Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. Klaipėdos miesto teismo 1991 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (1961 m. redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį nuteisimas laikytas lygtiniu, nustatytas dviejų metų bandomasis laikotarpis.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. vasario 19 d. gautas D. M. prašymas perkvalifikuoti veiką. Prašyme nurodoma, kad kilo būtinybė peržiūrėti bylą, perkvalifikuojant veiką į lengvesnę pagal 2000 metų galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK). Nurodo, kad nuosprendis buvo priimtas pagal nebegaliojantį 1961 metų Baudžiamąjį kodeksą. Dėl priimtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, pareiškėjas negali dirbti su vaikais dėl to, kad buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnykęs ar panaikintas.

D. M. Klaipėdos miesto teismo 1991 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu nuteistas už chuliganizmą pagal Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, kas pagal galiojantį BK 284 straipsnį kvalifikuojama viešosios tvarkos pažeidimu. Taigi, po veikos perkvalifikavimo jis būtų teistas už nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, veiką perkvalifikavus, nebūtų trukdžių D. M. gauti teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą) ir tęsti darbinę veiklą, t. y. dirbti (duomenys neskelbtini). Pateikė D. M. neįgalumą patvirtinančius dokumentus.

Iš Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus rašto matyti, kad D. M. Klaipėdos miesto teismo 1991 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (1961 m. redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį nuteisimas laikytas lygtiniu, nustatytas dviejų metų bandomasis laikotarpis. Bausmę atlikęs. D. M. teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo) išdavimas yra negalimas (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalimi, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Pažymėtina, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto veikos nusikalstamumo panaikinimo, bausmės švelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo instituto taikymas turi prasmę tik tuomet, kai taikant jį asmens teisinė padėtis realiai palengvėja. Formaliai vertinant D. M. prašymą, esant išnykusiam teistumui, nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau toks vertinimas ir sprendimas netenkinti nuteistojo prašymo būtų neteisingas ir formalus, kadangi tokiu sprendimu būtų pažeidžiamos esminės D. M. teisės ir interesai – teisė į darbą, asmenų lygybę. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-59-627/2025).

Kaip matyti iš teismui pateikto prašymo bei jo priedų, D. M. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kuris švelnina D. M. padėtį išnykus teistumui pagal Klaipėdos miesto teismo 1991 m. gegužės 15 d. nuosprendį, kuriuo D. M. buvo nuteistas pagal už LTSR baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Minėtas D. M. atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl priimtų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimų trukdo jo profesinei veiklai. Būdamas teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą asmuo nebegali tęsti savo darbinės veiklos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. M. 1991 m. Klaipėdos miesto eismo nuosprendžiu nuteistas už chuliganizmą pagal LTSR baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį. Šiuo metu galiojantis BK švelnina D. M. teisinę padėtį. Po veikos perkvalifikavimo jis būtų teistas už nesunkų nusikaltimą ir jam būtų išduotas teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas), todėl D. M. galėtų tęsti darbinę veiklą.

D. M. Klaipėdos miesto teismo 1991 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal nebegaliojančio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį už chuliganizmą, už tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad piktybinis chuliganizmas, tai yra tie patys veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susiję su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą, - baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pagal LTSR baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 1990 m. spalio 10 d. iki 1991 m. gruodžio 10 d.) pagal LTSR baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma sunkiu nusikaltimu.

Šiuo metu galiojančio BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas kas vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2003 m. gegužės 1 d., keista 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)) (TAR, 2015, Nr. 2015-11240).

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojančio BK 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas (toliau kartu – kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai), draudžiama: 1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais; 3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.

Bylos medžiaga nustatyta, jog D. M. Klaipėdos miesto teismo 1991 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 1991 m. kovo 24 d. apie 22 val. girtas užkandinėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje (duomenys neskelbtini), užėjęs už baro savavališkai įjungė kavos virimo aparatą, o atėjus barmenei ir pastebėjus, kad dingo butelis konjako bei pareiškus dėl to pretenzijas D. M., pastarasis iš chuliganiškų paskatų sudaužė V. R. priklausančią 300 rublių vertės žvakidę, 100 rublių vertės vazą ir valstybinės visuomenės maitinimo įmonės „ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 690 rublių vertės kasos aparatą. Klaipėdos miesto teismo 1991 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu D. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, pritaikius Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį nuteisimas laikytas lygtiniu, nustatytas dviejų metų bandomasis laikotarpis (b. l. 10).

Kaip matyti, nusikalstama veika, už kurią D. M. nuteistas 1991 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, numatyta tuo metu galiojusio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje „Piktybinis chuliganizmas“. Už šios nusikalstamos veikos padarymą tuo metu galiojantis kodeksas numatė laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamasis kodekso 8¹ straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 1990 m. spalio 10 d. iki 1991 m. gruodžio 10 d.) pagal LTSR baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma sunkiu nusikaltimu.

Akivaizdu, jog šiuo metu galiojančio BK nuostatos švelnina D. M. teisinę padėtį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)) (TAR, 2015, Nr. 2015-11240) įsigaliojus naujai BK 284 straipsnio redakcijai, numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Ši nusikalstama veika, vadovaujantis šiuo metu galiojančio BK 11 straipsnio 3 dalimi, yra nesunkus nusikaltimas. Šiuo atveju D. M. nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas 1991 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą atitinka būtent BK 284 straipsnio įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, įvertinus tai, jog D. M. nusikalstamą veiką įvykdė viešoje vietoje – užkandinėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje (duomenys neskelbtini), jo nusikalstami veiksmai pasireiškė tyčiniu svetimo turto sugadinimu, buvo įžūlūs, nepriimtini moralės požiūriu. Tokie D. M. neteisėti veiksmai perkvalifikuotini į BK 284 straipsnį. D. M. veiksmų kvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį BK 284 straipsnį, D. M. teisinę padėtį švelnina tuo, kad jo padaryta nusikalstama veika vertintina ne kaip sunkus, o kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, D. M. padaryta nusikalstama veika iš šiuo metu nebegaliojančio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į galiojantį BK 284 straipsnį ir D. M. paskirtos bausmės, kuri atlikta, švelninimo klausimas nespręstinas. Laikytina, kad D. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, už kurį jam teistumas išnykęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti ir D. M. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas 1991 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu perkvalifikuoti iš negaliojančio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (nuo 2017 m. sausio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428) bei laikyti, kad D. M. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, už kurį jam teistumas išnyko.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.