- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-167-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22314-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- T. J., M. J., R. J.
- Atsakovas
- S. P., E. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. J., M. J., R. J. – Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties sprendžiant ieškovų T. J., M. J., R. J. – Š. ieškinio atsakovams S. P., E. K., J. K., E. K. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo R. K., priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: nustatyti 0,20 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą ir 2021-05-13 UAB „GEOMANAI“ parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, taip: 1.1. Ieškovai T. J., M. J., R. J.-Š. bendrai naudosis 226/2000 žemės sklypo dalių (226 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ B“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 16 – 17 – 27 – 26 – 25 – 24 – 30 – 29 – 28 – 16; 1.2. Ieškovai T. J., M. J., R. J.-Š. bendrai naudosis 25/2000 žemės sklypo dalių (25 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ K“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 8 – 9 – 10 – 52 – 51 – 8; 1.3. Ieškovai T. J., M. J., R. J.-Š. bendrai naudosis 173/2000 žemės sklypo dalių (173 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ L“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 4 – 5 – 49 – 48 – 53 - 4; 1.4. Ieškovai T. J., M. J., R. J.-Š. bendrai naudosis 214/2000 žemės sklypo dalių (214 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ M“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 20 – 46 – 45 – 44 – 43 – 42 – 41 – 40 – 39 – 38 – 35 – 34 – 22 – 21 - 20; 1.5. Atsakovai S. P., E. K. ir tretysis asmuo R. K. bendrai naudosis 570/2000 žemės sklypo dalių (570 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ A“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 2 – 3 – 4 – 53 – 48 – 47 – 44 – 45 – 46 – 20 – 19 – 18 - 2; 1.6. Atsakovai S. P., E. K. ir tretysis asmuo R. K. bendrai naudosis 85/2000 žemės sklypo dalių (85 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ G“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 22 – 23 – 24 – 30 – 31 – 32 – 33 – 34 - 22; 1.7. Atsakovai S. P., E. K. ir tretysis asmuo R. K. bendrai naudosis 5/2000 žemės sklypo dalių (5 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ I“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 12 – 13 – 37 – 36 - 12; 1.7. Atsakovai S. P., E. K., E. K., J. K. ir tretysis asmuo R. K. bendrai naudosis 22/2000 žemės sklypo dalių (22 kv. m.), esančių 2000 kv.m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ H“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 13 – 14 – 32 – 33 – 34 – 35 – 36 – 37 - 13; 1.8. Visi bendraturčiai: ieškovai T. J., M. J., R. J.-Š., atsakovai S. P., E. K., E. K., J. K. ir tretysis asmuo R. K. bendrai naudosis 161/2000 žemės sklypo dalių (161 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ D“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 1 – 2 – 18 – 19 – 20 – 21 – 22 – 23 – 24 – 25 – 26 – 27 – 17 - 1; 1.9. Visi bendraturčiai: ieškovai T. J., M. J., R. J.-Š., atsakovai S. P., E. K., E. K., J. K. ir tretysis asmuo R. K. bendrai naudosis 250/2000 žemės sklypo dalių (250 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ J“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 5 – 6 – 7 – 8 – 51 – 52 – 10 – 11 – 12 – 36 – 35 – 38 – 39 – 40 – 41 – 50 – 49 - 5; 1.10. Atsakovai E. K. ir J. K. atskirai naudosis 222/2000 žemės sklypo dalių (222 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ C“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 14 – 15 – 16 – 28 – 29 – 30 – 31 – 32 - 14; 1.11. Atsakovai E. K. ir J. K. atskirai naudosis 47/2000 žemės sklypo dalių (47 kv. m.), esančių 2000 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „ F“, kurios ribos apibrėžtos žemės sklypo ribų posūkio taškais: 41 – 42 – 43 – 44 – 47 – 48 – 49 – 50 – 41bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė ieškovams T. J., M. J., R. J. – Š. procesinį terminą iki 2022 m. lapkričio 18 d. (imtinai) nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti naujus aktualius VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašus apie turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pateikti įrodymus, kad pateiktą planą pasirašė matininkas, kuris praktikuojasi minėta veikla ir turi visus įgalinimus pasirašyti pateiktus dokumentus, pateikti teismui pašto siuntimo dokumentus, notaro ar antstolio patvirtintus dokumentus, jog atsakovai yra supažindinti su ieškovų pateiktu planu bei pateikti atsakovų sutikimus / nesutikimus pasirašyti pateiktus planus, nurodyti, kokie pastatai kokiems byloje dalyvaujantiems asmenims priklauso, kaip jie išsidėstę, kokiu būdu siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra siejama su pastatų išsidėstymu ir jų naudojimu, detaliai ieškinyje nurodyti aplinkybes, kodėl ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui yra nustatyta konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka ir kodėl esama tvarka trukdo ieškovams naudotis žemės sklypu, sutikslinti ieškinio faktinį pagrindą bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 5,00 Eur sumą.
