Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-310-759/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
e1-310-759/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Kaltinamasis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-310-759/2020Teisminio proceso numeris 1-01-1-54695-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54695-19 surinkta medžiaga, kurioje

L. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas: 1) (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2019 m. gruodžio 25 d. apie 19.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą ir vieną kartą įspyrė į kairį šoną savo sugyventinei A. M., tokiais savo veiksmais L. J. nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą. L. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis L. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta pastūmęs A. M. ir dėl to labai gailisi. Kaltinamasis su A. M. kartu yra jau tris metus, tačiau gyventi kartu pradėjo nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio, yra susižadėję. Per Kalėdas, t.y. 2019 m. gruodžio 25 d., kaltinamasis su A. M. buvo namuose, svečių neturėjo. Apie 17 val. pas juos į svečius, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo kaltinamojo brolis A. J. su draugu J.. J. pavardės kaltinamasis nežino. Visi sėdėjo kambaryje, išgėrinėjo. Trise išgėrė butelį 0,5 talpos degtinės, o A. M. gėrė šampaną. Kadangi kaltinamasis sportuoja, tai jis su brolio draugu J. tarsi mušėsi, „durniavo“, kaltinamasis rodė jam įvairius kovinius veiksmus ir netyčia koja pastūmė ant grindų stovėjusį „Coca cola" limonado butelį, jis išsipylė. Kaltinamasis greitai paėmė skudurą ir išvalė, taip pat atsiprašė A., tačiau ji pradėjo rėkti ant kaltinamojo įvairiais keiksmažodžiais. Kaltinamasis parodė, jog norėdamas, kad A. nusiramintų, kairės rankos delną uždėjo jai ant veido ir pastūmė. A. išbėgo per buto duris ir nubėgo laukan rėkdama „kvieskit policiją". Kaltinamasis nuėjo iš paskos ir bandė ją nuraminti, norėjo, kad grįžtų namo. L. J. teigimu, lauke jis pamatė du žmones, vaikiną su mergina, kurie gyvena jų name. Nukentėjusioji nuėjo link jų. Kaltinamasis išgirdęs, kad tuoj bus iškviesta policija, pabėgo. Kadangi buvo išgėręs, išsigando, kad jį sulaikys. Kaltinamasis parodė, jog gailisi dėl to, kas įvyko. Viskas buvo gerai, kol A. nepradėjo šaukti ant jo, nežino, kodėl ji taip supyko. Kaltinamasis niekada prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, kartais pasipyksta, bet žodžiais, ir šį kartą nei jai sudavė, nei spyrė, tik pastūmė, kad ji nusiramintų. Kaltinamasis nėra registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu ieškosi darbo. Nukentėjusiosios atsiprašė ir susitaikė (b.l. 62-63, 80).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su sugyventiniu L. J. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo šių metų rugsėjo mėnesio nukentėjusioji su kaltinamuoju yra susižadėję. Butas, kuriame jie gyvena, priklauso nukentėjusiajai. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 17.00 val. pas juos į svečius atėjo kaltinamojo brolis A. J. ir jų draugas J.. A. su J. atėjo jau išgėrę, su savimi atsinešė pusę butelio degtinės. Vaikinai gėrė degtinę, o nukentėjusioji - šampaną. Po kurio laiko jie nusipirko dar degtinės, 0,7 litro talpos butelį. Maždaug po poros valandų, kai jau visi, tuo tarpu ir L., buvo apgirtę, kaltinamasis pradėjo rodyti visokius imtynių veiksmus. Kaltinamasis, darydamas kovinius veiksmus, išpylė limonado butelį. Nukentėjusioji supyko, pasakė kaltinamajam, kad jos namai ne kokia landynė. Tuomet abu išvalė išsiliejusį limonadą, L. porai minučių apsiramino, o ji nuėjo į virtuvę parūkyti. Nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę, kaltinamasis atėjo pas ją ir pradėjo vadinti „suka“, dėl to, kad ši jam papriekaištavo. Nukentėjusiajai kaltinamasis pasakė: „nori aš tave čia suvarysiu?!“. Tada vieną kartą delnu jai sudavė į kairį skruostą ir vieną kartą įspyrė į kairį šoną. Nukentėjusioji jautė skausmą. Tuo metu A. kambaryje gulėjo, o J. sėdėjo ant sofos. Jie matė šį įvykį, nes buto virtuvė yra sujungta su svetaine. Po suduotų L. smūgių nukentėjusioji staigiai išbėgo į lauką kviestis pagalbos. Išbėgusi į laiptinę, skambino į kaimynų duris, bet durų niekas neatidarė. Nukentėjusiajai išbėgus į lauką, kaltinamasis ją pasivijo, suėmė už plaukų, ištraukė kelias sruogas (plaukai priauginti) ir užčiaupė delnu jai burną, kad nešauktų. Kaltinamasis prašė nukentėjusios, kad ji nekviestų pagalbos, kad jos nelies. Tuo metu pro šalį ėjo kaimynai iš kitos laiptinės ir iškvietė policiją. Kaltinamasis nukentėjusiąją paleido ir kažkur pabėgo. Kaimynų, iškvietusių policiją, nukentėjusioji nepažįsta, tik žino, jog jie gyvena kitoje laiptinėje. Atvykus policijai ir nuėjus į namus, juose nebebuvo nei J., nei A.. Nukentėjusioji kaltinamajam priekaištų neturi, mano, jog iš šios situacijos jis pasimokė. Anksčiau kaltinamasis nėra smurtavęs prieš nukentėjusiąją (b.l. 25-26).

