- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-2502-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23194-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Pastatų energija“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Todera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Pastatų energija“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Pastatų energija“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2VP-8069-1196/2025. Pareiškėja nurodė, kad skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Todera“ nevykdo taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-17669-1196/2024 (toliau – Taikos sutartis) 2.1.1, 2.1.9–2.1.21, 2.2 ir 2.4 punktuose numatytų įsipareigojimų ir yra skolinga 9 903,48 Eur. Pareiškėja pažymėjo, kad skolininkė visą įsiskolinimą kreditorei privalėjo padengti iki 2025 m. balandžio 25 d.
Atsiliepimas
2. Skolininkė UAB „Todera“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad laiku nevykdė įsipareigojimų pagal Taikos sutartį dėl laikinų finansinių sunkumų, kai su ja neatsiskaitė jos pačios skolininkai. Skolininkė pažymėjo, kad dėjo pastangas atsiskaityti su kreditore ir iš viso padengė 5 200 Eur dydžio įsiskolinimą. Didžiausia jos skolininkė UAB Losrita bankrutavo, tai pablogino skolininkės turtinę padėtį. Atsižvelgdama į tai, skolininkė prašė atidėti vykdomojo rašto išdavimą ir patvirtinti naują skolos mokėjimo grafiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą tenkinti – išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-17669-1196/2024 patvirtintos taikos sutarties nevykdomų taikos sutarties 2.1.1, 2.1.10.–2.1.21., 2.2 ir 2.4 punktuose numatytų įsipareigojimų nevykdymo.
4. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, galiojanti. Atsižvelgdamas į tai ir aplinkybę, kad skolininkė Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su pinigine prievole nevykdo ir jokių sunkią skolininkės padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikia, teismas sprendė, kad yra pagrindas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl nevykdomos sutarties sąlygų dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Skolininkė UAB „Todera“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, patvirtinant UAB „Todera“ pateiktą naują skolos mokėjimo grafiką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „Todera“ finansinių sunkumų priežastis. Skolininkė atsiliepime detaliai nurodė, kad vėlavo įvykdyti įsipareigojimą dėl laikinų finansinių sunkumų, susijusių su vėluojančiais atsiskaitymais iš esamų klientų. Teismas neįvertino, kad skolininkė siekia atsiskaityti su kreditore ir yra padengusi dalį įsiskolinimo.
5.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad skolininkė nepateikė jokių sunkią jos finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Skolininkė finansinius sunkumus, kurie kilo klientams vėluojant atlikti įmokas, grindė paaiškinimais.
5.3. Teismo sprendimas yra neproporcingas. Vykdomojo rašto išdavimas, nepatvirtinant naujo skolos grąžinimo grafiko, gali sukelti skolininkei papildomų finansinių sunkumų, apsunkinti galimybes vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditore.
6. Pareiškėja MB „Pastatų energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Skolininkės skola susidarė 2023 m. kovo 24 d., t. y. daugiau nei prieš 2 metus. Skolininkei nereaguojant į pretenzijas dėl skolos grąžinimo, kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo procesas buvo užbaigtas sudarius Taikos sutartį pagal skolininkės pasiūlytą mokėjimų grafiką. Po to, kai kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, skolininkė sumokėjo vieną iš Taikos sutartyje nurodytų įmokų (650 Eur) ir pasiūlė naują mokėjimų grafiką. Dar vieną įmoką (650 Eur) skolininkė sumokėjo teikdama atskirąjį skundą. Pareiškėjos vertinimu, toks apeliantės elgesys rodo jos nesąžiningumą ir siekį vilkinti skolos grąžinimą.
6.2. Apeliantei nepateikus įrodymų apie patiriamus išskirtinius finansinius sunkumus ir jų priežastis, abstraktūs atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį.
6.3. Skolininkei geruoju negrąžinant skolos, dėl ko kreditorė turi kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, kreditorė patiria neigiamas finansines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą ir duomenis apie įsiskolinimo valstybės biudžetui nebuvimą. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė šiuos naujus įrodymus – duomenis apie tai, kad UAB Losrita iškelta bankroto byla ir duomenis apie pareiškėjos darbuotojų skaičių.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naujai teikiami įrodymai yra susiję su šios bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat nenustatytas apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nutaria naujai teikiamus įrodymus priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjos pateikti įrodymai apie byloje nedalyvaujančio juridinio asmens bankroto procesą ir pareiškėjos darbuotojų skaičių nėra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų. Todėl minėtus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
15. Nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja ir realų joje sulygtų sąlygų įgyvendinimą – priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).
16. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Pagal šią nuostatą teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
17. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys sulygo, kad apeliantė Taikos sutarties 2.1 punkte nurodytą 13 837,83 Eur dydžio skolą grąžins laikantis šiame punkte numatyto skolos grafiko iki 2025 m. balandžio 25 d. Taikos sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad negrąžintiną bylinėjimosi išlaidų dalį – 325,25 Eur skolininkė grąžins kreditorei iki 2024 m. gruodžio 6 d., o advokato pagalbos rengiant šią sutartį išlaidas – 290,40 Eur skolininkė grąžins kreditorei iki 2024 m. gruodžio 13 d. Pagal Taikos sutarties 2.4 punktą skolininkė patvirtino, kad įsipareigoja mokėti kreditorei 10,5 dydžio metines palūkanas, jei vėluos apmokėti Taikos sutartyje nurodytas sumas nurodytais terminais.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė tinkamai neįvykdė Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad bylos šalys yra juridiniai asmenys, kurie tarpusavio nuolaidomis aiškiai sutartyje įtvirtintomis sąlygomis išsprendė teisminį ginčą. Teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomumo ir vykdytinumo savybes (CPK 18 straipsnis). Kaip minėta aukščiau, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai netinkamai vykdoma taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą Todėl nesutiktina su apeliantės atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad aplinkybė, jog ji yra grąžinusi dalį įsiskolinimo, nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
19. Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą patvirtinti naują įsiskolinimo grąžinimo grafiką, netinkamai įvertino skolininkės paaiškinimus apie prastą jos finansinę padėtį.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022).
22. Rungtyniško proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
23. Nagrinėjamu atveju skolininkė, įrodinėdama blogą turtinę padėtį, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos civiliniame procese taikomą rungtyniškumo principą ir pagrįsto įsitikinimo standartą, bylos baigtimi suinteresuotos skolininkės paaiškinimai nėra pakankami pagrįstai įsitikinti, jog skolininkės turtinė padėtis yra bloga. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto Rekvizitai.lt išrašo matyti, kad apeliantė neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, minėti duomenys suponuoja išvadą, kad skolininkės turtinė padėtis yra pakankamai gera, nes ji geba atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad prašydama atidėti Taikos sutarties vykdymą, apeliantė turi įrodyti tiek blogos turtinės padėties faktą, tiek aplinkybę, kad jos būklė ateityje pagerės. Aplinkybės dėl finansinės būklės pagerėjimo apeliantė neįrodinėjo. Įvertinęs nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog egzistuoja pagrindas atidėti Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą.
24. Taigi nustačius, kad apeliantė netinkamai vykdė Taikos sutarties sąlygas ir negrąžino įsiskolinimo kreditorei per Taikos sutartyje numatytą terminą bei nenustačius, jog apeliantės turtinė padėtis sudaro pagrindą atidėti Taikos sutartyje nurodytų įsipareigojimų vykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė kreditorei vykdomąjį raštą dėl neįvykdytų Taikos sutarties nuostatų.
25. Bylos duomenimis skolininkė 2025 m. gegužės 9 d. kreditorei sumokėjo 650 Eur sumą ir 2025 m. birželio 2 d. – 650 Eur sumą. Atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją, į tai, kad apeliantė pateikė duomenis apie įmokos pagal Taikos sutartį atlikimą (Taikos sutarties 2.1.10 punktas), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina , nurodant, kad vykdomasis raštas išduodamas dėl neįvykdytų Taikos sutarties 2.1.1, 2.1.11–2.1.21, 2.2, 2.4 punktuose numatytų įsipareigojimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
27. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
28. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju aktualus 2024 metų IV ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 335,90 Eur. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma yra 934,36 Eur (2 335,90 x 0,4) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai).
29. Pareiškėja patyrė 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė advokato 2025 m. birželio 16 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2025/049 ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Šios išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.16 papunkčio pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas užmokesčio dydžio, todėl yra priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Todera“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį taip:
„Išduoti pareiškėjai Pastatų energija, MB, juridinio asmens kodas 304912194, vykdomąjį raštą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-17669-1196/2024, patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp kreditorės Pastatų energija, MB ir skolininkės Todera, UAB nevykdomų taikos sutarties: 2.1.1, 2.1.11 – 2.1.21 bei 2.2 ir 2.4 punktuose numatytų įsipareigojimų.“
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Todera“ (juridinio asmens kodas 304458286) mažajai bendrijai „Pastatų energija“ (juridinio asmens kodas 304912194) 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.