Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, bedarbis, teistas:

1) 2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2020 m. vasario 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas išnykęs;

2) 2020 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, paskiriant automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą. Į baudos bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką, mokėtina bauda 52 MGL (2600 Eur). 2023 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 312 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 12 mėnesių (po 26 val. per mėnesį);

3) 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį. 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 1000 Eur dydžio baudą. 2023 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudos bausmė pakeista atgal į 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę. 2023 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. nutartimis, paskiriant galutinę 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę. 2024 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 3000 Eur baudą; duomenų apie baudos sumokėjimą nėra;

4) 2025 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 10 mėnesių, šiuo metu atlieka bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. kovo 31 d., 19.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš N. T. trumpam paėmė pasinaudoti mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S24“, 899,01 Eur vertės ir šio telefono negrąžinęs išėjo iš buto, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam N. T. priklausantį 899,01 Eur vertės turtą ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje R. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių nelabai atsimena. Žino, kad vakare atėjo pas nukentėjusįjį, nes išgertuvių metu namuose susipyko su namiškiais. Pasiprašė pas N. pernakvoti, N. maloniai jį priėmė. Davė patalynę, jis išsimiegojo. Ryte atsikėlus buvo baisios pagirios. Kartu su N. išgėrė. N. paprašė pakalbėti su šio buvusia sugyventine. Bandė jai skambinti N. telefonu, bet jam nepavyko. Buvo susitarę, kad nueis jos paieškoti, ir jis su N. telefonu išėjo. Tada su draugu prie geležinkelio stoties vartojo alkoholį, atsibudo viešbutyje. Tą pačią dieną kreipėsi į medikus Parko gatvėje, bet ten jo nepriėmė, nes pripūtė promilių. Tuomet nuvažiavo į Lazdynus, ten jam pastatė lašelines, tuomet nuvyko atgal į Parko gatvę. Iš Parko gatvės išėjo visiškai blaivus. Tada paaiškėjo, kad dingo N. telefonas. Iš pradžių neigė savo kaltę, pykosi su N., bet iš tiesų jis neatsimena, kas buvo su tuo telefonu. Tyrėja aiškino, kad ant lombardo kvito yra jo parašas. Nieko apie tai paaiškinti negali, nes dėl girtumo nieko neatsimena. Jis atsibudo viešbutyje, išvakarėse taip pat gėrė. Alkoholį vartojo ir geležinkelio stotyje. Iš N. namų išėjo jau būdamas gerokai neblaivus. N. T. sakė jam neišsinešti telefono, bet gavosi kaip gavosi. Neatsimena, kad tą pačią dieną būtų pridavęs telefoną. Su ieškiniu sutinka, dar jo neatlygino, nes neturėjo galimybės. Po posėdžio važiuos į Migracijos tarnybą gauti pasą, iškart pradės dirbti ir atiduos pinigus nukentėjusiajam. Dabar uždarbiauja nelegaliai, iš to pragyvena. Iki šiol oficialiai nedirbo, nes turi problemų su nugara. Užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Š. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad R. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visi byloje ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Taigi darytina išvada, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Iš aukščiau aptartų duomenų darytina išvada, jog R. Š. buvo suprantama, kad jis grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, darydamas turtinę žalą telefono savininkui, nepaisydamas to, jis norėjo taip veikti. Pagrobto turto vertė viršija 10 MGL, bet nesiekia 400 MGL. R. Š. veika visiškai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl recidyvo

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a ir b papunkčiais, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą nuosavybei R. Š. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už du nesunkius nusikaltimus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Bausmė už šiuos nusikaltimus neatlikta, teistumas neišnykęs. Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad R. Š. yra recidyvistas.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis R. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Pagrobtą turtą kaltinamasis sėkmingai realizavo. Praeityje R. Š. baudžiamojon atsakomybėn trauktas keturis kartus už įvairių rūšių nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs pagal tris paskutinius teismų sprendimus. Už nusikalstamą veiką nuosavybei teisiamas jau trečią kartą. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta neatlikus bausmės už kitą vagystę, už kurią jis buvo nuteistas 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu (b. l. 86-90). Per pastaruosius penkerius metus daug kartų (ne mažiau penkiasdešimt dviejų) baustas administracine tvarka, daugiausiai už naudojimosi viešuoju transportu tvarkos pažeidimus bei smulkius svetimo turto pagrobimus, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 91-112). Iki nusikaltimo padarymo epizodiškai dirbdavo ar būdavo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 83-84), tačiau nuo 2025 m. balandžio 12 tokių duomenų byloje nebėra.

