- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-125-666/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00813-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Karolis Gerbauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr, esančio adresu J. K. C. g. , Kretinga, naudojimosi tvarką pagal 2016-06-10 UAB "Kartografiniai projektai" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:
1. V. J. asmeniniam naudojimui nustatyti žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksais "A" (285 m²), "A2" (110 m²);
2. A. B. asmeniniam naudojimui nustatyti žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksais "B" (101 m²), "B2" (23 m²), "B3 " (8 m²), "B4" (44 m²);
3. V. J. ir A. B. bendrai lygiomis dalimis naudotis nustatyti žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksais "C" (138 m²), "C2" (50 m²), "C3" (10 m²), "C4" (4 m²);
4. žemės sklypo dalis, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu "C2" (50 m²), gali būti naudojama tik patekimui prie žemės sklype esančių pastatų ar į kitas žemės sklypo dalis; automobiliai ar kitos transporto priemonės šioje žemės sklypo dalyje gali būti tik tiek, kiek būtina įsodinti, išsodinti žmones, pakrauti, iškrauti daiktus; ši žemės sklypo dalis negali būti naudojama nuolatiniam transporto priemonių laikymui ar apsunkinta kitais didesnių gabaritų daiktais, trukdančiais važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis;
ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog šalys yra žemės sklypo, adresu J. K. C. 25, Kretingoje, ir jame esančio gyvenamojo namo bendraturtės, taip pat kitų žemės sklype esančių statinių savininkės. 2016-07-05 susitarimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ir pagal kurią žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais „C“, „C2“, „C3“, „C4“, nustatytos naudotis bendrai. Tačiau žemės sklypo dalyje „C2“ (50 kv. m) atsakovė nuolatos laiko automobilius, dažniausiai du. Todėl ieškovė (ir/ar jos turto naudotojai) neturi galimybės kasdien naudoti jai priklausančiame pastate-tvarte įrengtų garažo patalpų pagal paskirtį. Bendraturtės nesusitaria dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovė mano, kad atsakovė naudodama žemės sklypo dalį, plane žymimą "C2", nuolatiniam automobilių stovėjimui, pažeidinėja 2016-07-05 žemės sklypo bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią šį žemės sklypo dalis priskirta naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams bendrai. Atsakovė šią žemės sklypo dalį naudoja asmeniškai išimtinai vien tik savo poreikių tenkinimui, tuo tarpu ieškovė šia žemės sklypo dalimi gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu joje tuo metu nėra atsakovės automobilių arba kai paprašius atsakovė teikiasi patraukti savo automobilius. Tokia situacija apsunkina ieškovės galimybę naudotis šia žemės sklypo dalimi ir dėl atsakovės nuolatos laikomų automobilių, ieškovė negali laisvai patekti prie jai priklausančių pastatų. Tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri nustatyta pagal 2016-07-05 žemės sklypo bendraturčių susitarimą, išskyrus dėl žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", naudojimo. T. V. J prašo patvirtinti naudojimosi tvarką pagal tą patį 2016-06-10 UAB "Kartografiniai projektai" parengtą žemės sklypo planą, išlaikant tas pačias atskirai ir bendrai naudojamas žemės sklypo dalis, tačiau papildant šią naudojimosi tvarką dėl ginčą keliančios žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", naudojimo tvarkos. Tokiu būdu keičiama naudojimosi žemės sklypu tvarka garantuoja, kad nebus pažeisti bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nes esama naudojimosi žemės sklypu tvarka, naudojami plotai, jų vieta ir konfigūracija išliks nepakitusi, išskyrus detalizuotas ginčą sukėlusios žemės sklypo dalies naudojimo sąlygas. Tuo tarpu atsakovės siūlomas šios žemės sklypo dalies naudojimo būdas užtikrina ir tolesnį asmeninį šios žemės sklypo dalies naudojimą išimtinai vien tik jos poreikių tenkinimui, apriboja ieškovės teises, didina konfliktų tikimybę, ir sukelia papildomų praktinių nepatogumų. Įvažiavimas į žemės sklypą vyksta iš judrios J. K. C. gatvės, todėl norėdama grįžusi su automobiliu įvažiuoti į savo garažą, ieškovė turi palikti automobilį gatvėje, eiti ieškoti atsakovės ir prašyti, kad jie išvarytų du automobilius iš ginčo žemės sklypo dalies, ir tik tada įvažiuoti į garažą. Teigia, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, kad gyvenamajame name gyvena jos neįgali dukra, turinti visišką judėjimo negalią, kuriai būtina užtikinti mobilumą atvežant ar nuvežant transporto priemonę, pristatant buityje reikalingus daiktus, yra akivaizdi netiesa, nes joks judėjimo negalią turintis asmuo atsakovės namo dalyje negyvena. Šioje žemės sklypo dalyje gyvena kita A. B. dukra, kuri jokios judėjimo negalios neturi. O ieškovės namo dalyje gyvena V. K., kuriam yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir jam yra būtina užtikrinti patogų patekimą į žemės sklypą ir ieškovės namo dalį. Be to pažymėjo, kad atsakovės patekimas į gyvenamąjį namą yra iš kitos žemės sklypo dalies, plane žymimos "C4", o iš ginčo žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", jokio įėjimo į namą nėra. Pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", naudojimo tvarką, ši žemės sklypo dalis kaip tik ir būtų naudojama būtent netrukdomam patekimui prie žemės sklype esančių pastatų ar į kitas žemės sklypo dalis. Atsakovė turi galimybę laikyti automobilius jai skirtoje žemės sklypo dalyje, plane žymimoje "B", tačiau ji nutarė ten įsirengti žalią plotą. Akcentavo, kad šulinys esantis sklype neatitinka saugiam geriamam vandeniui gauti keliamų reikalavimų. Todėl automobilių laikymas šioje žemės sklypo dalyje niekaip nepažeistų nei bendraturčių interesų, nei ekologinių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis grindžiamas ieškovės subjektyviu situacijos vertinimu ir klaidingu teisės normų aiškinimu. Ieškovės teiginys, kad žemės sklypo dalis „C2“ yra skirta tik privažiuoti prie žemės sklype esančių pastatų, neatitinka tikrovės, nes žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra nustatyta tokių bendrai naudojamos žemės sklypo dalies sąlygų, taigi atsakovė nustatytos naudojimosi tvarkos nepažeidžia. Name gyvena atsakovės neįgali dukra, turinti visišką judėjimo negalią. Būtent šiose patalpose savivaldybės administracija įrengė specialų sanitarinį mazgą, kad juo galėtų naudotis neįgalus asmuo. Atsakovės namuose gyvenančiai A. P. būtina užtikinti mobilumą atvežant ar nuvežant transporto priemonę, pristatant buityje reikalingus daiktus ir kt. Transporto priemonė visada buvo laikoma sklypo dalyje plane žymimame „C2“. Pagal susiklosčiusią praktiką iškilus poreikiui pravažiuoti būdavo paskambinama ir automobilis visada patraukiamas, sudarant galimybę patekti į ieškovės nurodomą pagalbinio ūkio pastatą-tvartą, kurį ieškovė naudoja kaip garažą. Taigi šalys turi nusistovėjusią tvarką kaip užtikrinamas patekimas prie kitų pastatų. Tokia tvarka galioja jau penkerius metus ir ieškovei realių kliūčių naudotis garažu nėra. Ieškovė kelia pretenzijas dėl 50 kv. m ploto žemės sklypo dalies, kurios laikymas didžiąją laiko dalį tuščia neatitiktų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principo. Pažymėjo, kad atsakovės asmeniniam naudojimui tenka mažesnė dalis ploto (176 kv. m.), nei nustatyta naudotis bendrai (202 kv. m.). Iš viso žemės sklypo atsakovei priklausančios 277 kv. m. dalies, jai asmeniškai tenka naudotis 176 kv. m., kas sudaro tik 60 proc. nuo jai tenkančio ploto, kai ieškovė asmeniškai naudojasi net 80 proc. nuo jai tenkančio 496 kv. m. žemės ploto. Taigi tokia situacija ir taip neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje principo, tačiau ieškovė dar reikalauja laikyti tuščią 50 kv. m. bendrą plotą, kai vieno automobilio plotas mažesnis už 10 kv. m., atsakovės asmeniškai naudojamos dalies „B4“ sąskaita. Į dalį „B4“ yra ne tik problematiška automobiliu įvažiuoti, bet ši dalis negali būti naudojama automobilių stovėjimui dėl ekologinių priežasčių. Pažymėjo, kad aplinkosauginiai reikalavimai taikomi ne vien tam, kad šulinio vandenį būtų galima gerti, bet kad per jį nebūtų užteršti gruntiniai vandenys. Naudojimosi daiktu tvarka jau įgyvendinta šalių sudaryta notarine sutartimi, atsakovė nustatytos tvarkos nepažeidžia, ieškovė turi lygiai tokias pat teises dėl žemės sklypo „C2“ dalies naudojimo kaip ir atsakovė. Nėra įvykę jokių juridinių faktų, kurie keistų nuosavybės teisinius santykius, ieškovės naujai siūloma tvarka neracionali ir įtvirtina neprotingą, neefektyvų žemės sklypo dalies „C2“ naudojimą. Prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas
Ieškovė dubliku į atsiliepimą, palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus ir nesutiko su atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Papildomai nurodė, kad atsakovė iš esmės pripažįsta, kad ji naudoja ginčo žemės sklypo dalį būtent nuolatiniam automobilių laikymui. Tačiau toks jos požiūris neatitinka šios žemės sklypo dalies, kaip skirtos naudotis bendrai, paskirties. Akivaizdu, kad tokios konfigūracijos žemės sklypo dalies nėra galimybės naudoti automobilių laikymui, kartu netrukdant ja naudotis kitam bendraturčiui. Naudojimasis žemės sklypo dalimi bendrai reiškia tokį naudojimąsi, kai abu bendraturčiai gali gauti naudą iš atitinkamos žemės sklypo dalies. Kadangi atsakovė teigia, kad gyvenamajame name gyvenam jos neįgali dukra, akivaizdu, kad ji susidurtų su sunkumais patenkant į gyvenamąjį namą. Ieškovė tokių kliūčių atsakovei nekelia ir prašo tokių kliūčių nekelti ir ieškovei. Akcentavo, kad namas nėra pritaikytas neįgaliojo asmens patekimui į jį. Atsakovės neįgali dukra gyvena kartu su atsakove jai priklausančiame name adresu k., D sen., Kretingos r., kuriame pati atsakovė gyvena jau daug metų. Ieškovei neteko matyti, kad žemės sklype būtų automobilis, pažymėtas neįgaliojo skiriamuoju ženklu. Atsakovės turto dalyje gyvena kita jos dukra su vyru. Iš pradžių jie turėjo vieną automobilį, tačiau dabar jie įsigijo ir antrą, todėl ginčo žemės sklypo dalis tapo dar labiau apsunkinta automobiliais. Pažymėjo, kad šulinys yra tik žemės sklypo dalyje B4, todėl jis niekaip nepateisina atsakovės atsisakymo