Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 70 parų areštu; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 70 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A. G. paskirta subendrinta – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad 2018-02-23, apie 18.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto su savo motina D. G. metu tyčia vieną kartą kumščiu jai, sėdinčiai ant kėdės, sudavė į kairę galvos pusę (smilkinį) bei, suėmęs už plaukų, juos tampė ir taip sukėlė fizinį skausmą.

Be to, A. G. 2018-02-23, apie 18.55 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje iš karto po to, kai pavartojo fizinį smurtą prieš savo motiną, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė J. K. į veidą, dėl to jis parkrito ant grindų. A. G. jam tyčia ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į galvą ir veidą. Taip J. K. padarė šiuos sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies aplinkoje, galvos smegenų sukrėtimą, kairio skruostikaulio lūžimą, nosies kaulų lūžimą, apatinio žandikaulio alveolinių ataugų lūžimą 42–33 dantų projekcijoje, krūtinės ląstos, nugaros apatinės dalies bei dubens sumušimus, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. G. 2018-02-23, apie 18.57 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje grasino J. K. nužudyti, pasakęs jam, jog jį užmuš, ir iš karto nenustatytą kiekį kartų spyrė nukentėjusiajam į galvą ir veidą, dėl to jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, A. G. 2018-05-23, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą, kad J. K. duotų melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad J. K. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnui paliudytų, jog A. G. jo nesužalojo, kad jis pats susižalojo ir, pakeitus parodymus, pažadėjo atsilyginti 300 Eur, priešingu atveju pagrasino jį nužudyti.

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė Stefa Dalia Ramanauskienė prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas). Skunde nurodoma, kad Tauragės apylinkės teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles bei pagrįstai kvalifikavo A. G. įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį (prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė klaidą, vietoje BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nurodęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje). Vis dėlto, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nuteistojo asmenybę, neįvertino daromų nusikalstamų veikų sistemingumo, nepakankamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes bei tai, kad A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas, todėl paskyrė jam arešto bausmę, kuri savo pobūdžiu yra aiškiai per švelni ir prieštarauja teisingumo principui. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kiek kartų A. G. buvo teistas, ir į tai, kad 2017-01-18 jį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, jis ėmė toliau daryti tyčines nusikalstamas veikas. Be to, A. G. 2018-01-11 baudžiamuoju teismo įsakymu pripažintas kaltu dėl fizinio smurto prieš savo motiną D. G. ir nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, tuoj pat vėl padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas prieš motiną D. G. ir jos sugyventinį J. K., todėl akivaizdu, kad minėtu baudžiamuoju įsakymu už motinos sumušimą paskirta 60 parų arešto bausmė teigiamo poveikio jam nepadarė. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas A. G. arešto bausmę rėmėsi tuo, kad nuteistasis nėra įtrauktas į Psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro bei priklausomybės ligų įskaitas, kad (duomenys neskelbtini) dėl jo elgesio nebuvo gauta skundų, kad jis nuo 2018-06-12 dirba bei tuo, kad nukentėjusieji (motina D. G. ir jos sugyventinis A. G.) jam atleido ir pretenzijų neturi. Prokurorės nuomone, negalima teigti, kad A. G. pasitaisė, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti ir kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą, o už padarytas keturias nusikalstamas veikas, susijusias su fiziniu smurtu, jam reikėtų vėl skirti tokią pačią bausmę (60 parų areštą), kuri jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Skunde teigiama, kad būdamas ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, nuteistasis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą, todėl, įvertinus jo asmenybę, ankstesnį elgesį, tai, kad ankstesnės bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė, skundžiamu nuosprendžiu už keturias tyčines nusikalstamas veikas paskirta subendrinta galutinė 60 parų arešto bausmė neatitinka A. G. asmenybės pavojingumo, BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties, taip pat tokia švelnia bausme nebus pasiekti bausmės tikslai sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad po bausmės atlikimo jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Prokurorė teigia, kad skiriant nuteistajam bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į pasekmes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika padaryta žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nėra atlyginta, todėl siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo principu, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingos bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui ir jos dydis už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Prokurorės nuomone, įvertinus A. G. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad A. G. nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinis jo neigiamas poelgis ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prokurorės nuomone, aplinkybių visuma patvirtina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas A. G. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė prašo skundžiamą nuosprendžio dėl bausmės paskyrimo dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: 1) A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2) A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; 3) A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 4) A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 5) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. G. skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę; 6) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; 7) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. G. kaltu ir jo nusikalstamoms veikoms taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo griežtinti bausmę.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo A. G. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, būtent bausmės individualizavimo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialiojoje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rūšis ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. arešto bausmę, nors ir iš esmės laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tačiau nepaisant to, parinko bei paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

9. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, jog paskirdamas bausmę nuteistajam A. G., pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad A. G. turi neišnykusį teistumą už tyčinius nesunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei žmogaus sveikatai, neatsižvelgė į tai, jog A. G. teisiamas jau 14-ą kartą, o 2017-08-18 paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, atlikęs 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą (t. 1, b. l. 160), toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Nuteistasis Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-11 teismo baudžiamuoju įsakymu (kuris įsiteisėjo 2018-01-29) pripažintas kaltu dėl fizinio smurto panaudojimo prieš motiną D. G. – padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, nepraėjus nė porai mėnesių, padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, smurtavo prieš motiną D. G. ir jos sugyventinį J. K.. Akivaizdu, kad A. G. po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, savo gyvenimo būdo nepakeitė, toliau darė nusikalstamas veikas, o 2018-01-11 teismo baudžiamuoju įsakymu už motinos D. G. sumušimą paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per devynis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (t. 1, b. l. 165) – jokio teigiamo poveikio jam nepadarė. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. G. 2017-12-14 surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 150).