Gydytas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d. dėl (duomenys neskelbtini); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini); konsultuotas Respublikinėje priklausomybės ligų centre 2024 m. lapkričio 18 d. dėl (duomenys neskelbtini), konstatuotas (duomenys neskelbtini) sindromas (b. l. 76-78).

R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kiek pajėgė, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nurodė jos padarymo aplinkybes. Jis gailisi dėl nusikalstamos veikos, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgdamas į išdėstytą, į kaltinamojo asmenybę, į jo iš esmės asocialų gyvenimo būdą, sistemingai daromas vagystes (tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus), rodančias, kad pajamų gauti teisėtais būdais asmuo pernelyg nesistengia, į tai, kad neatlyginta padaryta žala, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. Š. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina nesiekianti sankcijos vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su minėtu ankstesniu teismo sprendimu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) iš švelnesnės 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu tris laisvės apribojimo dienas keičiant į vieną laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaitytina šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienai faktiškai atlikta bausmė pagal 2025 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Kaltinamasis R. Š. ne kartą teistas, šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, taip pat paskirtą už nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 182 straipsnio 4 dalis). Tačiau nagrinėjamą nusikaltimą padarė iki laisvės apribojimo bausmės paskyrimo. Nepaisant keturių baudžiamųjų procesų praeityje, už nusikalstamą veiką nuosavybei laisvės atėmimu asmuo baudžiamas pirmą kartą. Asmuo neslepia, kad turi potraukį alkoholiui, dėl kurio daro teisės pažeidimus. Žada artimiausiu laiku įsidarbinti. Kaip minėta, epizodiškai, bet iki šio nusikaltimo R. Š. dirbdavo. Galimybė dirbti yra tiesiogiai susijusi su galimybe atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po šio nusikaltimo padarymo R. Š. naujų teisės pažeidimų nepadarė. Todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas, taip siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme bei suteikiant galimybę imtis veiksmų atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktais, 7 dalimi, jam skirtinos pareigos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam bei draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Kadangi R. Š. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, jam papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant devynių mėnesių terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

N. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 899 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl vagyste jam padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Byloje pateiktas ryšio įrangos įsigijimo sutarties priedas, iš kurio matyti, kad telefonas 2025 m. vasario 21 d. sutartimi buvo įsigytas už 899,01 Eur (b. l. 33). Telefonas buvo įgytas praktiškai tik prieš mėnesį iki jo vagystės, tad nėra pagrindo vertinti jo nusidėvėjimo ir nukentėjusiajam priteistina visa jo įgijimo kaina. Nors byloje pateiktas telefono draudimo sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo turinio matyti, kad draudimas apima tik vagystės su įsibrovimu ir (arba) plėšimo riziką (b. l. 32), todėl nukentėjusysis negali tikėtis, kad jo patirtus nuostolius padengs draudimo bendrovė.

Kaltinamasis dėl civilinio ieškinio ir jų dydžio taip pat neprieštaravo. Nors telefono kaina buvo 899,01 Eur, nukentėjusysis prašė priteisti tik 899 Eur sumą, teisiamojo posėdžio metu nurodė šio reikalavimo netikslinantis, todėl jam iš R. Š. priteistina ieškinyje nurodyta 899 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį laisvės apribojimo bausmės – 6 mėnesius laisvės apribojimo ir galutinę bausmę R. Š. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į galutinę bausmę įskaityti šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienai faktiškai atliktą bausmės laiką pagal 2025 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktais, 7 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant R. Š.:

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam N. T.;

ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį R. Š. recidyvistu.

Civilinio ieškovo N. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš R. Š. 899 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti R. Š., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) Atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių, adresu Kareivių g. 1, Vilnius tel. Nr. 0 672 88 430) per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) Vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) Pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.