savo poreikius tenkinti jai skirtoje B dalyje. Be to pačios atsakovės namo naudotojai ne kartą faktiškai naudojo žemės sklypo dalį, pažymėtą B4, automobilių laikymui, nepaisant jame esančio šulinio, todėl atsakovės atsiliepime nurodomi argumentai apie tariamą rūpestį ekologija yra nenuoširdūs. Gyvenamasis namas žemės sklype vandeniu yra aprūpinamas centralizuotai, todėl visi būtini vandens naudojimo poreikiai yra patenkinami centralizuotais tinklais, o ne iš šulinio. Atsakovės lūkestis naudotis šiuo šuliniu yra tiesiog nepagrįstas ir nerealus, todėl jis negali būti reikšmingas sprendžiant naudojimosi žemės sklypu klausimą. Akcentavo, kad ieškovė nesiekia keisti 2016-07-05 žemės sklypo bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o siekia sureguliuoti naudojimosi klausimą taip, kad naudojimosi tvarka atitiktų tą, kurios šalys siekė sudarydamos sutartį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Ieškovė, sudarant 2016-07-05 sutartį, tikėjosi, kad žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", priskyrimas bendram naudojimui abiejų šalių bus suprantamas vienodai – kad ši žemės sklypo dalis negali būti naudojama asmeniškai vieno iš bendraturčių nuolatiniam automobilio laikymui. Tačiau praktika parodė, kad atsakovė (jos turto naudotojai) vis tiek laiko save turinčiais daugiau teisių į šią žemės sklypo dalį. Ginčai pradėjo aštrėti paskutiniu metu, kadangi ieškovės anūkas U. B. prieš porą metų įgijo teisę vairuoti motociklą ir įsigijo motociklą, kurį laiko ieškovės tvarte esančiame garaže. Jam nuolatos kyla sunkumų patenkant į garažą, todėl naudojimasis garažu yra komplikuotas. Šiuo metu U. B. sulaukė pilnametystės ir siekia įgyti teisę vairuoti automobilį, kartu jis jau yra įsigijęs automobilį, kuris šiuo metu laikomas ieškovės garaže. Kadangi kildavo sunkumų dėl motociklo įvarymo ir išvarymo iš garažo, mano, kad naudojimasis garažu šio automobilio laikymui bus dar labiau komplikuotas. Akivaizdu, kad šiuo atveju yra nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", tvarkos.
Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad tarp šalių yra susiklosčiusi tokia šios žemės sklypo dalies naudojimo praktika, kad automobiliai, esant poreikiui pastatomi ten. Iškilus poreikiui pravažiuoti būdavo paskambinama ir automobilis visada patraukiamas, sudarant galimybę patekti į ieškovės nurodomą pagalbinio ūkio pastatą, kurį ieškovė naudoja kaip garažą. Ieškovė turi lygiai tokias pat teises dėl žemės sklypo „C2“ dalies naudojimo kaip ir atsakovė, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė šias teises pažeistų, t. y. neleistų ieškovei naudoti šios žemės sklypo dalies. Ieškovės motyvavimas V. K. tariamomis buvusiomis problemomis, yra niekinis. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas yra pritaikytas atsakovės neįgaliai dukrai A. P., kur deklaruota jos gyvenamoji vieta. Tai kita atsakovės dukra susituokė ir išsikėlė gyventi pas sutuoktinį. Šiuo metu butas yra tuščias ir remontuojamas. Automobilio neprivaloma ženklinti, tam yra kortelės. Automobilis su valstybės parama yra skirtas A. P.. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė kartais laiko automobilį žemės sklypo dalyje „B4“, neatitinka tikrovės, nes tarp pastatų į žemės sklypo dalį „B4“ yra labai sudėtinga pravažiuoti. Žemės sklypo dalyje „B“ yra žalia zona, norint ją naudoti automobilių laikymui, reiktų atlikti atitinkamus aikštelės įrengimo darbus, atsakovė netektų didelės dalies rekreacinės erdvės, kai tuo pat metu 50 kv. m sklypo „C2“ dalis būtų laikoma tuščia. Motociklui pravažiuoti yra pakankamai vietos, netgi stovint automobiliams. O ieškovės anūkas teisės vairuoti automobilį dar nėra įgijęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Karolis Gerbauskas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2016-06-10 pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra laisva valia ir ten yra nurodytas identiškas dydis abiem šalims po 25 kv. m., bendrasavininkiams tiko tokie plotai. Ginčas yra dėl „C2“ dalies bendro naudojimosi tvarkos. Ginčo tarp šalių, kad atsakovai daugiau naudojo įvažiavimo dalį savo poreikiams tenkinti nėra, tik jie sako, kad „paprašykit ir mes patrauksim automobilius“. Tai nėra naudojimasis bendrai, nes kiekviena šalis turi turėti galimybę laisvai, nekliudomai pasinaudoti savo asmenine nuosavybe. Prašyti kaimyno pritarimo įvažiuoti į savo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prie savo pastato, nėra teisė laisvai naudoti savo turimą daiktą. Paaiškino, kad ieškovė turi daugiau žemės, nes jai priklauso didesnė pastatų dalis. Akcentavo, kad dėl garažo įrengimo ir jo teisėtumo, jokių pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, kad inžineriniai tinklai ateina nuo gatvės, ten ir kitur galima važiuoti, o dalyje tarp šaligatvio ir betoninės aikštelės kažkodėl negalima. Kodėl negalima įrengti stovėjimo aikštelės yra visiškai neaišku. Dėl neįgalios dukters poreikio atsakovai visai nepagrindžia kaip ieškovės siūloma naudojimosi tvarka neįgaliam asmeniui trukdo nekliudomai patekti į pastatą. Stovėti automobiliui prie šulinio nėra jokių ribojimų. Kiekvienas žmogus turi teisę turėti laisvą apsisprendimą kaip naudoti savo nuosavybės dalį ir neapriboti bendraturčių galimybės naudotis bendrąja nuosavybe. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu šalys apžiūrėjo ir įvertino visas galimybes dėl automobilio parkavimo ginčo vietoje. Nurodė, kad problema yra tai, kad 50 kv. m., žemės sklypo dalis, kuri skirta įvažiavimui buvo nustatyta naudotis bendrai, tačiau atsakovė ja praktiškai naudojasi viena. Ir iš esmės ieškovė gali pasinaudoti tik jos paprašius ir priklauso nuo atsakovės valios. Tokia situacija tik didina konfliktą ir įtampą, toks bendras naudojimasis yra nesuderinamas. Atsakovė kategoriškai atsisako eiti į kompromisus ir nesutinka su ieškovės siūlomais ginčo sprendimo variantais. Ji užsispyrusiai teigia, kad nusistovėjusi tvarka gera ir jos nereikia keisti. Šiuo metu neįgali atsakovės dukra tame name negyvena. Ieškovė prašo tik neužstatyti įvažiavimo į kiemą, kad visiems būtų patogu, taip pat ir neįgaliam asmeniui, jeigu toks būtų. Ieškinio pateikimo metu kažkodėl atsakovė ir kiti jai artimi asmenys nebegyvena ir kieme nebėra laikomi automobiliai, tačiau mano, kad tokia situacija tik laikina. Pažymėjo, kad spręsti kur atsakovė turi laikyti savo automobilius yra atsakovės pasirinkimas ir jos reikalas, o ne šios bylos dalykas. Ar atsakovei atsisakyti žalios vejos yra atsakovės pasirinkimas, juo labiau, jog ten yra buvęs laikomas automobilis. Nesutarimas dėl naudojimosi tvarkos yra jau senai ir yra pagrindas nustatyti abiem šalims patogią naudojimosi tvarką. Pažymėjo, kad notarinės sutartys dėl naudojimosi tvarkos nėra vykdomieji dokumentai. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
I. V. J teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, bei prašė jį tenkinti pilnai ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2016-06-10 UAB "Kartografiniai projektai" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Paaiškino kad turi su atsakove bendrą nuosavybę ir nesutaria dėl kiemo naudojimo tvarkos. Nori, kad namo kiemas būtų laisvas, ir ji galėtų į jį kada nori atvažiuoti ir išvažiuoti. Įsirengti asfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę negalima, nes ten yra pravesti vandens ir nuotekų tinklai, tačiau ten ir nereikia nieko asfaltuoti. Jiems dažnai užsikemša kanalizacija, ją reikia tvarkyti, nes ant 2 šeimų yra įdėtas per plonas vamzdis, todėl 2 kartus į metus jį reikia valyti. Su kaimyne neina susitarti, santykiai yra įtempti, stengiasi su ja mažiau bendrauti. Šiuo metu kyla problemų dėl įvažiavimo „C2“ naudojimo, jei kaimynai prasiplatintų stovėjimo vietą ir pasislinktų su mašina, tada tilptų dvi mašinos ir nereiktų eiti ir prašyti, kad jie patrauktų mašiną kai reikia važiuoti. Dabar jie ten negyvena, iki teismo kieme visada stovėdavo tai 1 tai 2 kaimynų mašinos. Neįgali dukra šiuo metu name negyvenam, anksčiau gyveno. Galima statyti mašiną prie šulinio, vasarą naudoja vandenį iš jo laistymui. Maistui vanduo iš to šulinio nėra tinkamas. Patys kaimynai statė mašiną prie šulinio. Kai sutartimi nustatė naudojimosi tvarką visada kilo konfliktų dėl įvažiavimo naudojimo. Ieškovė pati yra pasidariusi trumpam mašinos stovėjimo vietą išardžiusi daržą. Aplinkybės, kad keisti naudojimosi tvarką nepasikeitė, ji pageidauja, kad nebūtų užstatytas įvažiavimas. Šiuo metu jai niekas nekliudo įvažiuoti, nes kaimynai dabar ten negyvena, bet jie bet kada gali parsikraustyti. Gali padovanoti kaimynei kokį arą, jei jai reikia žemės. Ji prašo tik žmoniškumo, nes geruoju susitarti nepavyksta. Tvarte ji laiko automobilį ir jį ten remontuoja. Ginčo vietoje statybinių medžiagų nėra nelaikę, jei atvežamos malkos stengiasi sutvarkyti jas kuo greičiau, kad nemaišytų kaimynams.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių ginčų ir problemų dėl žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos niekada nėra buvę. Jie visada patraukia mašiną kai bendraturčiams reikia. Ieškovė net nėra sakiusi, kad buvo užsikimšusi kanalizacija. Dabar atsakovė ten net negyvena, ten gyvena jos dukra. Dukra irgi neištvėrė kaimynų, išėjo kitur gyventi. Su jais neįmanoma sutarti. Ji nežino kas ir kada ten buvo mašiną pasistatęs. Dabar niekas netrukdo kaimynams pasistatyti automobilį, nėra jokio nepatogumo. Prasiplatinti tos sklypo dalies nėra kur. Ieškovė ieško sau naudos. Ieškovės sūnus lenda į jos dalį tvarkosi savo elektros laidus, kaimynai pusę metų laikė malkas kieme, žvyrą, atsakovė nieko jiems nesakė. Prie šulinio yra per mažas tarpelis, ten neįmanoma įvažiuoti ir statyti mašinos. Ji leido kaimynams prasiplėsti garažą ir davė savo 2 metrus bendros žemės. Jei ji paskirtų žalią zoną mašinos statymui jai visai neliktų vietos su vežimėliu išvažiuoti į lauką laisvalaikiui ar kepsninei pastatyti. Visą laiką su kaimynais draugiškai statydavo mašinas, naudodavo žemės dalį bendrai ir patys statė ir kaimynams leido statyti. Jei reikėdavo, kaimynai pasiprašydavo ir jie išvarydavo mašiną. Ji visą laiką būna namuose. Kai atvažiuoja savo neįgalią dukrą visą laiką atsiveža su savimi, nes negali palikti jos vienos namie. Šiuo metu ji tame name negyvena, bet planuoja gyventi. Negalėjimas laikyti kieme automobilio jai būtų didelis nepatogumas, nes atvežus dukrą nebus kur pastatyti automobilio. Jei reikės palikti automobilį miesto aikštėje ir eiti pėsčiomis, jai bus nepatogu, juo labiau kai kiemas bus laikomas tuščias. Žemės sklypo „B4“ dalis prie šulinio niekam nėra naudojama. Ieškovė turi daugiau žemės, todėl galėjo įsirengti sau stovėjimo aikštelę. Atsakovė ir taip yra nuskriausta, nes turi mažiau žemės. Pažymėjo, kad ieškovės įsirengtas garažas yra nelegalus.