Liudytojas A. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d., vakarop iš (duomenys neskelbtini) atvyko automobiliu į Ukmergės miestą, adresu: (duomenys neskelbtini), su savo drauge K. K. pas ją į svečius. K. gyvena minėtu adresu (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame bute. Atvykę, daugiabučio namo kieme pasistatė automobilį, o jį užrakinę ėjo link laiptinės. Namo kiemas neapšviestas, tik žibintais nuo pagrindinės gatvės pusės ir iš butų langų. Einant link draugės laiptinės, ties namo viduriu, iš pirmos laiptinės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės išbėgo mergina. Mergina buvo basa, t.y. su vienu batu. Ji šaukėsi pagalbos, sakė „kvieskit policiją, padėkit". Po poros sekundžių iš paskos, iš tos pačios laiptinės išbėgo vaikinas. Nei tos merginos, nei vaikino liudytojas nepažįsta. Vaikinas priėjęs prie merginos jai iš nugaros savo ranka bandė uždengti burną ir tai darė tam, kad ji nerėktų. Liudytojas girdėjo, kad jis kažką kalbėjo, kad „nereikia policijos“. Liudytojas su K. K. priėjo arčiau jų. K. ėmė juos skirti, o jis skambino policijai. Liudytojas su drauge išskyrė kaltinamąjį su nukentėjusiąją, merginą pasikvietė į K. butą, o vaikinas tuo metu nubėgo link savo laiptinės. Liudytojas nukentėjusios rankoje matė plaukų sruogą. Ji liudytojui pasakojo, kad kaltinamasis yra jos sužadėtinis, jis šiek tiek išgėrė ir jie susipyko. Palikęs nukentėjusiąją su K., liudininkas išėjo į lauką ir pamatė kaip kaltinamasis su buteliu rankoje nubėgo nuo laiptinės (b.l. 46-47).

Liudytoja K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 19 val. ji su savo draugu A. Č. iš (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajono atvyko į Ukmergę, adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykę prie minėto namo, jie pasistatė automobilį ir rinkosi daiktus. Užrakinę automobilį, ėjo link paskutinės laiptinės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Daugiabučio namo kiemas neapšviestas, tik šiek tiek nuo pagrindinėje gatvėje esančių žibintų. Kai liudininkė su draugu buvo ties namo viduriu, pamatė iš pirmos laiptinės išbėgančią merginą. Mergina buvo basa, t.y. su vienu batu. Išbėgusi mergina šaukėsi pagalbos, taip pat daug kartų rėkė „kvieskit policiją". Iš tos pačios laiptinės išbėgo jaunuolis L. J.. Minėtą asmenį liudininkė pažįsta tik iš matymo. L. pribėgęs prie merginos, viena ranka jai laikė ties kaklu, o kita ranka buvo uždengęs burną. L. merginai pasakė, kad „nereikia jokios policijos“. A. Č. išsitraukęs telefoną rinko numerį skambinti policijai, o tuo metu kaltinamasis tai pamatęs pasakė „nebandyk kviesti policijos". Tuo metu L. jau buvo paleidęs merginą, o jos rankose liudininkė pamatė plaukų sruogą. Liudininkė laikė L. J., kad jis neitų prie merginos ar prie jos draugo A. Č., nes kaltinamasis kaip ir bandė gąsdinti, kad žino neva, kur jos draugas gyvena, bet, liudininkės teigimu, aktyvių veiksmų prieš juos nebuvo. Kaltinamasis nubėgo į savo laiptinę, o ji su A. Č. ir nukentėjusiąja nuėjo į liudininkės butą. Mergina ir liudininkė liko bute, o A. Č. išėjo į lauką laukti policijos. Liudininkei būnant su nukentėjusiąja bute, ji pasakė, kad jos sužadėtinis išgėrė ir kad užsipuolė ją. Taip pat, kad tai nėra pirmas kartas kai jis prisigėręs ją puola. Būdama bute, nukentėjusioji rankoje vis dar laikė plaukų sruogą. Jokių smurto žymių ant nukentėjusios veido liudininkė nematė (b. l. 52-53).