3. 2022 m. lapkričio 18 d. teisme gautas ieškovų prašymas dėl trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams.
5. Nurodė, kad šalindami 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovai nustatytus ieškinio trūkumus pašalino tik iš dalies. Ieškovai pateikė aktualius Nekilnojamojo turto registro išrašus, žyminio mokesčio kvitą, matininko kvalifikacijos pažymėjimą ir nuorodą į viešąjį registrą, tačiau kitų esminių ieškinio trūkumų ieškovai tinkamai nepašalino.
6. Pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 11 d. nutartyje teismas įpareigojo ieškovus pateikti teismui pašto siuntimo dokumentus, notaro ar antstolio patvirtintus dokumentus, jog atsakovai yra tinkamai supažindinti su ieškovų pateiktu ginčo planu bei pateikti atsakovų sutikimus / nesutikimus pasirašyti pateiktus planus, kadangi šie rašytiniai įrodymai yra būtini ir privalomi prieš kreipiantis į teismą bei įrodant, kad konkrečiu atveju yra tinkamai ir pilnai šalių išnaudota neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kuri leidžia tik tada kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Nesant pateiktų tokių rašytinių įrodymų, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovai, prieš kreipdamiesi į teismą su ieškiniu, tikrai yra supažindinę atsakovus su ginčo planu ir kitais dokumentais. Šių rašytinių įrodymų buvimas / nebuvimas yra pagrindas konstatuoti, ar ieškovai šiuo atveju turi procesinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovams, neišnaudoję ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
7. Teismas taip pat įpareigojo ieškovus nurodyti, kokie pastatai kokiems byloje dalyvaujantiems asmenims priklauso, kaip jie yra išsidėstę, kokiu būdu siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra siejama su pastatų išsidėstymu ir naudojimu, be to, detaliai paaiškinti, kodėl ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui yra nustatyta konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka ir kodėl esama tvarka trukdo ieškovams naudotis žemės sklypu bei sutikslinti tinkamai ieškinio faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovai minėtų trūkumų taip pat nepašalino ir paaiškinimų nepateikė. Nesant šių duomenų negalimas tinkamas šios civilinės bylos nagrinėjimas pagal CK normas, kurios reglamentuoja, jog tokio pobūdžio ieškiniuose turi būti minėta informacija, t. y. turi būti nurodyta faktinė naudojimosi žeme tvarka bei prašoma nustatyti naudojimosi žeme tvarka.
Šalies argumentai
8. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai savo ieškinyje prašo šioje civilinėje byloje, nepateikus atsakovams atsiliepimo, priimti sprendimą už akių, tačiau nesant tinkamai suformuluoto ieškinio faktinio pagrindo bei nesant aukščiau nurodytų esminių duomenų ir įrodymų, toks sprendimo už akių priėmimas nėra galimas. Šie trūkumai yra laikytini esminiais ieškinio trūkumais, trukdančiais priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą už akių. Tokiu būdu, nesant pateiktų nurodytų duomenų bei įrodymų ir nepateikus atsakovams atsiliepimų, teismas turėtų pakartotinai nustatyti ieškovams ieškinio trūkumus, kad būtų galimas tinkamas sprendimo už akių priėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovai, šalindami trūkumus, nepateikė patikslinto ieškinio, kuriame būtų tinkamai suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovus nuo ieškinio padavimo stadijos atstovauja profesionalus teisininkas, t. y. advokato padėjėjas, o profesionaliam teisininkui yra keliami aukštesni privalomi teisiniai reikalavimai surašant procesinius dokumentus teismui, negu pačioms šalims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai nesutikslino ieškinio faktinio pagrindo ir nenurodė, kokie pastatai, kokiems byloje dalyvaujantiems asmenims priklauso, kaip jie yra išsidėstę, kokiu būdu siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra siejama su pastatų išsidėstymu ir naudojimu, be to, taip pat nepaaiškino, kodėl ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui yra nustatyta konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka, kodėl esama tvarka trukdo ieškovams naudotis žemės sklypu.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantai ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį ir ieškinį priimti.
11. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
11.1. Nurodė, kad teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodyti teismo įpareigojimai buvo pertekliniai, prieštaraujantis formuojamai teismų praktikai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
11.2. Nurodė, kad nei CPK, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta ginčuose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, privaloma ikiteisminės ginčo sprendimo tvarka. Be to, ieškovai savo prašyme dėl trūkumų šalinimo papildomai paaiškino, jog pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra sudarytas pagal jau daugelį metų visų bendraturčių faktiškai naudojamomis žemės sklypo dalimis, tačiau tarp visų bendraturčių iš esmės kyla ginčas tik dėl bendrai naudojamos teritorijos. Visi bendraturčiai yra supažindinti su šia naudojimosi tvarka, kitaip nebūtų prasmės kreiptis į teismą.
11.3. Teismas taip pat įpareigojo ieškovus nurodyti, kokie pastatai kokiems byloje dalyvaujantiems asmenims priklauso, kaip jie yra išsidėstę, kokiu būdu siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra siejama su pastatų išsidėstymu ir naudojimu, be to. detaliai paaiškinti, kodėl ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui yra nustatyta konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka ir kodėl esama tvarka trukdo ieškovams naudotis žemės sklypu bei sutikslinti tinkamai ieškinio faktinį pagrindą. Tačiau ieškovai pažymi, kad visa ši informacija yra teismui pateiktose NTR išrašuose bei žemės sklypo plane. Be to, pačiame ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškovų parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane maksimaliai išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčių valdomas pastatų dalis. Taip pat kiekvienam iš bendraturčių šiame plane nustatytos dalys pilnai atitinka jiems nuosavybės teise priklausančias žemes sklypo dalis.
11.4. Parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane yra labai aiškiai ir tiksliai nurodoma kiekvieno bendraturčio sklypo dalis su žemės sklypo ribų posūkių taškais, kvadratiniais metrais, kiekvienam priskirtų indeksu ir t. t.
11.5. Visi kiti teismui iškilę klausimai galės būti išsiaiškinti per procesinius dokumentus bei parengiamojo teismo posėdžio metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014 ir kt.). Ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą, leidžia atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Taip pat, ieškinio dalykas ir pagrindas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose.
15. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovų pateiktas ieškinys turi trūkumų, t. y. teismas nurodė, kad ieškinyje turi būti aiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, kartu su ieškiniu turi būti pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teismas įpareigojo ieškovus pateikti aktualius VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašus apie turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); įrodymus, kad pateiktą planą pasirašė matininkas, kuris praktikuojasi minėta veikla ir turi visus įgalinimus pasirašyti pateiktus dokumentus; įrodymus, kad bendrasavininkai yra supažindinti su sklypo planu t. y. turi pateikti teismui pašto siuntimo dokumentus, notaro ar antstolio patvirtintus dokumentus, kad atsakovai yra supažindinti su ieškovų pateiktu planu bei pateikti atsakovų sutikimus/nesutikimus pasirašyti pateiktus planus; nurodyti, kokie pastatai kokiems byloje dalyvaujantiems asmenims priklauso, kaip jie išsidėstę, kokiu būdu siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka siejama su pastatų išsidėstymu ir naudojimu; detaliai paaiškinti, kodėl ieškovams, atsakovams ir trečiajam asmeniui yra nustatyta konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka, kodėl esama tvarka trukdo ieškovams naudotis žemės sklypu. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas įpareigojo ieškovus patikslinti ieškinio faktinį pagrindą. Taip pat įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.
17. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
18. Vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, ieškovai 2022 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo. Kartu su prašymu pateikė teismui aktualius Nekilnojamojo turto registro išrašus, žyminio mokesčio kvitą, matininko kvalifikacijos pažymėjimą ir nuorodą į viešąjį registrą. Kitų teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino.
19. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria ieškovams buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, ji įsiteisėjusi, todėl privalomai vykdytina. Ieškovai, per teismo nustatytą terminą įvykdė tik dalį teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų, t. y. pašalino tik dalį trūkumų. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010). Kadangi ieškovai pašalino tik dalį teismo nustatytų ieškinio trūkumų, laikytina, kad ieškovai tinkamai ir laiku neįvykdė procesinės pareigos pašalinti pateikto ieškinio trūkumus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovams.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų (ne)pašalinimo pasekmes, todėl ieškovams nepašalinus visų ieškinio trūkumų, teismas pagrįstai ir teisėtai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.