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Dainius Žiedas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus motyvus. Nurodė, kad naudojimosi tvarka yra nustatyta, ir jei ji nevykdoma reiktų kreiptis antstolį dėl netinkamo sutarties vykdymo. Tačiau šiuo atveju žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka nėra pažeidžiama. Tai nėra vienasmeniškai valdomas turto objektas, o bendroji nuosavybė, kurią šalys turi naudoti bendrai. Tokia situacija susidarė dėl ieškovės ūkinio pastato-tvarto renovacijos, nes po remonto, jo ploto padidinimo ir perdarymo į garažą, susiaurėjo įvažiavimas ir garaže pradėjo būti laikomi automobiliai. Pažymėjo 2016 m. nustačius naudojimo tvarką atsakovei atiteko mažesnės žemės sklypo dalis. Atsakovei nebėra galimybių kur mažinti savo sklypą, ji neturi galimybės kitoje vietoje statyti savo automobilį. Ieškovė su savo neįgalia dukra planuoja tame name gyventi, tai, kad šiuo metu ji ten negyvena, nereiškia kad negyvens ateityje. Piktybiškai niekada niekas nėra atsisakęs patraukti mašinos, ir dėl to jokių problemų ieškovei nėra iškilę. Todėl turi būti palikta esama naudojimosi tvarka. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Liudytojas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakove yra kaimynai. Ieškovė yra jo mama, jis ten gyvena nuolat. Problema yra, nes niekaip neina susitarti dėl pravažiavimo. Pastoviai dėl to kyla konfliktai su ieškovės dukra Aurelija, nes ji ten paskutiniu metu daugiausiai gyvena. Pastoviai reikia prašyti, kad patrauktų mašiną nuo įvažiavimo, buvo konfliktas dėl tepalų išsiliejimo. Jam prie garažo buvo pabėgę iš mašinos truputį tepalų ir buvo iškviestos visos instancijos. Tikrai dėl mašinos statymo nėra sutariama draugiškai ir kaimyniškai. Jis dabar ten nebestato mašinos. Buvo atvejis, kai sūnėnas buvo atvažiavęs ir ryte turėjo važiuoti į darbą, kilo pretenzijos dėl triukšmo, kad jis užsiveda savo mopedą. Pasiūlė išeiti už bendro sklypo ribų ir ten užsivesti. Atsakovė šiuo metu ten negyvena paskutiniu metu ten gyvena jos dukra. Šiuo metu ten niekas negyvena. Kai kažkuris iš šalių paprašydavo, niekada nebuvo, kad kas nepatrauktų mašinos. Jo netenkina, kad jis negali kada nori įvažiuoti į garažą ar išvažiuoti, jam nepatogu eiti pas kaimynų labai anksti ryte prašyti, kad jie patrauktų mašiną. Kaimynai yra buvę pasistatę automobilį prie šulinio ir niekam nemaišydavo. Prie šulinio yra pilna vietos, kad įvažiuoti ir pasistatyti mašiną. Patogiausia butų, kad nei vienas, nei kitas kaimynas nelaikytų tame kieme mašinos, tada būtų mažiausia konfliktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės: ieškovė V. J. ir atsakovė A. B. yra žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo, adresu J. K. C. g. , Kretingoje, bendrasavininkės. V. J. nuosavybės teise priklauso 496/773 dalys žemės sklypo, unikalus Nr, ir jame esantys pastatai - 23/50 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr., tvarto, unikalus Nr., sandėlio, unikalus Nr., sandėlio, unikalus Nr., ½ kitų statinių - šulinio, unikalus Nr., esančių J. K. C. 25, Kretinga. A. B. nuosavybės teise priklauso 277/773 dalys žemės sklypo, unikalus Nr., 54/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr., sandėlis, unikalus Nr., ½ šulinio, unikalus Nr. esančių J. K. C. , Kretinga. 2016-07-05 žemės sklypo bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. VK-6343 buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. tvarka, pagal kurią V. J. ir A. J. (miręs) buvo suteikta naudotis žemės sklypo dalys 2016-06-10 UAB "Kartografiniai projektai" parengtame žemės sklypo plane pažymėtos indeksais "A" (285 m²), "A2" (110 m²), o atsakovei A. B. buvo suteikta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais "B" (101 m²), "B2" (23 m²), "B3 " (8 m²), "B4" (44 m²). Bendrai naudotis nustatytos žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais "C" (138 m²), "C2" (50 m²), "C3" (10 m²), "C4" (4 m²). Ši naudojimosi žemės sklypu tvarka registruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu "C2" (50 m²) yra skirta bendram bendraturčių naudojimui. Ši žemės sklypo dalis yra skirta privažiuoti prie žemės sklype esančių pastatų ir yra vienintelė vieta, per kurią galima automobiliu patekti prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų - tvarto, unikalus Nr., sandėlio, unikalus Nr. sandėlio, unikalus Nr. esančių žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu "A2" (110 m²). Minėtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu "A2", esančiame ieškovei priklausančiame pastate – tvarte, unikalus Nr. , yra įrengtos garažo patalpos, skirtos laikyti automobilį.
