Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-624-276/2016.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį, A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. A. D. nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleisdamas straipsnius apie A. S. apšmeižė, t. y.:2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. rugpjūčio 18–24 d. Nr. 33 (389)) išspausdintame straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. S. nusikaltimus <...>;

2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. vasario 2–8 d. Nr. 5 (412)) išspausdintame straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> LL redaktorius A. D. nuteistas tris kartus pagal melagingus A. S. parodymus trijose baudžiamosiose bylose;

2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės–birželio 5 d. Nr. 21 (526)) išspausdintame straipsnyje „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. D. įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> teisme A. S. davė melagingus parodymus;

2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. birželio 27–liepos 3 d. Nr. 25 (530)) išspausdintame straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. S. naudai“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> A. S., puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas; <...> parašiau tiesą apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime... <...> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. S. „prevencinis“ skundas yra melagingas; <...> A. S. davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu; <...> A. S. valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą;

2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. liepos 4–10 d. Nr. 26 (531)) išspausdintame straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis ... Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš A. S., net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime; <...> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone;

2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. rugpjūčio 29–rugsėjo 4 d. Nr. 32 (536)) išspausdintame straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą:

<...> melagingų A. S. parodymų; <...> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus duomenis, A. S. naudai; <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą, 2017 m. spalio 24 d. nutartimi A. D. skundo dalį dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atmetė, tačiau apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeitė: minėtu nuosprendžiu A. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 259 Eur (60 MGL) dydžio baudą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalimi, subendrino bausmių apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Šią bausmę teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 5 ir 9 dalių nuostatomis, bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrino su 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, kuriuo A. D. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį už aštuonis baudžiamuosius nusižengimus po 20 parų arešto už kiekvieną nusižengimą paskirtomis bausmėmis, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu priteistą iš A. D. A. S. naudai neturtinės žalos dydį sumažino iki 800 Eur.Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. lapkričio 7 d. gautas A. D. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017) ir šią bylą atnaujinti.Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad nepaisant A. D. pareiškimų prokuratūrai dėl A. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto dalyvavimo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ir melagingų parodymų davimo, teisėsaugos institucijų įsiteisėjusiais sprendimais nebuvo nustatytas A. S. neteisėtas dalyvavimas privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ar melagingų parodymų davimas teismų išnagrinėtose bylose. Pažymėtina, kad išnagrinėjus privataus kaltinimo bylą Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017) teismai nepranešė prokurorui, kad kuris nors proceso dalyvis galimai padarė nusikalstamą veiką. Jokių naujų aplinkybių, kad A. S. savo veiksmais tyčia siekė duoti melagingus parodymus ar pateikti melagingą skundą, melagingus duomenis, pareiškėjas nenurodė. Dėl to padarė išvadą, kad A. D. pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat jos negali būti laikomos ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytomis aplinkybėmis, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas.Nesutikdamas su 2017 m. gruodžio 4 d. generalinio prokuroro nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Prašė panaikinti minėtą generalinio prokuroro nutarimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-29-851/2017 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant privataus kaltinimo baudžiamąją bylą Nr. 1A-29-851/2017 nukentėjusysis A. S. nurodė melagingas aplinkybes siekdamas išvengti atsakomybės už anksčiau duotus parodymus ir skundus, dėl to pareiškėjas buvo nepagrįstai nuteistas. Taip pat nurodo, kad A. S. bendradarbiavo su KGB.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė A. D. skundą ir paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą. Žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pareiškėjo išdėstyti argumentai, kuriuose jis teigia, kad A. S. nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose davė melagingus parodymus, jau ne kartą buvo atmesti ir laikytini nepagrįstais. Generalinis prokuroras teisingai nustatė, kad argumentai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo nurodyti nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017), šios aplinkybes jau buvo vertintinos ir motyvuotai atmestos. Dėl to negalima teigti, kad yra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad atnaujinti baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, asmens melagingų parodymų davimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, tokio nuosprendžio nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu nėra. