- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- 1-474-1069/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09149-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- D. G., J. K.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirba (duomenys neskelbtini), iki deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) kur šiuo metu faktiškai gyvena, teistas 14 kartų, paskutinį kartą iš jų – Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-01-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2018-02-23 apie 18.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su savo motina D. G. metu, tyčia vieną kartą kumščiu jai, sėdinčiai ant kėdės, sudavė į kairę galvos pusę (smilkinį) bei pastarajai suėmęs už plaukų, juos tampė ir taip sukėlė fizinį skausmą.
Be to, A. G. 2018-02-23 apie 18.55 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, iš karto po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą J. K. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito ant grindų ir tyčia spyrė ne mažiau 10 smūgių į galvą ir veidą. Taip J. K. padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies aplinkoje, galvos smegenų sukrėtimą, kairio skruostikaulio lūžimu, nosies kaulų lūžimu, apatinio žandikaulio alveolinių ataugų lūžimu 42-33 dantų projekcijoje, krūtinės ląstos, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimus ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. G. 2018-02-23 apie 18.57 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje grasino J. K. nužudyti, pasakęs: „tave užmušiu“, ir iš karto spyrė nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam į galvos ir veido sritis, dėl ko pastarajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, A. G. 2018-05-23 apie 16 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą, kad J. K. duotų melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-1-09149-18), reikalavo, kad J. K. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūnui paliudytų, jog A. G. jo nesužalojo, kad jis pats susižalojo ir, pakeitus parodymus, pažadėjo atsilyginti 300 Eur, priešingu atveju, pagrasino pastarąjį nužudyti.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad šventė mamos gimtadienį ir tądien buvo neblaivus. Pripažino, kad galėjo būti taip, jog sudavė mamai kumščiu ar patempė už plaukų. Taip pat sudavė J. K. į veidą, gali būti ir taip, kad jį spardė. Gerai visų įvykių detalių nepamena dėl savo tuometinio neblaivumo. Konflikto metu galėjo prikalbėti visko nukentėjusiam, grasinti jam taip pat galėjo. Nepamena dėl ko konfliktavo. Būdamas blaivus, taip nebūtų elgęsis. Atsiprašo nukentėjusiųjų, gailisi dėl savo poelgių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
2018-02-23 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), virtuvė, kur matyti kraujo dėmės ant grindų ir sienų, gyvenamasis kambarys bei sužaloti nukentėjusieji D. G. ir J. K. (t. 1, b. l. 1-6, 7-10).
Nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2018-02-23, apie 18.50 val., grįžo į namus neblaivus sūnus A. G. ir ėmė priekaištauti, jog nėra ką valgyti. Po to virtuvėje, priėjęs prie jos, sėdinčios ant kėdės, kažką pasakė ir vieną kartą kumščiu sudavė į veido kairį smilkinį ir tuoj pat ranka sugriebė už plaukų, kuriuos tempė į viršų. Iš kambario atbėgo sugyventinis J. K., kad ją apgintų nuo sūnaus smurto. A. G. paleido jos plaukus ir puolė prie J. K., sudavė šiam smūgį į veidą, nuo kurio šis nukrito ant žemės. Tada A. G. spyrė ne mažiau penkis smūgius gulinčiam J. K. į įvairias kūno vietas. Išbėgo į kitą priestatą, nes išsigando, kad sūnus jos neužmuštų. Po 10-15 minučių grįžo į virtuvę ir pamatė, jog J. K. sėdi kambaryje ant lovos visas kruvinas. Virtuvėje ant durų, sienų, užuolaidų matėsi kraujo dėmės. Po to atvyko namo šeimininkas V. R., o A. G. pabėgo. Sūnus smurtiniais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, dėl kurio į gydymo įstaigą nesikreipė (t. 1, b. l. 43-45, 46-47, 52).
