- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- B2-1065-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00293-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- G. M., D. M.
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant pareiškėjams G. M. ir D. M., pareiškėjų atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, bankrutavusios UAB „Dagrame“ atstovui Edmundui Petkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų G. M. ir D. M. skundą dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. bankrutavusios UAB „Dagrame“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai bankrutavusios UAB „Dagrame“ kreditoriai G. M., D. M. pateikė teismui skundą dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. BUAB „Dagrame" kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo panaikinti BUAB „Dagrame" 2011-09-27 kreditorių susirinkimo nutarimą dalyje ketvirtuoju klausimu, kuriuo nuspręsta pirmame varžytynių etape neparduotą įkeistą turtą, toliau pardavinėti atskirais turtiniais vienetais, t.y. kiekvieną žemės sklypą atskirai, skelbiant antrą turto pardavimo iš varžytynių etapą ir pradinę pardavimo kainą nustatoma mažinant paskutinėse varžytynėse neparduoto turto kainą 20% bei nepardavus per pirmas varžytynes, vykdant antrąsias varžytynes, kuriose pardavimo kaina mažinama 20 %, pasibaigus antram varžytynių etapui ir nepardavus turto, vykdyti trečiąjį turto pardavimo iš varžytynių etapą, kuriame paskutinę pardavimų kainą mažinti 20 %, nustatant kainos kėlimo intervalą varžytynėse 1000 Lt ir perduoti jį kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Nurodo, kad nors ginčijamas nutarimas ir buvo priimtas balsų dauguma, tačiau pareiškėjų nuomone, AB DnB NORD banko veiksmai, atsižvelgiant į turimą balsų daugumą, vertintini kaip nesąžiningas elgesys kitų kreditorių atžvilgiu ir prieštarauja CK 1.5 str. reikalavimams. Taip pat nurodo, kad toks turto pardavimas neatitiks visų įmonės kreditorių interesų.
Atsakovo bankrutuojančios UAB „Dagrame“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašo pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies ir turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimą svarstyti iš naujo. Mano, kad skundo argumentai dėl turto kainos nustatymo yra pagrįsti. Nurodo, kad kreditoriai spręsdami bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Tuo tarpu įvertinant ginčijamu nutarimu nustatytą įmonės nekilnojamojo turto pardavimo kainą, kuomet tokie drastiški kainų mažinimo intervalai po 20%, matyti, kad toks turto pardavimas neatitiks visų įmonės kreditorių interesų, galutiniame rezultate sumažės turto pardavimo kaina iki tiek, kad galutiniame rezultate neigiamai atsilieps likusiems kreditoriams siekiant didesne dalimi patenkinti jų finansinius reikalavimus, todėl tai ženkliai pablogins įmonės kreditorių padėtį. Sutinka su pareiškėjų nuomone, kad turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimas būtų svarstomas iš naujo.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB DNB banko atstovas prašo pareiškėjų skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjų skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai nepaneigia 2011-09-27 kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju klausimu teisėtumo ir įstatymų nustatyta tvarka priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti panaikintas. Mano, jog vien faktas, kad Bankas turi balsų daugumą, negali būti vertinama kaip Banko nesąžiningas elgesys tuo atveju, kai nepatvirtinami G. M. ir D. M. siūlyti kreditorių susirinkimo nutarimų projektai. Priešingu atveju, pareiškėjai galėtų ginčyti kiekvieną kreditorių susirinkimo nutarimą, už kurio priėmimą balsavo daugumą balsų turintis Bankas. Bankas turi įstatymų saugomą galimybę ginti savo interesus, dalyvaudamas