10. Apylinkės teismas, skirdamas A. G. baudžiamojo įstatymo straipsnių, pagal kuriuos pripažino jį kaltu, sankcijose numatytą arešto bausmę motyvavo tuo, kad nuteistasis nėra įtrauktas į Psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro priklausomybės ligų įskaitas, kad (duomenys neskelbtini) dėl jo elgesio skundų nebuvo gauta, kad jis nuo 2018-06-12 dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), salės darbuotoju ir už tai gauna darbo užmokestį, taip pat tuo, jog nukentėjusieji (nuteistojo motina D. G. ir jos sugyventinis J. K.) jam atleido ir jokių pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 138). Teisėjų kolegija pritaria prokurorės vertinimui, kad šios aplinkybės niekaip nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. G. yra tvirtai pasiryžęs daugiau nenusikalsti ir kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą bei kad jam, 2018-01-11 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintam kaltu dėl vienos tyčinės veikos padarymo ir nuteisto galutine 60 parų arešto bausme, tuoj pat padariusiam keturias naujas tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto pavartojimu, būtų galima vėl skirti areštą (t. y. trumpalaikį laisvės atėmimą), nes neseniai už panašią nusikalstamą veiką nuteistojo atlikta tokios pat rūšies bausmė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė.

11. Neabejotina, kad būdamas ne kartą teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, A. G. puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir, rizikuodamas savo laisve, sąmoningai pasirinko įstatymų saugomiems teisiniams gėriams priešingą veikimo būdą, todėl, įvertinus jo asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, nenorą laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos jam nepadarė, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu už keturias tyčines nusikalstamas veikas paskirta subendrinta galutinė 60 parų arešto bausmė neatitinka A. G. asmenybės pavojingumo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog tokia švelnia pirmosios instancijos teismo paskirta bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, – sulaikyti nusikaltusį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

12. Darytina išvada, jog anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, įskaitant ir pačią griežčiausią – laisvės atėmimą – jo nepataisė, nes jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo teigti, jog bausmės tikslai ne kartą teistam A. G. gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, nes, kaip matyti, nepaisant ankstesnių teistumų, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus.

13. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skiriant bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Šiuo atveju teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad byloje lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvi sunkinančias aplinkybes: nusikalstamą veiką A. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika padaryta žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nėra atlyginta, todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokurorės skunde išdėstyta pozicija, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo principu, A. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės skyrimui aplinkybėms, neprieštarauja teisingumo principui ir jos dydis už kiekvieną iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. G. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, jo padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį bei sistemingumą, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo naujas ar atsitiktinis neigiamas poelgis jo gyvenime, priešingai, darytina išvada, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas A. G. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendis keistinas, dėl neteisingai A. G. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

15. Skirdama A. G. bausmę teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. A. G. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, iš jų du yra smurtiniai (vienas jų įvykdytas prieš šeimos narį), vienas iš nusikaltimų yra tyčinis nesunkus nusikaltimas pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, dar vienas nusikaltimas priskirtas nusikalstamų veikų teisingumui kategorijai. Visos nuteistojo nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatytos dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į nuteistojo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. yra teistas daug kartų laisvės atėmimo ir arešto bausmėmis (t. 1, b. l. 151-191), baustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 508 straipsnyje, paskirtos baudos nesumokėjo (t. 1, b. l. 150). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis 2017-08-18 paleistas iš pataisos namų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas - 2018-01-11 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už fizinį smurtą prieš motiną D. G. (už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje) 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, nepraėjus nė porai mėnesių, vėl padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, smurtavo prieš motiną D. G. ir jos sugyventinį J. K.. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis dėl visų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, (duomenys neskelbtini) dėl A. G. elgesio skundų nebuvo gauta (t. 1, b. l. 146), A. G. nuo 2018-06-12 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju (t. 1, b. l. 143 ir t. 2, b. l. 99-100). Atsižvelgiama ir į tai, jog nukentėjusieji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atleido nuteistajam ir civilinio ieškinio nereiškė. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Šiuo atveju prie griežčiausios pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skirtos bausmės pridedama daugiau negu pusė paskirtų už kitas nusikalstamas veikas švelnesnių bausmių dalis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir A. G. skirtina galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad A. G. kaltinamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad A. G. darė poveikį nukentėjusiam asmeniui J. K., nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptariami įrodymai, kuriais teismas grindžia nuteistojo kaltę, pabrėžiama, kad ši A. G. veika kvalifikuojama pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, tačiau rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodomas BK 145 straipsnis. Nurodydamas A. G. skiriamą bausmę už šią veiką, pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą, vietoj BK 233 straipsnio 1 dalies įrašydamas BK 145 straipsnio 1 dalį. Todėl šis netikslumas, kuris gali būti ištaisytas, nekeičiant nuosprendžio, ištaisomas, nurodant, kad A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, juolab kad nenustatyta, jog minėta klaida turėjo įtakos nuteistajam paskirtai bausmei. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks nustatytos klaidos skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisymas (tikslinimas) nelaikytinas A. G. teisės į gynybą suvaržymu, jo teisinės padėties pabloginimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 328 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais,

nusprendžia:

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendį:

A. G. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. G. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ištaisyti rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, nustatant, kad A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir A. G. skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.