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2018-02-23 šventė sugyventinės D. G. gimtadienį. Apie 18-19 val. jis kambaryje gulėjo lovoje, o D. G. buvo virtuvėje, kai ten atėjęs jos sūnus A. G. pradėjo šūkauti. Per praviras kambario duris matė, kaip virtuvėje A. G. sudavė D. G., sėdinčiai ant kėdės, kumščiu vieną kartą į veidą ir sugriebė už plaukų. Jis greit atsistojo ir pribėgo prie D. G.. Pajuto, kad A. G. kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, nuo smūgio nukrito ant grindų ir pajuto ne mažiau dešimt spyrių į veidą bei galvą, dėl ko prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, A. G., pasakęs, kad tuoj jį užmuš, toliau spardė į galvą ir veidą. Išsigando, kad A. G., kuris nesiliovė jį, nepajėgiantį apsiginti, spardęs, iš tikrųjų gali nužudyti. Vėl prarado sąmonę. Kai ją atgavo, jau gulėjo lovoje. Į kambarį atėjo A. G., pakėlė antklodę ir pasakė: „A dar gyvas, dar kvėpuoja“. Kaip per miglą prisimena, kad buvo atėjęs V. R., po to jį nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam nustatė veido sužalojimus, smegenų sukrėtimą, be to, buvo išmušti apatinio žandikaulio dantys, likusius ištraukė ligoninėje (t. 1, b. l. 2, 61-62, 65).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis J. K. parodė, kad 2018-05-23, apie 16 val., kartu su V. R. kalbėjosi netoli melžimo aikštelės, arčiau gyvenamojo namo, o V. R. plovė indus, kai nuo malkinės atėjo neblaivus A. G., kuris pasisveikino su V. R., ir pakeltu tonu įtaigiai pradėjo jį įkalbinėti pakeisti parodymus dėl jo sužalojimo ir pagrasino, kad: „O tu, suka, jeigu nepakeisi savo duotų parodymų, nužudysiu, nes man tie dešimt metų niekis“. Po tokio A. G. pasakymo labai išsigando, nes tikrai manė, jog šis gali įvykdyti grasinimą. A. G. liepė pakeisti parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-0914918 metu, apklausiamas liudytoju, liepė sakyti, kad pats susižalojo ir, jeigu pakeis parodymus, duos 300 Eur. Išeidamas A. G. jam pasakė: „Laukiu žinios, jeigu nori gyventi“. Labai bijo dėl savo gyvybės, naktimis nemiega, šalia lovos turi pasidėjęs kirvį. D. G. taip pat įbauginta A. G., kuris bet kada gali ką nors padaryti, kad ir padegti namą nakties metu (t. 1, b. l. 70-71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018-03-22 išvadoje Nr. G 517/2018 (03) konstatuota, kad J. K. nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies aplinkoje, galvos smegenų sukrėtimas, kairio skruostikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, apatinio žandikaulio alveolinių ataugų lūžimas 42-33 dantų projekcijoje, krūtinės ląstos, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Veido kaulų lūžiai, tiek imant kiekvieną atskirai, tiek bendrai, yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kiti paviršiniai J. K. krūtinės, nugaros, dubens sumušimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Imant sužalojimų visumą, J. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neįtikima, kad nurodytus sužalojimus J. K. būtų patyręs virsdamas bei atsitrenkdamas. Nustatytus sužalojimus J. K. galėjo patirti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant (t. 1, b. l. 97-98).
Liudytojas V. R. parodė, kad 2018-02-23, apie 19 val., nuvažiavo į savo sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje leido gyventi J. K.. Prieš tai buvo jam skambinęs, tačiau telefonu atsiliepė A. G. ir pasakė, jog J. K. miega neblaivus. Nepatikėjo, nes žino, jog J. K. nevartoja alkoholio. Atvykęs į sodybą jokio triukšmo, sklindančio iš namo vidaus ar lauke, negirdėjo. Namo koridoriuje pasitiko A. G., kuris pasakė, jog J. K. miega. Virtuvėje prie kriauklės pamatė kraujo dėmes. Supratęs, kad kažkas negerai, norėjo eiti į J. K. kambarį, tačiau A. G. užstojo praėjimą ir pasakė, kad J. K. nežadinti, nes viskas gerai. A. G. nustūmė ir įėjo į kambarį. Kambaryje ant lovos sėdėjo kruvinas J. K. ir jam papasakojo, kad jį sumušė A. G.. Šis pasakė, kad vist tiek J. K. užmušiąs ir jam tas grasinimas pasirodė įtikinantis. A. G. išvarė iš namų (t. 1, b. l. 113-114). 2018-05-23, apie 16 val., kartu su žmona automobiliu atvažiavo prie sodybos, kur netoli įrengta melžimo aikštelė. Atėjo J. K. ir jiedu kalbėjosi. Žmona plovė indus, buvo įjungtas melžimo aparatas. Tada nuo malkinės pusės atėjo A. G., kuris J. K. pasakė, jog atsiimtų pareiškimą, paskirtą baudą sumokėsiąs, t. y. 300 Eur, o priešingu atveju, jeigu J. K. neatsisakys savo parodymų, sugrįžęs iš įkalinimo vietos užmuš, nesvarbu kad gausiąs 10 metų. Po to A. G. nuėjo link malkinės, nesuprato ar buvo neblaivus, nes jis nesvirduliavo (t. 1, b. l. 119).
