Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., jo atstovui advokatui A. Č., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovui T. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vertėsi nelegaliu darbu. Tyrimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), M. J. 2013-08-06 atliko malkų tvarkymo, 2013-08-09 automobilių detalių pakrovimo bei transportavimo darbus. M. J. 2013-09-24 VDI nustatytos formos paaiškinime nurodė, kad darbus atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo prašymu. Darbams atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi su M. J. rašytinės darbo sutarties bei pranešusi apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. V. J. pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad 2013-08-06 paprašė draugo M. J. padėti sutvarkyti malkas. 2013-08-09 atostogavo, paprašė M. J. pavairuoti mašiną iki autolaužyno. Automobilio pakrovimo darbų nebuvo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis Mercedes Benz stovėjo kieme. Raktus buvo palikęs broliui. MB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), užsiima automobilių ir detalių prekyba. Su M. J. dėl pagalbos susitarė draugiškai, apie apmokėjimą nesitarė ir su juo niekaip neatsiskaitinėjo. Po 2 mėnesių M. J. įdarbino sandėlininku.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Č. prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu nesant V. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Administracinės atsakomybės V. J. taikymo pagrindu nurodomas 2013-08-09 tarnybinis pranešimas (b. l. 6), iš kurio turinio neaišku, kokie V. J. veiksmai sudaro ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo sudėtį ir esmę, nes tiek iš šio dokumento bei tarnybinio pranešimo Nr. 20-9-PER 5-191 turinio neaišku, kodėl pareiškėjas turi atsakyti už savo nepilnamečio brolio I. J. prašymu atliktą M. J. paslaugą.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atstovas T. M. nurodė, kad pažeidimas tinkamai kvalifikuotas. Darbai buvo vykdomi įmonės teritorijoje, įmonės naudai. Nelegalus darbas apima 2013-08-06 ir 2013-08-09 darbus, tai tęstinis procesas.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį pagal turimą informaciją ieškant vogtų automobilių ir detalių lankėsi įmonėse, kurios yra įsikūrusios buvusiame fermos komplekse (duomenys neskelbtini). Vienoje iš jų – MB „(duomenys neskelbtini)“ – aptvertoje teritorijoje buvo M. J., kuris pasakė, kad įmonės savininko nėra. Jis tvarkė malkas – nešiojo iš kiemo į stoginę, esančią pastate. Po savaitės vėl atvažiavo į MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios teritorijoje buvo M. J. ir bendrijos savininko brolis – J.. Jie į stovintį bendrijos teritorijoje mikroautobusą krovė detales. M. J. pasakė, kad savininko prašymu turi nuvežti detales į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Teritorijoje užtruko kurį laiką, kol rašė dokumentus, pastebėjo, kad jaunuoliai gerai orientavosi patalpose, turėjo patalpų raktus, iš to padarė išvadą, kad jaunuoliai toje įmonėje dirba. Savo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes (b. l. 6) patvirtina.

Liudytojas R. K. nurodė, kad jis savo tarnybiniame pranešime (b. l. 7) nurodytas aplinkybes patvirtina. Lankydamasis MB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-08-09 matė aukšta tvora aptvertą teritoriją, priklausančią įmonei. Jaunuoliai krovė detales iš įmonės patalpų į aptvertoje teritorijoje stovėjusį autobusiuką.

Liudytojas P. Š. parodė, kad tikrinant turimą informaciją 2013-08-06 nuvažiavo MB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Ten buvo M. J., kuris krovė malkas ir su karučiu jas vežė iš kiemo į „(duomenys neskelbtini)“ pastatą. M. J. pasakė, kad V. J. nurodymu krauna malkas. 2013-08-09 apie 15-18 val. vėl tikrino MB „(duomenys neskelbtini)“. Vartus atidarė M. J.. Kartu su juo buvo I. J., abu krovė iš „(duomenys neskelbtini)“ pastato detales į autobusiuką, sakė vadybininko prašymu krauna ir veš į „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2013-08-06 apie 9 val. atėjo į MB „(duomenys neskelbtini)“, vartus atidarė I. J.. V. J. paprašė sukrauti malkas ir jis maždaug per 30 minučių sukrovė malkas iš kiemo į pastogę ir po to išėjo. Tai darė draugiškai, neatlygintinai. 2013-08-09 apie 11 val. su I. J. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. V. J. draugo G., kuriam priklauso autobusas, prašymu turėjo pavairuoti autobusą iki „(duomenys neskelbtini)“. V. J. patvirtino prašymą. Atrakinę vartus, įsėdo į autobusą ir tuo metu atvažiavo pareigūnai. Jokių detalių į autobusą nenešiojo. Apie atlygį su V. J. jokios kalbos nebuvo. Šiuo metu dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ – tvarko teritoriją.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis laikoma nesudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)195/2011).

Byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais nėra vienareikšmiškai ir neginčytinai įrodyta, jog M. J. būtų taręsis su MB “(duomenys neskelbtini)” vadovu V. J. dėl kokios nors pastovios darbo funkcijos atlikimo, būtų paklusęs darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams, kad būtų įsipareigota jam mokėti sulygtą kasmėnesinį darbo užmokestį ir pan.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. J. ir liudytojo M. J. duoti parodymai teisme dėl santykių pobūdžio yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys jų pačių pirminiams paaiškinimams, iš kurių matyti, kad M. J. draugiškai, neatlygintinai talkininkavo pažįstamam V. J. kraudamas malkas ir automobilių detales.

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-21-238/2013 pažymėjo, jog talka apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas. Talkininkams neturi būti mokamas iš anksto sutartas atlyginimas nei pinigais, nei materialinėmis vertybėmis (maisto produktais, daiktais ir pan.), išskyrus kai kurias išimtis dėl maitinimo ir apgyvendinimo. Bet koks kitas sutartinis atlyginimas (tarp jų – ir, pavyzdžiui, skolos įskaitymas) už atliktus darbus yra laikytinas darbo santykių požymiu. Talka taip pat negali būti laikomi ilgalaikiai konkretūs tam tikros profesijos, kvalifikacijos darbai, dirbami nustatytu laiku, t. y. paklūstant darbo tvarkai. Tai – darbo santykių tarp darbdavio ir darbuotojo požymiai. Tokiu atveju jie turi būti tinkamai įforminti: sudaryta darbo sutartis ir apie ją pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priešingu atveju tokie darbo santykiai yra laikomi nelegaliais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal LR ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisinių santykių požymiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į LR ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp įmonės ir M. J. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius, tai yra negalima teigti, jog buvo dirbamas darbas, darbdaviui ir M. J. susitarus.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. J. kaltė dėl nelegaliai jo vadovaujamoje įmonėje dirbusio M. J. neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir V. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. V. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.