Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma, apie bylos laiką ir vietą informuotas tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. M. ir atsakovo R. M. dukra. Šalys nebuvo sudarę santuokos, nuo 2024 m. gegužės mėnesio gyvena atskirai, šalių nepilnametė dukra L. M. gyvena su ieškove.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad tarp jos ir dukros yra susiklostęs stiprus ryšys, tuo tarpu ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2024 m. gegužės mėnesio, kai jie pradėjo gyventi atskirai, su dukra nebendrauja, ja nesirūpina ir neišlaiko. Išvadoje dėl nepilnametės L. M. interesų nurodyta bei išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, nors ieškovei taikoma atvejo vadyba, tačiau nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki šios dienos neužfiksuota, kad ieškovė vartotų alkoholį, ji bendradarbiauja su specialistais, stengiasi vykdyti paskirtas priemones. Nepilnametės L. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su juo, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės L. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukrai L. M. šiuo metu yra beveik 4 metai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog L. M. būtų nustatyti individualieji pagalbos poreikiai, susiję su padidinta jo priežiūra dėl sveikatos būklės, specialistų/gydytojų konsultacijomis ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dirba, jai mokamas minimalus darbo užmokestis. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A6, nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą kas mėnesį moka po 200 Eur. Turi kreditorinį įsipareigojimą, jam padengti skiria po 241 Eur per mėnesį. Ieškovės materialinė būklė sunki, jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr) ATP-C-2024-05339 teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė taip pat išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų D. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Iš akcinės bendrovės „Regitra“ pateikto išrašo matyti, kad atsakovo vardu nėra įregistruota ir nuosavybės teise deklaruotų kelių transporto priemonių. Teismų informacinės sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Sodros, patvirtina, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.).

Ieškovė nurodė, kad gaunamą minimalų darbo užmokestį skiria nepilnamečių vaikų išlaikymui. Įrodymų, patvirtinančių dukros L. M. išlaikymo išlaidas ieškovė nepateikė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikui yra būtinas visavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, auginančiai mažametę dukrą, vienai tenka visa vaiko L. M. auginimo našta, o atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, taip pat atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui yra pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo nepilnamečio L. M. išlaikymui priteistina po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. spalio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo vaikui L. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., skaičiuojant po 270 Eur per mėnesį.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kadangi atsakovas nuo 2024 m. gegužės mėnesio neteikia nuolatinio išlaikymo savo vaikui, vertinant tai, kad šalių dukrai išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 270 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. spalio 23 d.) bei nesant pagrindo manyti, kad vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, pripažintina, kad už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 22 d. atsakovo teiktinas vaikui išlaikymas turėjo sudaryti po 270 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas ieškovei 1542 Eur (270 Eur x 5 mėn. + 8,71 Eur x 22 d.) įsiskolinimas.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 21 d. sprendimas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Žyminis mokestis už periodines išmokas sudaro 73 Eur (270 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimą sudaro 35 Eur (1542 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), viso žyminis mokestis šioje byloje sudaro 218 Eur ir šis mokestis priteistinas iš atsakovo, nes atsakovas išlaikymo vaikui neteikė be pagrindo, todėl jis privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba atleidžiant ieškovę 100 proc. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudarė 281,25 Eur. Šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti L. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt Eur) nuo 2024 m. spalio 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1542 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du Eur).

Nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei žyminį mokestį 218 Eur (du šimtus aštuoniolika Eur) (įmokos kodas 5660) ir bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 281,25 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 25 ct) (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.