Akistatos tarp nukentėjusiosios A. M. ir kaltinamojo L. J. metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis delnu sudavė jai vieną kartą į kairį skruostą, po šio smūgio ji pajuto fizinį skausmą, paskui spyrė į kairį šoną ir jai taip pat skaudėjo, o dėl išpeštų priaugintų plaukų skausmo nepajuto. Kaltinamasis parodė, kad prisipažįsta, jog delnu sudavė nukentėjusiajai per veidą, o dėl to, kad įspyrė, neprisimena. Specialiai nespyrė, gal taip išėjo, nes buvo labai supykęs ir išgėręs, už plaukų tikrai netempė. Burną buvo užspaudęs tik todėl, kad ji labai garsiai rėkė, norėjo, kad nukentėjusioji nusiramintų. Dėl tokio savo elgesio kaltinamasis labai gailisi (b. l. 66-67, 72-73).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus informaciją, jog 2019 m. gruodžio 25 d. apie 19.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), L. J. kilus konfliktui savo sugyventinei A. M. vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą ir vieną kartą įspyrė į kairį šoną. A. M. išbėgus į lauką šauktis pagalbos, L. J. tęsdamas savo veiksmus, patempė jai už plaukų ir delnu uždengė burną. Šiais savo veiksmais L. J. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei A. M. (b. l. 1-2).

Remiantis 2019 m. gruodžio 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėjus butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog bute esančioje virtuvėje ant grindų mėtėsi sudužęs puodelis. Miegamajame ant komodos buvo rastos dvi juodos spalvos plaukų sruogos (b. l. 4-5).

Tarnybinio pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pranešta, jog 2019 m. gruodžio 25 d. apie 19 val. 16 min. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kieme vyras muša moterį. Įvykio vietoje nustatyta, jog kilus konfliktui tarp L. J. ir A. M., kaltinamasis L. J. konflikto metu vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą ir vieną kartą įspyrę į kairį šoną nukentėjusiajai A. M.. Nukentėjusiajai išbėgus į lauką, kaltinamasis tęsė savo veiksmus, patempė nukentėjusiajai už plaukų ir delnu uždengė burną. Šiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Pranešime nurodyta, jog sužalojimo ar paraudimo ant nukentėjusiosios nematyti (b. l. 19-20).

Iš 2019 m. gruodžio 25 d. Asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant nukentėjusiosios A. M. kairio skruosto, galvoje, ant kairio šono ar kitose kūno vietose išorinių smurto žymių nesimato (b. l. 33).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis L. J. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 19 val. 15 min., kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą ir vieną kartą įspyrė į kairį šoną savo sugyventinei A. M.. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. M. sukėlę fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis L. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (b. l. 114-116).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo L. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 97-104). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 107-111). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis nedirba (b. l. 88), Užimtumo tarnyboje buvo registruotas iki 2019 m. lapkričio 28 d. (b. l. 89). Įvertinus aptartas aplinkybes, L. J. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis). Taip pat paskirti tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3 – 7 dalys).

Kaltinamasis L. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo L. J. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

2020 m. sausio 6 d. kaltinamajam L. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 83-84).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 - 422 straipsniais,

nusprendė:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti alkoholio per visą paskirtos bausmės laiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, L. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti alkoholio per visą paskirtos bausmės laiką.

Paskirti L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Snieguolė Bielskienė