Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui D. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuo atveju ieškovė žodinio susitarimo pagrindu atsakovui paskolino 600,00 Eur. Pagal CK 1.71-1.74 straipsnius sandoriai tarp šalių gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine tvarka) arba konkliudentiniais veiksmais. Ieškovės ir atsakovo susitarimui įstatymas nenustatė būtinos rašytinės formos (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Pinigų perdavimą atsakovui patvirtina per „Western Union“ banką persiųstų pinigų dokumentai ir kvitai (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Šiuo atveju konkretus paskolos grąžinimo terminas sutartas nebuvo, todėl ieškovė mėgino susisiekti su atsakovu ir pareikšti reikalavimą grąžinti skolą, tačiau to padaryti nepavyko, nes atsakovas vengia susitikti su ieškove bei nesutinka grąžinti skolos. Dėl minėtos priežasties, ieškovė kreipėsi į policiją, todėl laikytina, kad ieškovė kreipdamasi į policiją išreiškė savo reikalavimą grąžinti skolą CK 6.873 straipsnio 2 dalies prasme.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 29 d. konsultacijoje yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnis). Pabrėžtina, kad dėl tokio pobūdžio palūkanų taikymo šalys neprivalo susitarti, t. y. net ir nesant tokio susitarimo, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, atsakovas skolą ieškovei turėjo grąžinti per trisdešimt dienų nuo pareikalavimo (2017 m. gruodžio 18 d.), t. y. iki 2018 m. sausio 17 d., tačiau skola nėra grąžinta iki šiol. Šiuo metu atsakovas grąžinti skolą vėluoja 126 dienas (nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. gegužės 24 d.). Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10,36 Eur dydžio įstatymines palūkanas (600,00 Eur × 5 % ÷ 365 dienų ×126 dienų).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Atsižvelgiant į tai, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui D. M. adresuoti ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. birželio 6 d., todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: ieškovė iš Vokietijos atsakovui dalimis persiuntė 600,00 Eur. Byloje pateikti pinigų perlaidų dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 5 d. persiuntė atsakovui 150,00 Eur, 2017 m. rugsėjo 7 d. - 40,00 Eur, 2017 m. rugsėjo 13 d. - 100,00 Eur, 2017 m. rugsėjo 14 d. - 160,00 Eur, 2017 m. rugsėjo 16 d. - 100,00 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. - 50,00 Eur. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu dėl pervestų (paskolintų) pinigų grąžinimo, tačiau to padaryti niekaip nepavyko.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Pagal CK 6.63 straipsnį atsakovas pažeidusiu prievolę laikomas tuomet, kai nevykdo sutartyje numatytų sąlygų. Šiuo atveju atsakovas nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo, tai yra negrąžino paskolos sumos sutartu laiku. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl atsakovo pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra. Kadangi atsakovas paskolos sutartyje numatyto įsipareigojimo neįvykdė, todėl turi būti laikomas savo prievolę pažeidusia sutarties šalimi. Dėl šių faktinių aplinkybių jis privalo ne tik natūra įvykdyti sutartinę prievolę, bet ir atlyginti ieškovui visus jos patirtus nuostolius (tiek tiesioginius, tiek ir netiesioginius) dėl prievolės neįvykdymo, todėl ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkintinas visiškai (CK 6.1-6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. sausio 10 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-10-598, kurio pagrindu ieškovei A. B. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Šiuo atveju iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,00 Eur minimalus žyminis mokestis dėl skolos priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) skolos, 10,36 Eur (dešimt eurų trisdešimt šešis centus) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei A. B., gimusiai 1979 m. kovo 18 d.

Priteisti iš atsakovo D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.