Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl atsisakymo nuo reikalavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą dėl bankroto administratorės neveikimo uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ bankroto ne teismo tvarka byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas paskirti nemokumo administratorei UAB „Bankroteka“ 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismo įpareigojimo nevykdymą, iš jų 1 000 Eur paskiriant pareiškėjai. Pareiškėja nurodė, kad teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi nustatė BUAB „Oloris“ nemokumo administratorei terminą iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikti kreditorių susirinkimo protokolo kopiją, o pareiškėjai iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. apsvarstyti klausimą, ar toliau palaiko pareikštą reikalavimą, ar nėra pagrindo atsisakyti pareikšto reikalavimo. 2021 m. rugpjūčio 31 d.

susisiekus su administratoriaus atstovu A. B. sužinota, kad iki šiol protokolas nėra pateiktas teismui.

4. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas pareiškėjos J. D. prašymas, kuriuo atsisakoma nuo šios nutarties 1.1 punkte nurodyto reikalavimo. Pareiškėja nurodo, kad:

4.1. BUAB „Oloris“ nemokumo administratorius pripažino neveikimo faktą ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė pareiškėjos atstovui 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo kopiją. Tai reiškia, kad J. D. vietoj to, kad kreiptis dėl kreditorių susirinkimo protokolo nuginčijamo, buvo priversta įpareigoti bankroto administratorių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – sušaukti kreditorių susirinkimą ir išnagrinėti J. D. kreditorinį reikalavimą. Būtent dėl BUAB „Oloris“ nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų (neteisto neveikimo) pareiškėja J. D. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių galėjo išvengti.

4.2. BUAB „Oloris“ nemokumo administratorius 2021 m. rugpjūčio 31 d. po J. D. atstovo advokato V. Ž. telefoninio pokalbio su UAB „Bankroteka“ atstovu A. B. apie 23:51 val. išsiuntė kreditorių susirinkimo protokolo kopiją. Kadangi nebeliko ginčo dalyko, pareiškėja J. D. atsisako nuo prašymo „įpareigoti nemokumo administratorės UAB „Bankroteka“ įgaliotą atstovą, kuriam pavesta administruoti įmonę, A. B. per 7 dienas nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos sušaukti BUAB „Oloris“ kreditorių susirinkimą dėl J. D. finansinių reikalavimų tvirtinimo / netvirtinimo“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Pareiškėja J. D. apie bylos nutraukimo pasekmes informuota.

5. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 3 d. gautas nemokumo administratorės UAB „Bankroteka“ prašymas neskirti jai baudos, o bylinėjimosi išlaidas priteisti iš BUAB „Oloris“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl atsisakymo nuo skundo

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukti bylą.

7. Pareiškėjos atsisakymas nuo teismui pateikto skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl priimamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

8. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑464/2013).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsisakė nuo skundo dėl to, kad administratorė, pareiškėjai pateikus skundą teismui, iš esmės patenkino jos reikalavimą ir sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo apsvarstytas pareiškėjos reikalavimo patvirtinimo klausimas. Vadinasi, pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl nepagrįsto bankroto administratorės neveikimo ir pareiškėja turi teisę į jų atlyginimą.

10. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja pateikė skundą ne dėl kokių nors bankrutuojančios įmonės sandorių ar veiksmų, bet dėl bankroto administratorės neveikimo, netinkamo pareigų vykdymo. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, nebūtų teisinga pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl netinkamo administratorės pareigų vykdymo, priskirti bankrutuojančiai įmonei ir priteisti jas iš įmonei skirtų administravimo lėšų. Kaip minėta, bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl bankroto administratorės netinkamo pareigų vykdymo, todėl jos ir turi būti priteistos iš bankroto administratorės.

11. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad ji patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos iš bankroto administratorės pareiškėjai.

Dėl baudos administratorei (ne)skyrimo

12. Pareiškėja prašo skirti bankroto administratorei baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo įpareigojęs BUAB „Oloris“ nemokumo administratorę UAB „Bankroteka“ iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikti teismui 2021 m. rugpjūčio 20 d. įvyksiančio BUAB „Oloris“ kreditorių susirinkimo protokolą. Tačiau administratorė pateikė šį protokolą tik 2021 m. rugpjūčio 31 d.

13. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

16. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad bankroto administratorė, pavėluodama per teismo nustatytą terminą pateikti teismo pareikalautus dokumentus, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad administratorė dokumentus pateikė pavėlavusi tik dvi darbo dienas. Pavėluotas dokumentų pateikimas neturėjo poveikio bylos nagrinėjimo trukmei, nes byla buvo išnagrinėta iš anksto paskirto teismo posėdžio metu. Be to, administratorė jau atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo iš esmės sutiko ir nurodė, kad sušauks pareiškėjos reikalaujamą susirinkimą 2021 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjos šioje byloje patirtos atstovavimo išlaidos yra kompensuotos priteisiant jų atlyginimą tiesiogiai iš administratorės.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad griežtos procesinės sankcijos (baudos) taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstas ir neproporcingas administratorės padarytam pažeidimui ir jo sukeltiems padariniams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti pareiškėjos J. D. atsisakymą nuo skundo ir civilinę bylą nutraukti.

Priteisti pareiškėjai J. D. iš uždarosios akcinės bendrovės „Bankroteka“ 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Atmesti pareiškėjos J. D. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroteka“.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarties dalys dėl bylos nutraukimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.