Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1280-1123/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-22
Bylos Nr.
eII-1280-1123/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01304-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kategorijos
Skundas Nr. eII-1280-1123/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01304-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-18433-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277733819 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2025 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-18433-2025 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. V. paskyrė 320 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad A. V. 2025 m. liepos 4 d., 11.40 val., Vilniaus miesto sav., Vilniuje, Žirnių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas nevykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. V. (toliau – ir Pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad su nutarimu nesutinka. Apie tai, kad 2025 m. gegužės 7 d. jam buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas 1 mėnesiui, jis nebuvo informuotas. Nors nutarime teigiama, kad jis išsiųstas el. paštu, tačiau jis jo negavo, todėl nežinojo, kad turi papildomai išklausyti kursus ir kreiptis į „Regitrą“. Šio įvykio metu jis vairavo sąžiningai manydamas, kad turi galiojančią teisę vairuoti, tyčios ar piktavališkumo jo veiksmuose nebuvo, tai buvo klaida. Kai tik sužinojo, kad jam būtina baigti papildomus kursus, nedelsdamas juos baigė. Jis pripažino padarytą pažeidimą, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, paaiškino aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi – tai nutarime įvardinta kaip lengvinanti aplinkybė. Jo nuomone, jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams, yra neproporcinga. Taip pat nurodo, kad jis turi 7 metų sūnų, kuris nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio pradės lankyti mokyklą. Prašo panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, arba sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, skiriant tik piniginę baudą be teisės vairuoti atėmimo, arba sumažinti teisės vairuoti atėmimo trukmę iki minimalios galimos, atsižvelgiant į jo ir jo vaiko socialinę padėtį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundą padavęs asmuo teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, nurodė, kad jis buvo pamiršęs susimokėti baudą. Elektroninį paštą VMI buvo pateikęs seniai, jį tik kartais tikrina, kai jau pradėjo aiškintis, viskas buvo po fakto. Jis vieną mėnesį pravairavo be teisių ir kai jį sustabdė, jau tas terminas buvo pasibaigęs. Jam trūko tik kursų išklausymo, tuos kursus jis jau išklausė. Jis supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet jis nežinojo. Jo vairavimo stažas 30 metų, jis sutinka, kad vairuotojo pareiga yra žinoti taisykles. Kai kalbėjo su policijos pareigūnais, nežinojo, kad jam buvo atimta teisė vairuoti. Jis jokio prašymo nerašė, „Regitroje“ pažymėjo, kad jis išklausė kursus. Policijos pareigūnų klausė, ar jo vairuotojo pažymėjimas galioja, jie sakė, kad viskas gerai. Institucija vadovaujasi įstatymu, policininkai tiesiog jį vykdė. Jis pripažįsta, kad padarė pažeidimą dėl neatsargumo, tyčios neturėjo, gailisi, baudos neginčija ir ją sumokės. Jis turi vaiką vežti į mokyklą, vaikas gyvena ne su juo, bet jis pagal susitarimą vaiką veža į mokyklą. Vaiką veža iš (duomenys neskelbtini) g., o mokykla (duomenys neskelbtini), kelionė trunka apie pusvalandį. Jo tiesioginis darbas yra susijęs su vairavimu, tai jo pragyvenimo šaltinis. Jis nuomojasi automobilį, dirba vienas savo bendrovėje, jam atlyginimo niekas nemoka, bet jam ne tiek atlyginimas svarbus, o vaikas, šį reikia vežioti ištisai. Ankstesni pažeidimai nes naudojosi mobilaus ryšio priemone, važiavo per draudžiamą signalą, jis per metus daug kilometrų nuvažiuoja.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

Šioje byloje A. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. teismo posėdžio metu neginčijo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo ir veikos kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nurodė pripažįstantis, jog padarė nusižengimą dėl neatsargumo, tyčios neturėjo, bet supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nurodė, kad baudos neginčija ir ją sumokės, tačiau prašė sumažinti jam paskirtą teisių atėmimo terminą arba visai neskirti šios priemonės.

Teismas pažymi, kad ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už KET pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Iš Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Aprašo) 9 punkte įtvirtintų nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus, pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) Aprašo priede nustatytos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti (toliau – prašymas). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. V. 2025 m. gegužės 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. 10-ANR_N-10863-2025 (ROIK 25269191257), už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 90 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 1 mėnesiui (nuo 2025 m. gegužės 28 d. iki 2025 m. birželio 27 d.). Nagrinėjamu atveju A. V. teismui nurodė, kad automobilį vairavo jau pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui (2025 m. liepos 4 d.), tačiau tuo metu jis nebuvo baigs papildomo vairuotojų mokymo, kaip tai numatyta SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje, taip pat nebuvo pateikęs prašymo AB „Regitra“, kaip tai numatyta Aprašo 9 punkte.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015).

Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, spręsti, kad A. V., 2025 m. liepos 4 d. vairuodamas transporto priemonę, teisę vairuoti transporto priemones turėjo, nėra jokio pagrindo. A. V., 2025 m. birželio 27 d. pasibaigus jam paskirto teisės vairuoti atėmimo terminui, nevykdė SEAKĮ bei Apraše nustatytų teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, todėl 2025 m. liepos 4 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Tokiu būdu jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skundžiamu nutarimu A. V. paskirta artima minimaliai 320 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams – minimaliam privalomai skirtinam terminui.

Kaip matyti iš skundo bei duotų teisme paaiškinimų, A. V. neginčija jam paskirtos baudos, tačiau prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti arba jos terminą kaip įmanoma sumažinti. Taigi, skundu pareiškėjas prašo skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba visai jos neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti, šioje teisės normoje yra įtvirtinta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė A. V. turėtų būti neskiriama ar švelninama. Pareiškėjo skunde, o taip pat teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, tai yra tai, kad vairuotojo pažymėjimas asmeniui yra reikalingas darbe ir vaiko vežiojimui į mokyklą, teismo vertinimu, nėra išskirtinės aplinkybės ir jos nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o ir pažeidėjui jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Pažymėtina, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu.

Svarbu paminėti tai, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. sistemingai daro administracinius nusižengimus, nes ne kartą baustas administracine tvarka, tai yra per penkerius metus A. V. buvo 14 kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET nusižengimus, visos administracinės nuobaudos yra galiojančios, nes naujus administracinius nusižengimus jis padarė nepraėjus metams nuo ankstesnės nuobaudos įvykdymo (baudos sumokėjimo), be to, nemažai baudų nėra sumokėtos. Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį A. V. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, kaip pakankamai pavojingą asmenybę vairuojant transporto priemones, ir rodo, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės – vien tik baudos – savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl šįkart, siekiant sulaikyti atsakomybėn traukiamą asmenį A. V. nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo, būtina jam taikyti ne vien tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

A. V. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-18433-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277733819 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė