Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. J. ir R. C. (R. C.) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo bankroto administratorius UAB „Tamtamas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami supaprastinto proceso tvarka patvirtinti jų 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami, patvirtinti tarp jų 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodo, kad R. C. yra Individualios įmonės (toliau IĮ) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1732-613/2017 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Vykdymo procese buvo areštuota R. C. turtinė teisė pagal 2011 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MV7-7072, kuria B. J. ir A. J. pardavė, o R. C. įsigijo 67/100 negyvenamosios patalpos – parduotuvės su bistro baru, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Dėl minėto arešto pareiškėjai neturi galimybės sudaryti notarinio susitarimo dėl 2011 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir jo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Patvirtinus šalių taikos sutartį prašo panaikinti R. C. turtinei teisei taikytus areštus.

Įstatymas suteikia šalims teisę sudaryti taikos sutartį, siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (LR CK 6.983 str.). Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 str.).

Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013).

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2011 m. liepos 27 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MV7-7072, kuria B. J. ir A. J. pardavė, o R. C. įsigijo 67/100 negyvenamosios patalpos – parduotuvės su bistro baru, esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Pareiškėjas R. C. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1732-613/2017 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, BĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi BĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, likvidatoriaus funkcijos pavestos atlikti bankroto administratoriui UAB „Tamtamas“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi areštuotas R. C. priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, neviršijant 13 606,16 Eur sumos, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Bankrutavęs juridinis asmuo yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - individuali įmonė (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui ir jo turto nepakankant atsiskaityti su kreditoriais, yra realizuojamas ne tik juridinio asmens, bet ir jo dalyvio – fizinio asmens turtas, kurį šis asmuo turėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 1 dalis). Įmonės savininkų turtas yra realizuojamas ta pačia tvarka kaip ir bankrutavusios įmonės turtas.Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis).

Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis)

Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė, teismui suponuoja išvadą, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsiskaityti už įmonės skolas (CK 2.50 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjų pateiktos 2018 m. rugsėjo 13 d. taikos sutarties turinį matyti, kad šia sutartimi šalys siekia nutraukti 2011 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MV7-7072. Sutarties 2 punkte numatyta, kad pareiškėjai B. J. (pardavėjai) lieka R. C. (pirkėjo) sumokėti pinigai iki šios sutarties nutraukimo, kaip bauda už pirkėjui už sutarties prievolių nevykdymą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad taikos sutartis gali turėti įtakos likviduojamos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, jog pranešė likviduojamos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams apie taikos sutarties sudarymą, byloje nėra duomenų, kad jie pritarė pareiškėjų sudarytai taikos sutarčiai, taip pat nors pareiškėjai nurodo, jog apie sudarytą taiko sutartį pranešė likviduojamos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Tamtamas“ duomenų apie bankroto administratoriaus atsakymą ir jo nuomonę dėl sudarytos taikos sutarties tvirtinimo teismui nepateikta.

Be kita ko, atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12578-618/2018 atsisakė tvirtinti analogiško turinio pareiškėjų taikos sutartį. Minėtoje nutartyje pareiškėjams buvo išaiškinta, kokius įrodymus jie turi pateikti, bei nurodyta, kad taikos sutarties 2 punktas, kuriame šalys susitarė, kad nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti pinigai pirkėjui nebus grąžinami, galimai yra pažeidžianti likviduojamos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ interesus, tačiau pareiškėjai iš esmės nesivadovavo nutartimi ir pakartotinai pateikė analogišką prašymą – sutarties sąlygos nepakeistos, kreditorių nuomonės bei pritarimo dėl taikos sutarties patvirtinimo negauta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 579-582 straipsniais, teismas,

nutaria:

atsisakyti tvirtinti B. J. ir R. C. 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarytą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.