Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-12-10, 21 vai. 15 min., (duomenys neskelbtini) g. Marijampolėje, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,33 promilių girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimus.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. K. už pažeidimo numatyto ATPK 124¹ str. 8 d. padarymą skyrė 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą; už pažeidimo numatyto 129 str. padarymą skyrė 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą - 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas V. K. skyrė neteisingą sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. ATPK 129 str. inter alia (be kita ko) numatyta, kad šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą, skirta šio straipsnio sankcijoje nustatyta nuobauda – administracinis areštas 20 parų ir neskirtas transporto priemonės konfiskavimas.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. K. pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam, o R. A. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnio sankciją, kurioje papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas (Lietuvos Respublikos ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3, punktas, 22 straipsnis), skiriant administracinį areštą aprašyta kaip privaloma, todėl transporto priemonė turėjo būti konfiskuota. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas V. K. šios papildomos ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos, nenurodė jokių motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teisės normų reikalavimai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bei įvertinti visas reikšmingas bylai aplinkybės buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme transporto priemonės savininkas R. A. nebuvo apklaustas apie automobilio paėmimo ir pažeidimų padarymo aplinkybes.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad ATPK 129 str. sankcijoje automobilio konfiskavimas numatytas kaip papildoma nuobauda, todėl teismas nuspręsdamas skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą turi vadovautis ATPK 30¹ str. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas nenurodė išvis jokių motyvų, kuriais remiantis buvo paskirta būtent tokia nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Teismas pastebi, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007). Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N444-371/2011).

Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra sprendimo, kuriuo V. K. pripažįstamas padaręs teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.