kreditorių susirinkimuose, todėl ginčijamas 2011-09-27 kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju klausimu savaime negali būti pripažintas neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas. Taip pat nurodo, kad siūlydami įkeistą turtą parduoti kita tvarka, t.y. per nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Resma", pareiškėjai nepaneigia fakto, kad turtas turi būti parduotas. Pareiškėjai skunde nepateikia įrodymų, kad jų siūlyta įkeisto turto pardavimo kaina yra ekonomiškai pagrįsta, o pardavimas per nekilnojamojo turto agentūrą atitiks proceso koncentruotumo principą (atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytais terminais pardavimas iš varžytynių yra objektyviai trumpesnis turto realizavimo procesas ir kreditorių reikalavimai bankroto byloje galėtų būti patenkinti žymiai greičiau). Mano, kad vien faktas, kad nagrinėjama byla Lietuvos apeliaciniame teisme pagal banko skundą G. M. ir D. M., nepaneigia ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, neturi prejudicinės galios teismo sprendimui dėl 2011-09-27 kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju klausimu ir neįrodo banko nesąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Tiek Įmonių bankroto įstatymas, tiek minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas kreditoriams suteikia plačias teises dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto valdymo ir disponavimo juo. Minėtų teisės normų paskirtis yra nustatyti ir detalizuoti turto pardavimo tvarką tiek įmonės, turinčios bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, tiek ir įmonę paskelbus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad Turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Taigi pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Faktiškai neįvykus pirmosioms varžytynėms, kreditorių susirinkimas turėtų svarstyti dėl kainų, kuriomis turtas būtų teikiamas parduoti antrosiose varžytynėse. Aprašo 29 punkte nurodyta, kad jeigu varžytynės neįvyksta, varžytynių vykdytojas ne anksčiau kaip po 10 dienų ir ne vėliau kaip po 30 dienų vykdo antrąsias varžytynes, jeigu apie jas paskelbta Aprašo 10 punkte nurodyta tvarka. Antrųjų varžytynių metu gali būti mažinama turto pardavimo kaina. Kiek ir kokia tvarka mažinama turto kaina, nustato kreditorių susirinkimas. Kaip panaudoti antrose varžytynėse neparduotą turtą sprendžia kreditorių susirinkimas (Aprašo 30 punktas). Aprašo 34.3 punkte numatyta, kad nepardavus turto antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimas gali nutarti perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.
Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. vykusiame bankrutavusios UAB „Dagrame“ kreditorių susirinkime, svarstant susirinkimo 4 klausimą (b.l. 11-18), buvo priimtas sprendimas patvirtinti nekilnojamojo turto, t.y. žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir žemės sklypų, kurių naudojimo būdas yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos valdos, esančių Bijūnų k., Alšėnų sen., Kauno r., įkeisto AB DNB bankui, pradinę pardavimo kainą. Skundžiamame susirinkime įkeisto turto, skelbiant antrąsias turto varžytynes, pradinė pardavimo kaina nustatyta mažinant paskutinėse varžytynėse neparduoto turto kainą 20 procentų, sumas apvalinant iki šimto litų, taip pat nuspręsta, nepardavus turto per pirmąsias varžytynes, vykdyti antrąsias varžytynes, kuriose pradinė pardavimo kaina mažinama 20 proc., pasibaigus antrajam varžytynių etapui ir nepardavus turto, vykdyti trečiąjį pardavimo iš varžytynių etapą, kuriame paskutinę pardavimo kainą mažinti 20 proc., nepardavus turto per pirmąsias varžytynes vykdyti antrąsias varžytynes, kuriose pradinė kaina mažinama 20 procentų, visais atvejais apvalinant skaičius (kainas) iki šimto litų.