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su generalinio prokuroro atliktu faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, o pakartotinis teismuose nagrinėtų ir vertintų faktinių aplinkybių kartojimas, nenurodant jokių naujų ir bylos nagrinėjamu metu nežinomų aplinkybių, negali būti pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad skunde nurodomi argumentai, kuriuose teigiama, kad A. S. bendradarbiavo su KGB, niekaip nesusiję su baudžiamosios bylos Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017) atnaujinimu, todėl konstatavo, kad į juos atsakyti nėra pagrindo.Nuteistasis A. D., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti, atnaujinti baudžiamąją bylą ir jį išteisinti.A. D. skunde teigia, kad jis nuteistas melagingų A. S. parodymų pagrindu, o prokuratūra ir teismai į tai nekreipia jokio dėmesio. Pasak pareiškėjo, A. S. pats asmeniškai keitė įstatymus, sprendė, kam ir kokiomis sąlygomis galėjo atitekti AB „Mažeikių nafta“ akcijos, atliko esminius privatizavimo veiksmus, t. y. ne tik dalyvavo, bet ir faktiškai vadovavo privatizavimui. AB „Mažeikių nafta“ privatizavimas buvo neteisėtas nuo pradžios iki pabaigos, o kartu ir A. S. veiksmai buvo neteisėti. A. S., būdamas AB „Mažeikių nafta“ akcininku, sprendė šiuos klausimus, o tai prieštarauja įstatymui. Visus įstatymo projektus svarstė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuriam vadovavo A. S.. Pastarasis melagingai teigia, kad nedalyvavo privatizuojant ir tokia jo pozicija turi būti vertintina kaip melagingas parodymų davimas.A. S. ne tik dalyvavo privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, buvo jos akcininkas, bet ir realiai ją valdė bei gavo už tai atlygį. Tai patvirtina saugos paslaugų teikimo AB „Mažeikių nafta“ sutartis, kurią sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikianti „Williams International“ vardu. Vilniaus apygardos teismas dėl šių argumentų nepasisakė, tik nurodė, kad jos negali būti naujai paaiškėjusios. Pareiškėjo manymu, šios jo nurodytos aplinkybės niekada nebuvo vertintos nei prokuroro, nei teismo.Pareiškėjas taip pat nurodo, kad A. S. bendradarbiavo su KGB, būdamas komjaunimo organizacijos aktyvistu, dirbęs Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos Centro komitete teisės pažeidimų prevencijos srityje. Tokie asmenys kaip A. S., A. P., jų pačių iniciatyva, priimant Seime įstatymus, nepriskirti jokiai su KGB bendradarbiavusių asmenų grupei. Esant tokiai situacijai, negalima teigti, jog jis apšmeižė A. S..Skunde nurodoma, kad prokuratūra ir teismai nevertina šių aplinkybių, pateiktų įrodymų net nebando nagrinėti, akivaizdžiai klastoja savo nutartis. Generalinis prokuroras ir teismai tęsia nusikalstamos A. S. veiklos dengimo praktiką. Visa tai vadinama „teise“, nors jam labiau primena organizuotą nusikalstamą grupuotę, veikiančią prokuratūros ir teismų sistemoje. Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, kuriomis reglamentuojami baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindai ir tvarka, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią baudžiamojo proceso normą naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aplinkybės, nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnio nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.Nuteistasis A. D. nekonkretizuoja, pagal kurį BPK 444 straipsnio 1 dalies punktą prašo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Sprendžiant pagal skundo turinį, bylą prašoma atnaujinti vadovaujantis beveik visais BPK 444 straipsnio 1 dalies punktuose nurodytais pagrindais.Nuteistojo A. D. teigimu, nukentėjusysis A. S. nagrinėjant privataus kaltinimo baudžiamąją bylą Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017) davė melagingus parodymus.Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad atnaujinant baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu asmens melagingų parodymų davimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, tokio nuosprendžio nukentėjusiajam A. S. nėra. Pareiškėjo dėstomi argumentai, kuriuose jis teigia, kad A. S. nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose davė melagingus parodymus, jau ne kartą buvo atmesti ir laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama A. D. pateikta versija, jog jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nes A. S. byloje duoda melagingus parodymus apie savo dalyvavimą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“ ir sąsajas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau abiejų instancijų teismai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pažymėjo, kad jokia teisėsaugos institucija nėra konstatavusi A. D. nurodomų A. S. neteisėtų veiksmų. Taigi nuteistojo nurodytos aplinkybės apie A. S. esą melagingus parodymus buvo žinomos teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Kaip minėta pirmiau, pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bylą nagrinėjančių teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų (įskaitant ir prokurorą), jei ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, nusikalstamas piktnaudžiavimas yra nustatomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau nagrinėjamu atveju jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų konstatuotas privataus kaltinimo bylą Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017) nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas, nėra. Taigi, teisinis pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus taip pat neegzistuoja.Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla negali būti atnaujinta ir vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal minėtą įstatymo normą reikalaujama, kad naujos aplinkybės atitiktų abi šiame įstatyme nurodytas sąlygas, t. y. sąlygą, kad jos nebuvo žinomos bylą nagrinėjančiam teismui, ir sąlygą, kad vienos arba su jau anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas. Nuteistojo A. D. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka minėto įstatymo reikalavimų. Tai, kad A. S. bendradarbiavo su KGB, yra tik subjektyvi nuteistojo A. D. nuomonė ir, kaip teisingai pažymėta ne tik generalinio prokuroro nutarime, bet ir skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje, neturi jokios reikšmės jo padarytų veikų teisiniam vertinimui ir teisingam jo kaltės klausimo išsprendimui. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad visos nuteistojo A. D. skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, neabejotinai nustatyta, kad būtent A. D. padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 154 straipsnio 2 dalyje. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tyrė ir analizavo tiek A. D. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Iš skundo argumentų galima spręsti, kad apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, buvo šališkas, tačiau jame nenurodyta jokių konkrečių objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima pripažinti šio teismo šališkumą. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų nuteistojo skundą nagrinėjusio teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, arba kitokių aplinkybių, dėl kurių skundą nagrinėjęs teisėjas pagal BPK 58 straipsnio nuostatas nebūtų galėjęs nagrinėti skundo. Vien ta aplinkybė, jog teisėjas priėmė nuteistajam A. D. nepalankų procesinį sprendimą ir nesutiko su skunde nurodytais argumentais, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ar išankstinis nusistatymas dėl skundo išnagrinėjimo.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo atnaujinti baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, nėra. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo A. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo A. D. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundo bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.