Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-03 · Administracinė byla Nr. I-2953-428/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
I-2953-428/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00686-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2953-428/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00686-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 15).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, nes jam tekdavo mažiau kaip 3,6 kv.m. kameros ploto, todėl patyrė žalą. Perpildytose kamerose jautėsi pažemintas. Buvo ribojama judėjimo laisvė, trūko erdvės, atsirado uždarų patalpų baimė. Turėjo taikytis prie kitų nuteistųjų, tai sukėlė didelį diskomfortą, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, tapo nervingas, neturėjo absoliučiai jokio privatumo, o tokiomis nežmoniškomis sąlygomis, tiesiog nepailsėdavo, kankino nemiga. Gyvenimo sąlygos nehigieniškos, praustuvėje tik šaltas vanduo, tai žemino orumą. Patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai ryšiai bei įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimo savimi jausmas, negali ramiai miegoti, darėsi dirglus ir nervingas. Buvo laikomas kartu su užsikrėtusiais ŽIV (b.l. 5-7).

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė (b.l. 18-21), kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje iš viso buvo laikomas 38 pilnas paras. Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių atskirais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas neatitinkant normatyvų. Tačiau atskirais periodais pareiškėjui taip pat teko ir didesnis plotas, negu nustato teisės aktai ( apie 43 proc. laiko). Tardymo izoliatoriuje karšto vandens tiekimo sistema atitinka visus reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo kalinamas su asmenimis užsikrėtusiai ŽIV. Būdamas Kauno izoliatoriuje į psichologą nesikreipė. Deliktinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsniuose, visumą: neteisėtus veiksmus ar neveikimui, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjas savo skunde tik konstatuoja kamerose buvusias sąlygas ir reikalauja atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kurios sąlygos ir kurią konkrečiai žalą jos sukėlė. Vien tik žalų, LR civilinio kodekso išvardinimas savaime nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011 nurodyta, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su jo laikymo Kauno TI sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. LR civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame sąraše įtvirtinta keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. Taip pat minimo straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti įrodyta neturtinė žala gali būti kompensuojama pinigais. Iš anksčiau išdėstyto bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo buvimas įstaigoje buvo laikomas epizodiškai, jį etapuojant, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas. Mano, kad pareiškėjo teisių į nustatytą kameros plotą pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014-02-04 iki 2014-02-10 kalint Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 336, vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė 3,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2014-02-11 iki 2014-02-20 kalint kameroje Nr.236 vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė nuo 3,98 iki 7,97 kv.m.; laikotarpiu nuo 2014-02-21 iki 2014-02-24 kameroje Nr. 236 vienam asmeniui tenkanti ploto dalis sudarė 3,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-03-05 kameroje Nr. 236 vienam nuteistajam tenkanti ploto dalis sudarė nuo 3,98 kv.m.; laikotarpiu nuo 2014-03-05 iki 2014-03-17 vienam asmeniu teko 3,13 kv.m.; 2014-03-18 teko 5,22 kv.m.; laikotarpiu nuo 2014-04-04 iki 2014-04-07 teko 2,91 kv.m. (b.l. 31-32).

Nuteistųjų kalinimo sąlygas bei privalomo užtikrinti nuteistajam gyvenamojo ploto dydžius nustato Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta tvarka „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto“ (toliau – Įsakymas), kurio 1.3.1 punktas numato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Bylos duomenys patvirtina, jog įvairiais kalinimo laikotarpiais nuo 2014-02-04 iki 2014-02-10, nuo 2014-02-21 iki 2014-02-24, nuo 2014-03-05 iki 2014-03-17, nuo 2014-04-04 iki 2014-04-07, (b.l. 31-32) pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje teko mažesnė nei teisės aktuose nustatyta kameros ploto dalis – nuo 2,91 iki 3,13 kv.m. Todėl įvertinus teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje būtų užtikrinta 3,6 kv.m. kameros ploto norma, tenkanti viena asmeniui. Nagrinėjamu atveju, nurodyta viešojo administravimo institucija – Kauno tardymo izoliatorius ir jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje esantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas, kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, ne kartą kreipėsi į gydytojus dėl įvairių nusiskundimų (b.l 25-30), tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jie buvo įtakoti būtent dėl per mažo gyvenamojo ploto . Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pareiškėjo argumentas, jog jis buvo laikomas kartu su asmenimis, užsikrėtusiais ŽIV, teismas laiko nepagrįstu, nes konkrečių įrodymų (t.y. nenurodė asmenų, užsikrėtusių ŽIV), patvirtinančių nurodytą aplinkybę, pareiškėjas nepateikė. Galimas pasekmes pareiškėjas skunde bando nuspėti, aiškindamas, kas galėtų būti. Tačiau prielaidomis teismo sprendimas nėra grindžiamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis įvairiais laikotarpiais nuo 2014-02-04 iki 2014-04-07, Įsakymo 1.3.1 punkte nustatytas gyvenamojo ploto normos reikalavimas buvo pažeistas 24 paras - 0,41 kv.m, keturias paras - 0,7 kv.m. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog nuo jo patalpinimo į Kauno tardymo izoliatorių būtų administracijai pateikęs bent vieną skundą, kuriuo būtų skundęsis dėl jo laikymo sąlygų pažeidimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę, bendrąsias kalinimo sąlygas Kauno TI, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per visą buvimo Kauno TI laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė su skundais ar prašymais į Kauno TI administraciją, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, ir tai pripažintina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl konstatuotina, kad laikotarpiais nuo 2014-02-04 iki 2014-02-10, nuo 2014-02-21 iki 2014-02-24, nuo 2014-03-05 iki 2014-03-17, nuo 2014-04-04 iki 2014-04-07 buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., teismas

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas suėmimo (kalinimo) Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas. P. R. Ž. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Jolanta Medvedevienė