiktai nesugrąžinti, tokiais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Ieškinio dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl pavogtų prekių vertės, padarytą žalą sudaro prekės pardavimo kaina, kuri buvo vagystės dieną. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamasis turi pareigą šią žalą atlyginti.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo M. S. kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytam, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo M. S. civilinio ieškovo naudai priteistina 223,86 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje 9b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant:

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- gydytis nuo narkomanijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant:

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- gydytis nuo narkomanijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesio laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant:

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- gydytis nuo narkomanijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo M. S. 223,86 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 86 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

M. S. išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.