Liudytojo V. R. dėl 2018-05-23 įvykio nurodytas aplinkybės patvirtino liudytoja V. R., kuri papildomai parodė, jog A. G. J. K. pasakė: „Atsiimk pareiškimą, pasakyk, kad melagingai apkaltinai“. Po to A. G. išėjo link malkinės. J. K. buvo persigandęs dėl grasinimo, pasakojo, jog bijo dėl savo gyvybės, bijo, kad A. G. jam neatkeršytų, dėl to, kad parašė pareiškimą dėl sumušimo (t. 1, b. l. 130-131).
Liudytojas A. M. parodė, kad 2018-02-24, apie 08.30 val., jam paskambino J. K. ir klausė ar šis turi cigarečių. Pasakęs, kad turi, nuėjo pas J. K.. Užėjęs pas jį pamatė J. K. veide po akimi mėlynę, o po nosimi – sukrešėjusį kraują. Nesidomėjo kas jam nutiko, manė, kad pats susižalojo. Virtuvė buvo netvarkinga, grindys numindžiotos sniegu, nepastebėjo, kad būtų kraujo dėmių ant baldų ar sienų. J. K. nepiktnaudžiauja alkoholiu, jį vartoja tik per šventes (t. 1, b. l. 124-125).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklių duomenų matyti, kad 2018-02-23, 19.25 val. D. G. pranešė, jog sūnus A. G. sumušė ją ir sugyventinį, kieme tranko langus (t. 1, b. l. 33), 2018-05-28, 09.19 val. J. K. pranešė, jog A. G. jį grasina nužudyti, jeigu neduos melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09149-18 byloje (t. 1, b. l. 38).
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. G. smurtą panaudojo prieš savo mamą, D. G.. Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai. Apklaustas teisme, patvirtino, kad 2018-02-23 apie 18.50 val., smurtavo savo mamos, D. G., atžvilgiu, paaiškino, jog dėl tuometinio savo neblaivumo visų įvykio detalių gerai nepamena, tačiau patvirtino, smūgio į smilkinį sudavimo ir tampymo už plaukų (t. y., fizinio skausmo sukėlimo) faktus. Smurto prieš D. G. panaudojimo faktą patvirtina ir nuoseklūs pačios nukentėjusiosios bei kito nukentėjusiojo – J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018-02-23 smurto vartojimo D. G. atžvilgiu faktą taip pat patvirtina byloje esantis 2018-03-01 pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje bei BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji kvietėsi pagalbos dėl A. G. smurtavimo. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad nukentėjusioji D. G. nuo smurtinių kaltinamojo A. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nustačius fizinio skausmo sukėlimo faktą, to pakanka siekiant kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. 2018-02-23 apie 18.50 val., smurtaudamas prieš savo mamą, D. G., tyčia vieną kartą kumščiu jai sudavė į kairįjį smilkinį bei tampė už plaukų ir šiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (t. y., regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno).
