- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-08
- Bylos Nr.
- 2-2291/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00679-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. J. skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Viva Victoria“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (bylos Nr. B2-932-413/2011).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (BUAB „Viva Victoria“ akcininkė) pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundą, prašydama pripažinti negaliojančiu BUAB „Viva Victoria“ 2010 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, taip pat įpareigoti bankroto administratorių atlikti pakartotinį turto vertinimą. Kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė įmonės įkeistą nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį turtą parduoti varžytynėse, pradinėmis kainomis laikant turto vertintojų nustatytas kainas. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, antrosiose varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą mažinti 20 proc. Nepardavus turto varžytynėse, tolesnius neparduoto turto klausimus spręsti kituose kreditorių susirinkimuose. Pareiškėja nurodė, kad apie ginčijamą nutarimą sužinojo atsitiktinai, nes bankroto administratorius apie šio nutarimo priėmimą akcininkų neinformavo. Pareiškėjos teigimu, įmonei priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) vertinimas UAB „Kovertas“ 2010 m. lapkričio 24 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NTA-10-12-221 (toliau – turto vertinimo ataskaita) atliktas paviršutiniškai, nebuvo įvertinta turto dalis, kurioje atlikti pastatų rekonstrukcijos darbai, neįvertinti naujai pastatyti statiniai, apželdinimo ir aplinkos sutvarkymo darbai, tačiau įvertinti prieš dvidešimt metų nugriauti pastatai. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas turėtų būti ir yra vertas daugiau nei nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Pareiškėjos nuomone, įmonės turtas yra įvertintas du kartus mažesne suma nei reali turto vertė, o tai gali sąlygoti apie 3-5 mln. Lt nuostolį BUAB „Viva Victoria“ kreditoriams ir akcininkams. Patvirtinus turto vertinimo ataskaitą ir jos pagrindu patvirtinus pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą, ženkliai sumažėja tikimybė už turtą gauti didesnę kainą, kadangi potencialūs pirkėjai, apsispręsdami dėl turto įsigijimo varžytynėse, dažniausia vadovaujasi esama turto vertinimo ataskaita. Neatmetama prielaida, kad pirkėjams teikiant nepagrįstą ir neobjektyvią turto vertinimo ataskaitą, gali būti siekiama pigiai perleisti turtą iš anksto pasirinktiems asmenims, tokiu būdu pažeidžiant viešąjį interesą, įmonės kreditorių, akcininkų ir pačios įmonės teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje kreditorių (komiteto) susirinkimo nutarimui apskųsti nustatytas keturiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Pareiškėja, 2011 m. sausio 18 d. kreipdamasi su skundu į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, žinojo apie įvykusį kreditorių susirinkimą ir tuo metu jau buvo praleidusi keturiolikos dienų apskundimo terminą. Pareiškėjos 2011 m. sausio 18 d. skundas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi pareiškėja neatvyko į teismo posėdį. Pakartotinai 2011 m. gegužės 24 d. paduodama skundą dėl to paties kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, pareiškėja nenurodė jokių termino praleidimą pateisinančių priežasčių ir šio termino atnaujinti neprašė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai apie ginčijamą nutarimą buvo žinoma dar 2011 m. sausio mėn. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą palikus nenagrinėtą, naujas pareiškėjos skundas ieškinio senaties termino nenutraukė. UAB „Viva Victoria“ reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas konstatavo, kad vien šiuo pagrindu pareiškėjos skundas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl ginčijamo nutarimo pagrįstumo, teismas nurodė, kad bendra įmonei priklausančių dviejų nekilnojamojo turto objektų kaina pagal turto vertinimo ataskaitą yra 7 416 000 Lt. Pareiškėjos, pateikusios vieno nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, teigimu, šio objekto vidutinė rinkos vertė yra 2 993 000 Lt, t. y. daugiau kaip 800 000 Lt didesnė už vertę, kurią nustatė UAB „Kovertas“. Teismas pažymėjo, kad parduodamo turto rinkos vertė paaiškėja turto realizavimo varžytynėse metu. Ginčijamu kreditorių nutarimu nustačius pradines turto pardavimo kainas įvyko varžytynės, kuriose neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, t. y. nei vienas pirkėjas nepanoro įsigyti turtą už kreditorių nustatytą pradinę kainą. Todėl pareiškėjos argumentai, kad turtą galima parduoti didesne kaina, yra nepagrįsti faktiniais duomenimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo argumentas, kad parduodamo turto vertė paaiškėja turto realizavimo varžytynėse metu, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Patvirtinus turto vertinimo ataskaitą ir jos pagrindu patvirtinus pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą, ženkliai sumažėja tikimybė už turtą gauti didesnę kainą, kadangi potencialūs pirkėjai, apsispręsdami dėl turto įsigijimo varžytynėse, dažniausia vadovaujasi esama turto vertinimo ataskaita ir pradine varžytynėse nustatyta kaina. Neatmetama prielaida, kad pirkėjams teikiant nepagrįstą ir neobjektyvią turto vertinimo ataskaitą, didžiausias įmonės kreditorius AB Šiaulių bankas, kreditorių susirinkimuose galintis vienašališkai priimti sprendimus, siekia pigiai perleisti turtą iš anksto pasirinktiems asmenims, tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas, įmonės kreditorių, akcininkų ir pačios įmonės teisėti interesai.