Ginčas byloje kilo dėl žemės sklypo dalies „C2“ (50 kv. m) naudojimosi tvarkos. Ieškovė teigia, kad atsakovė naudodama šią žemės sklypo dalį nuolatiniam automobilių stovėjimui, pažeidžia 2016-07-05 žemės sklypo bendraturčių susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Todėl ieškovė ir jos turto naudotojai neturi galimybės naudotis šia žemės sklypo dalimi ir kasdien laisvai naudoti jai priklausančiame tvarte įrengtų garažo patalpų pagal paskirtį.
Ieškovė 2022-05-26 raštu pateikė atsakovei A. B. reikalavimą pašalinti naudojimosi turtu tvarkos pažeidimus ir nutraukti žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu "C2" (50 m²), naudojimą automobilių stovėjimui. Ieškovė reikalavo naudoti šią žemės sklypo dalį taip, kad nebūtų sudaromos kliūtys jai taip pat naudotis šia žemės sklypo dalimi ir pagal poreikį patekti į žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu "A2" esantį garažą, bei siūlė aiškiai susitarti, kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu "C2" gali būti naudojama tik privažiavimui ar priėjimui prie pastatų, įvažiavimui į kitas žemės sklypo dalis, automobiliai ar kitos transporto priemonės šioje žemės sklypo dalyje gali būti tik tiek, kiek būtina įsodinti, išsodinti žmones, pakrauti, iškrauti daiktus, bei kad ši žemės sklypo dalis negali būti apsunkinta kitais didesnių gabaritų daiktais. Buvo atkreiptas A. B. dėmesys, kad automobilių laikymo poreikį ji turi galimybę patenkinti naudodama jai asmeniškai naudotis skirtas žemės sklypo dalis "B" (101 m²) ar "B4" (44 m²). I. V. J siūlė pasirašyti taikos sutartį, kuri suteiktų aiškumo bendraturčiams ir užkirstų kelią ginčams ateityje. Atsakovė 2022-06-17 raštu su ieškovės reikalavimu nesutiko, motyvuodama tuo, kad gyvenamajame name gyvena jos neįgali dukra, turinti visišką judėjimo negalią, kuriai būtina užtikinti mobilumą atvežant ar nuvežant transporto priemonę, pristatant buityje reikalingus daiktus ir kt. Nurodė, kad transporto priemonė visada buvo laikoma žemės sklypo dalyje, plane žymimoje "C2", o pagal susiklosčiusią praktiką iškilus poreikiui pravažiuoti galima paskambinti ir automobilis visada patraukiamas, sudarant galimybę patekti į garažą ar prie kitų pastatų. Atsakovės nuomone, transporto priemonės laikymas bendroje teritorijoje ieškovės teisių nepažeidžia, nes šalys turi nusistovėjusią tvarką kaip užtikrinamas patekimas prie kitų pastatų. Pažymėjo, kad galimybės laikyti transporto priemonę V. J. siūlomose žemės sklypo plotuose nėra dėl ekologinių reikalavimų prie šulinio ir sklypo dalių naudojimo kitoms reikmėms. Atsakovė nurodė, jog pagal bendraturčių prašymą jiems visada bus sudaroma galimybė patekti prie pastatų.
Ieškovės ieškiniu siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas yra pagal tą patį 2016-06-10 UAB "Kartografiniai projektai" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tik nustatant, kad žemės sklypo dalis, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu "C2" (50 m²), gali būti naudojama tik patekimui prie žemės sklype esančių pastatų ar į kitas sklypo dalis; automobiliai ar kitos transporto priemonės šioje žemės sklypo dalyje gali būti tik tiek, kiek būtina įsodinti, išsodinti žmones, pakrauti, iškrauti daiktus; ši žemės sklypo dalis negali būti naudojama nuolatiniam transporto priemonių laikymui ar apsunkinta kitais didesnių gabaritų daiktais, trukdančiais važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis. Atsakovė su tokia žemės sklypo „C2“ dalies naudojimosi tvarka nesutinka.