Kaltinamasis, apklaustas teisme, pripažino tai, kad 2018-02-23 smurtavo ir J. K. atžvilgiu, patvirtino suduotų smūgių ir spyrių skaičių bei jų lokaciją. Smurto prieš J. K. panaudojimo faktą taip pat patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų (J. K. ir D. G.) bei liudytojų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad 2018-02-23, apie 19 val., atvykęs į sodybą, kurioje gyvena J. K., virtuvėje prie kriauklės pamatė kraujo dėmes, ir nors, A. G. jam užstojo praėjimą ir liepė J. K. nežadinti, V. R., nustūmęs A. G., pamatė kambaryje ant lovos sėdint kruviną J. K., kuris pastarajam papasakojo, kad jį sumušė būtent A. G.. Kitas liudytojas, A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, jog 2018-02-24, užėjęs pas J. K. pamate jo veide po akimi mėlynę, o po nosimi – sukrešėjusį kraują. Byloje esantis apžiūros protokolas ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji kvietėsi pagalbos ir dėl prieš J. K. pavartoto smurto. Byloje pateikta specialisto išvada Nr. G517/2018(03) patvirtina, kad dėl 2018-02-23 prieš nukentėjusįjį J. K. vartoto smurto, jam buvo padaryti sužalojimai, kurių visuma atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė vieną kartą J. K. į veidą, o šiam nukritus ant grindų, tyčia nukentėjusiajam spyrė (ne mažiau 10 smūgių) į galvą ir veidą, taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Suduodamas smūgius A. G. suprato, kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta J. K. sveikata ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų J. K. padarytų sužalojimų nukentėjusiajam būtų atsiradę BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl tokie kaltinamojo A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento.
Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y., kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014).
Nors apklausiamas teisme kaltinamasis parodė, kad nepamena, garsinęs nužudyti J. K., tačiau patvirtino, jog 2018-02-23 vykusio konflikto su nukentėjusiuoju metu galėjo prišnekėti visokių negražių dalykų. Grasinimo faktą patvirtina nuoseklūs paties nukentėjusiojo J. K. parodymai, jog po to, kai kaltinamasis pasakė jį ketinantis užmušti ir nesiliovė spardyti į galvą bei veidą, J. K. manė, jog kaltinamasis savo grasinimą nužudyti iš tiesų įvykdys, be to, vėliau kaltinamasis teiravosi nukentėjusiojo, ar šis dar gyvas ir, ar kvėpuoja. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. R. taip pat patvirtino, jog A. G. pasakė, jog vis tiek užmuš J. K. ir toks garsinimas V. R. pasirodė įtikinamas. Taigi nepaisant kaltinamojo nurodomos pozicijos, nulemtos jo atminties stokos, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis J. K. ketinimą jį nužudyti, suvokė kaip realų ir turėjo objektyvų pagrindą tikėti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Pirmiausia išsakytas grasinimas sekė iš karto po smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, be to, kaltinamasis vėliau atliko intensyvius smurtinius veiksmus (spardė į gyvybiškai svarbią galvos sritį). Tokios aplinkybės neabejotinai sudarė bauginančią aplinką ir sustiprino J. K. įsitikinimą, jog kaltinamasis gali savo grasinimą įgyvendinti. Iš nukentėjusiųjų bei minėto liudytojo parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis bijojo kaltinamojo. Po 2018-02-23 įvykių, t. y., J. K. atžvilgiu vartoto smurto ir jam išsakytų grasinimų, kaltinamasis pasišalino iš namų. Nukentėjusiojo sugyventinė D. G. – kvietė pareigūnus gyvenamosios vietos adresu ir prašė jų paskubėti. Toks nukentėjusiosios D. G. elgesys – skubios pagalbos iš policijos prašymas taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusieji buvo įbauginti kaltinamojo veiksmų ir bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės.
Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nukentėjusysis J. K. turėjo objektyvų pagrindą tikėti, jog kaltinamojo išsakytas grasinimas yra realus ir jis gali būti įgyvendintas, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį
A. G. yra kaltinamas padaręs dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis, 2018-05-23 apie 16 val., (duomenys neskelbtini), reikalavo, jog J. K. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūnui paliudytų, jog A. G. jo nesužalojo, kad J. K. pats susižalojo, be to, už pakeitus parodymus, pažadėjo atsilyginti 300 Eur, priešingu atveju, pagrasino pastarąjį nužudyti.
BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais (prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan.). Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (žr. pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-291/2013; 2K-127/2013; 2K-481/2018).
Įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų nukentėjusiajam ir liudytojams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis), o BK 233 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (liudytojas, nukentėjusysis, ekspertas, specialistas, vertėjas) teisinis statusas atitinkama proceso tvarka turi būti įtvirtintas procesiniuose dokumentuose.
Nustatyta, kad J. K. nukentėjusiuoju pripažintas 2018-02-23 nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09149-18). Aplinkybę dėl siekio paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus patvirtina kaltinamojo prisipažinimas teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, jog 2018-05-23, apie 16 val., atėjo neblaivus A. G. ir pakeltu tonu pradėjo jį įkalbinėti pakeisti parodymus dėl jo sužalojimo, pagrasino, nepakeitus parodymų nužudys, taip pat už parodymų pakeitimą pažadėjo pinigų. Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti V. ir V. R.. Liudytojas V. R. parodė taip pat girdėjęs tai, jog A. G. pasakė J. K., jog šis atsiimtų, priešingu atveju, sugrįžęs iš įkalinimo vietos jį užmuš. Liudytoja V. R., išjungusi pieno melžimo aparatą, taip pat girdėjo, kaip A. G. kalbėjosi su J. K., sakė atsiimti pareiškimą, liepė pasakyti, kad melagingai apkaltino, liudytoja patvirtino, jog po minėto pokalbio J. K. buvo persigandęs ir bijo dėl savo gyvybės.
Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. G. siekė paveikti nukentėjusįjį J. K., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti keturi nesunkūs tyčiniai nusikaltimai: du iš jų smurtiniai, priskiriami prie nusikaltimų žmogaus sveikatai (iš kurių vienas įvykdytas prieš šeimos narį); taip pat vienas iš nusikaltimų – tyčinis nesunkus nusikaltimas pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, kitas nusikaltimas priskirtas nusikalstamų veikų teisingumui kategorijai. Kaltinamojo veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. A. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies ir jokio gailesčio dėl savo veiksmų nereiškė. Teisiamojo posėdžio metu teigė, kad dėl savo veiksmų gailisi, tačiau, kaip matyti, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo pastarosios nusikalstamas vėl smurtavo tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms, suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad A. G. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, teisminio nagrinėjimo metu A. G. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors dėl A. G. padarytų nusikalstamų veikų byloje nėra alkotesterio kvito(ų), kuriuo kaltinamajam būtų nustatytas girtumas, tai nepaneigia aplinkybės, jog nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog neblaivumas nebūtinai turi būti patvirtintas tik remiantis alkotesterio parodymais (žr. pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis nusikalstamas veikas padarė pavartojęs alkoholio, to jis neneigė ir apklausiamas teisme, bei patvirtino, jog blaivus taip pasielgęs nebūtų, todėl teismas pripažįsta šią aplinkybę sunkiančia kaltinamojo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, jog A. G. tyčinius nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, todėl teismas konstatuoja, jog A. G. nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę –teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 151-191), baustas administracine tvarka ir turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 150). Kita vertus, A. G. nėra įtrauktas į psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro bei priklausomybės ligų įskaitas (t. 1, b. l. 147-149), byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 2018-03-01 pasirašyta pažyma patvirtina, jog seniūnijoje nusikandimų dėl A. G. elgesio nebuvo gauta (t. 1, b. l. 146), be to, A. G. nuo 2018-06-12 dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), salės darbuotoju (t. 1, b. l. 143, t. 2, b. l. 99-100), teismo vertinimu, A. G. palaikomi darbo teisiniai santykiai liudija apie jo siekį užsiimti pozityvia darbine veikla, iš šios veiklos gauti pajamas ir tokiu būdu socialiai integruotis visuomenėje. Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu nurodė atleidę kaltinamajam ir jokių turtinių ir (ar) neturtinių pretenzijų jam nepareiškė.
Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų veikų paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kurio dydis už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų nustatytinas didesnis nei minimalus galimas skirti šios rūšies bausmės dydis.
Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruoti policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 332,81 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl A. G. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (t. 1, b. l. 101-104, CK 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. G. skirti subendrintą – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
A. G. bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą registruoti policijos įstaigoje – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. G. 332,81 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus ir 81 centą) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.