Pareiškėjai teigia, kad parduodamo turto kaina bei jo pardavimo būdas nustatytas netinkamai, kadangi, jų vertinimu, turtą parduodant per nekilnojamojo turto agentūrą, kuri turi patirtį nekilnojamojo turto rinkoje, būtų galimybė pritraukti didesnį pirkėjų ratą, tuo pačiu turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančių visų kreditorių interesus, be to, pareiškėjai teigia, kad susirinkime nustatytas kainos mažinimo intervalas yra pernelyg didelis, mažinant parduodamo turto kainą taip, kaip nuspręsta kreditorių susirinkime, turtas bus parduotas už mažesnę nei vertas, kainą.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, pagrindo išvadai, jog parduodamo turto kaina nustatyta netinkamai, neturi. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalyje, Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto (pakeisto 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 60) Aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Nei minėtas Aprašas, nei ĮBĮ neįtvirtina bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės privalomos turto pardavimo kainos nustatymo tvarkos ar kriterijų, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, įvertinant, ar bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo kaina atitinka protingumo kriterijus, reikia vadovautis kitų įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis, 23 straipsnio 5 punktas). CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ yra įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios vykdymo proceso veiksmus, siekiant išieškoti iš skolininko skolą kreditoriaus naudai. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 722 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina turi sudaryti 60 proc. parduodamo turto rinkos kainos, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Taigi bankroto proceso metu organizuojamų bankrutavusios įmonės turto antrųjų varžytynių pradinė kaina būtų laikoma protinga ir sąžininga tuo atveju, jei ji sudarytų ne mažiau kaip 60 procentų parduodamo turto rinkos vertės, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą (ĮBĮ 1 str. 3 d.; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011). Šios taisyklės bankroto procese, be kita ko, taikytinos atsižvelgiant ir į tai, kad tokios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, tačiau kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai aukštos parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba jo realizavimo procesas gali pernelyg užsitęsti, taip užtęsiant bankroto procedūras. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant dėl įmonės turto pardavimo kainos nustatymo, teisės aktai nenumato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines turto pardavimo iš varžytynių kainas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2291/2011).
Byloje nustatyta, jog skundžiamu kreditorių susirinkimu, nepardavus turto pirmame varžytynių etape, nuspręsta turtą pardavinėti skelbiant antrąsias varžytynes, pradinę kainą nustatant mažinant paskutinėse varžytinėse neparduoto turto kainą 20 procentų t.y. antrųjų varžytynių pradinė kaina nustatyta 80 procentų parduodamo turto rinkos vertės. Taigi lyginant pradinę iš pirmųjų varžytynių parduotino nekilnojamojo turto pardavimo kainą su ginčijamame susirinkime nustatyta 20 procentų sumažinta šio turto kaina, spręstina, kad ji faktiškai sumažėjo mažiau, nei CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ yra įtvirtintose teisės normose, reglamentuojančiose vykdymo proceso veiksmus. Teismo vertinimu, esant paminėtoms faktinėms aplinkybėms, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nekilnojamojo turto kainos sumažinimas iki 80 procentų pradinės kainos ir jos mažinimo intervalas (20 proc.) nepažeidžia protingumo, sąžiningumo principų ir atitinka tiek pačios bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių interesus (Aprašo 32, 33, 34 p., CPK 772 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismo vertinimu, pareiškėjai, teigdami, jog ginčijamu nutarimu nustatyta sumažinta turto pardavimo kaina bei jos mažinimo intervalas nėra tinkamas, nepateikė į bylą turto vertinimo ataskaitų, įrodančių turto vertę šiuo metu, ar kitų įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl netinkamo parduodamo turto kainos nustatymo (sumažinimo).
Pareiškėjai skųsdami kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nustatytos parduodamo turto kainos, tuo pačiu kelia ginčą ir dėl parduodamo turto pardavimo būdo, t.y. kad parduodamas turtas turėtų būti pardavinėjamas per nekilnojamojo turto agentūrą. Teismo vertinimu, šis pareiškėjų argumentas taip pat nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu, kadangi bankrutavusios įmonės įkeistas nekilnojamas turtas parduodamas iš varžytynių (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurias vykdo ir organizuoja įmonės administratorius (Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831, pakeisto 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 60 Aprašo 2 punktas). Pareiškėjų nurodyti argumentai dėl vieno iš kreditorių kreipimosi į teismą ginčijant bankroto byloje patvirtintą pareiškėjų kreditorinį reikalavimą neturi įtakos skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumui, kadangi kreditorius, nesutikdamas su pareiškėjų patvirtintu kreditoriniu reikalavimu siekė teisminės gynybos ir minėtose aplinkybėse nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise. Taigi nesant į bylą pateiktų įrodymų, jog 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina ir tvarka nustatyta netinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas.
Atmetant pareiškėjų skundą šiuo pagrindu pažymėtina ir tai, kad parduodamo turto rinkos vertė paaiškėja jo realizavimo varžytynėse metu. Kreditoriams nustačius pradines parduodamo turto kainas vyko bankrutavusios įmonės turto pardavimo varžytynės, kuriose neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, t.y. nei vienas pirkėjas nepanoro įsigyti turtą už siūlomą kainą. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad kreditorių komiteto nutarimas, kuriame buvo nustatyta turto pardavimo kaina, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidė kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepagrįsdami įrodymais, nurodo, jog turto kaina ir pardavimo būdas nustatytas netinkamai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus, koncentracijos ir ekonomiškumo principų taikymą, sutikti su pareiškėjų argumentais, jog tikslinga vykdyti turto pardavimą mažinant turto kainą 10 procentų, nėra pagrindo, kadangi sprendimą dėl įmonės turto pardavimo kainų ir būdų priima tik įmonės kreditoriai.
Teismas, priėmęs kreditorių skundą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, 2011 m. spalio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė BUAB „Dagrame“ bankroto administratoriui imtis veiksmų vykdant 2011 m. rugsėjo 27 d. priimtą kreditorių nutarimą ketvirtuoju klausimu, t.y. pirmame varžytynių etape neparduotą įkeistą turtą, toliau pardavinėti atskirais turtiniais vienetais, t.y. kiekvieną žemės sklypą atskirai, skelbiant antrą turto pardavimo iš varžytynių etapą ir pradinę pardavimo kainą nustatant mažinant paskutinėse varžytynėse neparduoto turto kainą 20% bei nepardavus per pirmas varžytynes, vykdant antrąsias varžytynes, kuriose pardavimo kaina mažinama 20 %, pasibaigus antram varžytynių etapui ir nepardavus turto, vykdyti trečiąjį turto pardavimo iš varžytynių etapą, kuriame paskutinę pardavimų kainą mažinti 20 %, nustatant kainos kėlimo intervalą varžytynėse 1000 Lt iki Kauno apygardos teismo nutarties dėl pareiškėjų G. M., D. M. skundo dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. BUAB „Dagrame" kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo įsiteisėjimo.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, t.y. pranykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui (CPK 144 straipsnis), naikintinos Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 290-291 straipsniais, 150 straipsniu, ĮBĮ 24 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų bankrutavusios UAB „Dagrame“ kreditorių D. M. ir G. M. skundą atmesti.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartimi, kuriomis uždraudė BUAB „Dagrame“ bankroto administratoriui imtis veiksmų vykdant 2011 m. rugsėjo 27 d. priimtą kreditorių nutarimą ketvirtuoju klausimu, t.y. pirmame varžytynių etape neparduotą įkeistą turtą, toliau pardavinėti atskirais turtiniais vienetais, t.y. kiekvieną žemės sklypą atskirai, skelbiant antrą turto pardavimo iš varžytynių etapą ir pradinę pardavimo kainą nustatant mažinant paskutinėse varžytynėse neparduoto turto kainą 20% bei nepardavus per pirmas varžytynes, vykdant antrąsias varžytynes, kuriose pardavimo kaina mažinama 20 %, pasibaigus antram varžytynių etapui ir nepardavus turto, vykdyti trečiąjį turto pardavimo iš varžytynių etapą, kuriame paskutinę pardavimų kainą mažinti 20 %, nustatant kainos kėlimo intervalą varžytynėse 1000 Lt iki Kauno apygardos teismo nutarties dėl pareiškėjų G. M., D. M. skundo dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. BUAB „Dagrame" kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo įsiteisėjimo.
Nutartis per septynias dienas jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.