Pažymėtina, kad naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas. Šalys dėl sklypo naudojimosi tvarkos nesusitarė, taikos tarp šalių nepavyko pasiekti ir teismo posėdžiuose.
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, svarbu siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų pašalinimo ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016), turi būti atsižvelgiama į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinamos nesutarimo priežastys, nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi, racionali. Svarbu įvertinti – ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Tokiose bylose įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi tiek ieškovams, tiek atsakovams tenka procesinė pareiga pagrįsti savo siūlomo žemės sklypo naudojimo tvarkos varianto priimtinumą ir tinkamumą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Iš 2016-06-10 UAB "Kartografiniai projektai" parengto žemės sklypo plano matyti, kad šalių bendro žemės sklypo naudojimo būdas yra mišrus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, o visų kitų sklype esančių pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Teismas sutinka su atsakovės atstovo teiginiu, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-K-3-51-403/2019).
Atsakovė, teigia, kad ieškovės siūloma sklypo naudojimosi tvarka be pagrindo nukrypsta nuo buvusios sklypo naudojimo tvarkos, nes jokių nesutarimų dėl įvažiavimo į sklypą tarp bendrasavininkių nekyla. Teigia, kad kai reikia patraukti transporto priemonę, kad įvažiuoti ar išvažiuoti, reikia tik paprašyti vienas kito. Tačiau teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais atsakovės parodymai prieštaringi, tai ji teigia, kad jokių problemų nėra ir nieko nereikia keisti, tai sako, kad name nebeįmanoma gyventi, kyla konfliktai ir jos dukra šiuo metu išsikraustė iš jos namo dalies, nes ten nebeįmanoma gyventi dėl nesutarimų su kaimynais. Nors atsakovė teigia, kad ieškovės siūlomas sklypo naudojimo variantas yra nepatogus atsakovei, neracionalus ir nukrypstantis nuo buvusios sklypo dalies naudojimo tvarkos, tačiau savo tokių deklaratyvių teiginių niekuo nepagrindžia, apeliuoja tik į tai, kad ji ir taip nuskriausta, nes turi mažai žemės, bei į ateitį, kad ji su neįgalia dukra galimai gyvens tame name ir jai bus nepatogu neturint galimybės statyti automobilį bendrame kieme. Ji galimybę palikti automobilį stovėti mieste netoli namų ir eiti pėsčiomis, vertina kaip didelį diskomfortą ir mano, kad neprotinga palikti įvažiavimą tuščią, vadovaudamasi tik savo interesais.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Kaip minėta, šiuo atveju dėl atsakovės ar jos turto naudotojų žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu "C2" laikomų automobilių, ieškovė negali laisvai patekti prie jai priklausančių pastatų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiu atveju taikytinas interesų pusiausvyros principas ir turi būti siekiama, kad išsprendus ginčą būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2007). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (2003-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1064/2003; 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šiuo metu esama naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2016-07-05 bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nesant aiškių nuostatų dėl žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", naudojimo, akivaizdžiai sukelia nesutarimus tarp bendraturčių, todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad būtina naudojimosi tvarką šioje dalyje tikslinti, taip užkertant kelią ginčams tarp bendraturčių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės siūloma sklypo naudojimo tvarka nesiskiria nuo jau pasirašytos ir abiejų šalių suderintos tvarkos, tik sudarytų galimybę šalims be papildomų kliūčių ir nepageidaujamo kontakto laisvai naudotis bendrąja nuosavybe.
Pažymėtina, kad, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę.
Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus ir įvertinus ginčo sklypo dalies dydį (įvažiavimas į kiemą yra siauras), susiklosčiusią faktinę naudojimosi sklypo dalimi praktiką, teismas vertina, kad bendro turto dalys negali būti atskirtos. Šiuo atveju bendraturčiai laikosi priešingų pozicijų dėl žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", naudojimo tvarkos. V. J. mano, kad ši žemės sklypo dalis turi būti skirta bendram naudojimui ir turi atlikti funkciją, kuriai ji ir išskirta – sudaryti sąlygas bendraturčiams patekti prie pastatų ir kitų žemės sklypo dalių, kurie ribojasi su žemės sklypo dalimi, plane žymima "C2". Atitinkamai A. B. mano, kad žemės sklypo dalis, plane žymima "C2", gali būti jos ir/ar jos turto naudotojų naudojama automobilių laikymui, o V. J. ir/ar jos turto naudotųjų patekimas prie pastatų ir kitų žemės sklypo dalių, kurie ribojasi su žemės sklypo dalimi, plane žymima "C2", gali būti užtikrinamas, kai atsakovės nėra namie, ar kiekvieną kartą paprašant A. B. ir/ar jos turto naudotojų patraukti šioje žemės sklypo dalyje laikomus automobilius.
Dėl ieškovės ūkinio pastato rekonstrukcijos į garažą, atsižvelgiant į jo paskirtį, ir šio pastato remonto aplinkybių byloje plačiau neanalizuojama, nes ginčas yra dėl sklypo naudojimo tvarkos, o ne dėl pastato rekonstrukcijos.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl naudojimo tvarkos nustatymo. Tai reiškia, kad nustatant naudojimosi tvarką negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu naudojimosi tvarką prašantis nustatyti bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise. Atsižvelgiant į tai, teismas turi įvertinti, kurio bendraturčio siūloma šios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka yra racionalesnė, užtikrinanti interesų pusiausvyros principą ir sudaranti sąlygas išvengti konfliktų ateityje.
V. J. įsitikinimu, akivaizdu, kad būtent jos siūloma žemės sklypo dalies, plane žymimos "C2", naudojimo tvarka labiau atitinka minėtus kriterijus ir principus. Tuo tarpu A. B. siūlomas šios žemės sklypo dalies naudojimo būdas užtikrina ir tolesnį asmeninį šios žemės sklypo dalies naudojimą išimtinai A. B. ir jos turto naudotojų poreikių tenkinimui ir verčia V. J., norint pasinaudoti šia žemės sklypo dalimi pagal paskirtį, nuolatos prašyti A. B. leisti tai padaryti. Taip didinama tiek konfliktų tikimybė, tiek ir apsunkinamas šios žemės sklypo dalies naudojimas papildomais nebūtinais veiksmais, kuriuos bendraturtis turi atlikti. Tai daro V. J. galimybę naudotis šia žemės sklypo dalimi priklausoma nuo atsakovės. Šiuo atveju įvertinama ir tai, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimi „C2“ tvarka būtų racionalesnė ir patogesnė, nes kiekvienam bendraturčiui būtų užtikrintas privažiavimas ar priėjimas prie savo bendro pastato dalies ir atskirų statinių. Teismas vertina, kad ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitiks abiejų šalių interesus, kadangi kiekviena šalis turės galimybę nekliudomai naudotis bendra žemės sklypo dalimi kaip privažiavimu prie savo nuosavybės. Pagal šią tvarką ieškovė ir atsakovė turės galimybę įvažiuoti į namo kiemą ir esant poreikiui įsirengti automobilio stovėjimo vietą savo žemės sklypo dalyje. Išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad realiai atsakovei būtų galimybė pasidaryti automobilio stovėjimo vietą, jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, tačiau jai tai nepatogu ir ji nenori nieko keisti. Ieškovės siūloma tvarka užkirs kelią ateityje kilti ginčams tarp bendraturčių dėl statomų transporto priemonių, kitų kliūčių sudarymo. Ieškovės pateikta naudojimosi tvarka užtikrina kiekvieno iš bendraturčių interesus naudojantis bendru žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, ir sumažės tikimybė konfliktams tarp bendraturčių atsirasti. Teismas kritiškai vertina atsakovės aiškinimus, kad negalima statyti automobilio prie šulinio dėl ekologijos, nes jame esančiu vandeniu maistui nesinaudoja. Atsakovės teiginiai apie ekologinius reikalavimus galimam automobilių laikymui prie šulinio, kurio vanduo naudojamas laistymui, šiuo atveju yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad spręsti kur atsakovė gali laikyti savo automobilius yra atsakovės pasirinkimas, o ne šios bylos dalykas. Kiti atsakovės argumentai, t. y., kad ji nebeturės žalios poilsio zonos, vertintini kaip pertekliniai, tik patvirtinantys, jog atsakovė tyčia ieško priežasčių nespręsti konfliktinės situacijos.
Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma, bei nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia padaryti išvadą, jog ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir nėra pagrindo laikyti, jog tokia naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės teises bei interesus.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, visapusiškai išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2016-06-10 UAB "Kartografiniai projektai" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: nustatant, kad žemės sklypo dalis, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu "C2" (50 m²), gali būti naudojama tik patekimui prie žemės sklype esančių pastatų ar į kitas žemės sklypo dalis; automobiliai ar kitos transporto priemonės šioje žemės sklypo dalyje gali būti tik tiek, kiek būtina įsodinti, išsodinti žmones, pakrauti, iškrauti daiktus; ši žemės sklypo dalis negali būti naudojama nuolatiniam transporto priemonių laikymui ar apsunkinta kitais didesnių gabaritų daiktais, trukdančiais važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis, CPK 178-185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas – 94,00 Eur žyminis mokestis, 2250,00 Eur už advokato paslaugas, t. y. už teisinę konsultaciją, ieškinio ir dubliko surašymą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.
Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus. Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės A. B. priteistina 2344,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Nagrinėjant šią civilinę bylą susidarė 6,64 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. esančiu J. K. C. g. , Kretinga, tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2016-06-10 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:
1. V. J. asmeniniam naudojimui nustatyti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais "A" (285 m²), "A2" (110 m²);
2. A. B. asmeniniam naudojimui nustatyti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais "B" (101 m²), "B2" (23 m²), "B3 " (8 m²), "B4" (44 m²);
3. V. J. ir A. B. bendrai lygiomis dalimis naudotis nustatyti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais "C" (138 m²), "C2" (50 m²), "C3" (10 m²), "C4" (4 m²);
3.1. žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu "C2" (50 m²), gali būti naudojama tik patekimui prie žemės sklype esančių pastatų ar į kitas žemės sklypo dalis; automobiliai ar kitos transporto priemonės šioje žemės sklypo dalyje gali būti tik tiek, kiek būtina įsodinti, išsodinti žmones, pakrauti, iškrauti daiktus; ši žemės sklypo dalis negali būti naudojama nuolatiniam transporto priemonių laikymui ar apsunkinta kitais didesnių gabaritų daiktais, trukdančiais važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis.
UAB „Kartografiniai projektai“ 2016-06-10 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą laikyti neatskiriama šio sprendimo dalimi.
Priteisti ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., gim. 2344,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. B., gim., 6,64 Eur (šešis eurus, 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.