2. Balsų daugumą turintis kreditorius praktiškai turi teisę nuspręsti dėl jam palankių turto pardavimo kainų nustatymo. Nagrinėjamu atveju kreditorius AB Šiaulių bankas vienašališkai nusprendė patvirtinti UAB „Kovertas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią įmonės nekilnojamasis turtas yra įvertintas du kartus mažesne suma nei reali šio turto vertė, o tai gali sąlygoti apie 3-5 milijonų Lt nuostolį įmonės kreditoriams ir akcininkams. Teismas į šiuos argumentus neatkreipė dėmesio. Apeliantės užsakymu buvo atliktas vieno įmonės nekilnojamojo turto objekto vertinimas, kuris parodė, kad šio objekto vidutinė rinkos kaina yra daugiau kaip 800 000 Lt didesnė negu nurodyta UAB „Kovertas“ vertinimo ataskaitoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kadangi apeliantė UAB „Viva Victoria“ bankroto byloje nėra kreditorius, ji neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 24 straipsnio 24 straipsnio 5 dalis).
2. Apeliantė praleido terminą paduoti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
3. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas teisėtai, kreditorių balsų dauguma ir apeliantė to neginčija.
4. Kreditorių susirinkimas pagrįstai vadovavosi UAB „Kovertas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuri buvo atlikta vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.
5. Kreditorių susirinkimas nustatė tik pradinę turto pardavimo kainą, kuri varžytynių metu gali ženkliai padidėti.
6. Apeliantė nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kodėl, jos nuomone, nustatyta turto pardavimo kaina yra per maža. Apeliantė nepateikė turto vertinimo ataskaitos, atliktos pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.
7. BUAB „Viva Victoria“ turto varžytynės buvo paskelbtos 2011 m. vasario 4 d., tačiau jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Ši aplinkybė paneigia apeliantės argumentą apie nustatytą nepagrįstai mažą turto pardavimo kainą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, kuriuo kreditorių susirinkimas nutarė įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse už turto vertintojo nustatytą kainą. Apeliantės (įmonės akcininkės) teigimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nekilnojamasis turtas varžytynėse parduodamas už nepagrįstai mažą kainą, kadangi turto vertinimas buvo atliktas paviršutiniškai (t. y. turtas įvertintas du kartus mažesne suma nei reali turto vertė), kas pažeidžia pačios įmonės, jos kreditorių ir akcininkų teisėtus interesus.
Dėl ieškinio senaties
ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas 2010 m. gruodžio 15 d. Pareiškėja su skundu į teismą pirmą kartą kreipėsi 2011 m. sausio 18 d., t. y. apie ginčijamojo nutarimo priėmimą pareiškėja žinojo jau 2011 m. sausio mėn. (b. l. 4). Pareiškėjai be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdį, skundas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas (CPK 246 straipsnio 1 dalis, b. l. 27-28). Pakartotinis pareiškėjos skundas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo teismui buvo pateiktas tik 2011 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo (b. l. 29-30). Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Pareiškėja nenurodė ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių priežasčių ir neprašė šio termino atnaujinti. BUAB „Viva Victoria“ administratorius prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, b. l. 88). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą ir jį praleido be svarbių priežasčių, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti skundą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumo
Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Tačiau kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas vilkintų bankroto procedūras. Siekiant nustatyti teisingą įmonės turto pardavimo kainą, teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines jo pardavimo iš varžytynių kainas. Kreditoriams palikta teisė patiems nuspręsti dėl tikslingumo parduotiną iš varžytynių turtą įvertinti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą tvarką. Iš BUAB „Viva Victoria“ 2010 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkimas 2010 m. spalio 20 d. buvo nutaręs įmonės nekilnojamojo turto vertę nustatyti pagal turto vertintojo atliktą turto vertinimą (b. l. 80). Iš gautų penkių turto vertinimo įmonių pasiūlymų pagal mažiausios kainos kriterijų buvo atrinkta UAB „Kovertas“, kuri atliko turto vertinimą ir pateikė BUAB „Viva Victoria“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Pagal šią ataskaitą nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendra rinkos vertė yra 7 416 000 Lt (5 302 000 Lt ir 2 114 000 Lt atitinkamai).
Bankroto administratoriaus užsakyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atlikta nepriklausomo ir kvalifikuoto turto vertintojo. Byloje nėra duomenų, kad ši ataskaita neatitiktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, todėl ji laikytina teisinga, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta arba nepateikta kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šia ataskaita nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Byloje tokių įrodymų nepateikta. Pareiškėja yra pateikusi UAB „Krivita“ turto vertės nustatymo pažymą, kuria yra įvertintas tik vienas nekilnojamojo turto objektas (duomenys neskelbtini) ir nustatyta šio turto 2 993 000 Lt rinkos vertė, t. y. 879 000 Lt didesnė nei UAB „Kovertas“ nustatyta vertė (b. l. 54-78). Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į abiejose ataskaitose nurodytą vertinimo tikslą (atvejį). UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitoje nurodytas vertinimo tikslas (atvejis) yra nekilnojamojo turto rinkos ir likvidacinės vertės nustatymas, kai keičiasi jos savininkas, t. y. turtas parduodamas, o UAB „Kovertas“ – turto vertės nustatymas, kai įmonei taikoma bankroto procedūra. Darytina išvada, kad UAB „Kovertas“ nustatyta turto vertė labiau tinka nagrinėjamam atvejui, nes BUAB „Viva Victoria“ nekilnojamasis turtas realizuojamas bankroto proceso metu. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tikroji parduodamo turto vertė paaiškėja turto realizavimo varžytynėse metu. Bylos duomenimis, jau yra įvykusios pirmosios BUAB „Viva Victoria“ nekilnojamojo turto pardavimo varžytynės, kuriose turto pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta pagal UAB „Kovertas“ vertinimo ataskaitą, kuria, pareiškėjos teigimu, nustatyta nepagrįstai maža turto kaina (b. l. 18). Tačiau į šias varžytynes neužsiregistravo nei vienas dalyvis, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamu kreditoriaus susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina nėra nepagrįstai maža.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.