Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. Č. yra G. M. J. ir P. J. dukrą, šį faktą patvirtina į bylą pateikta Gyventojų registro pažyma. Pareiškėjos tėvas P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas Nr. 28. Po pareiškėjos tėvo P. J. mirties liko paveldimas turtas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo suformuotas ir įregistruotas po G. M. J. mirties. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-29 sprendimu Nr. 59-19519 P. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,86 ha žemės plotą ir suformuoti žemės sklypai: 0,2500 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, ant kurio yra aukščiau nurodyti statiniai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,4000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,2100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po P. J. mirties šiuo turtu rūpinosi jo sutuoktinė, pareiškėjos motina G. M. J., naudojosi visu gyvenamuoju namu, jame esančiais daiktais ir kitais statiniais, rūpinosi, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Pareiškėjos motina G. M. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. J. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota G. M. J. teisė įgyti visas teises į palikimą. G. M. J. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). G. M. J. testamento nepaliko. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą po motinos G. M. J. mirties priėmė pareiškėja ir jos brolis V. J..

Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jos motinos G. M. J. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinio P. J. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis gyvenamuoju namu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad G. M. J. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad G. M. J. po sutuoktinio P. J. mirties priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja A. Č. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. Č. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) motina G. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja A. Č. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos G. M. J. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.