Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1007-953/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
1-1007-953/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46512-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
Ž. S.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1007-953/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46512-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui V. M.,kaltinamajam Ž. S. ir jo gynėjai advokatei A. M.,nukentėjusiosios A. S. įstatyminei atstovei R. G. ir jos įgaliotai atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė , faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", teistas 2014-03-06 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistu 2013-11-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d. 199 str. 2 d. - 10 m laisvės atėmimo bausme. 2020-08-17 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - nepilnametei dukrai A. S., o būtent: 2020-11-13, apie 19.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia diržu trenkė nukentėjusiajai A. S. vieną kartą į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus į nugarą ir kitas kūno vietas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020-11-13, tarp 20.30 val. - 21.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kambaryje, ranka suėmė A. S. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. S. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko labai seniai 2020-11-13 apie 19-21 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Visi buvo grįžę po darbų į namus, dukra A. darė pamokas prie kompiuterio ir vis kvietė jį ateiti, nes strigo internetas. Jis atėjo, matė, kad yra prastas interneto ryšys, tai perjungė į kitą. Kai sėdėjo ant dukros lovos, jis pajuto, jog kažkas yra po antklode, ir pakišęs ranką ištraukė el. cigaretę. Klausė A., iš kur ją gavo, tai buvo pasakyta, kad cigaretė yra draugės, kuri prašė ją paslėpti, ką dukra ir padarė. Klausė dukros, ką ji daro internete, nes jau anksčiau jie buvo susitarę, kad ji nebendraus su viena drauge, kuri jo ir žmonos nuomone darė A.i blogą įtaką dėl aprangos, dėl plaukų dažymo, dėl elgesio, melavimo, ir buvo pasirašę susitarimą dėl nebendravimo. Jis paprašė dukros parodyti, ką ji veikia kompiuteriu, ir pamatė, kad bendrauja su buvusiais draugais, nors buvo susitarę, jog ji to nebedarys. Be to, A. prašė nebendrauti su draugu iš (duomenys neskelbtini), kuris iš pradžių atrodė normalus vaikinas, bet paskui gal porą kartų žmonai pamelavo, jis rūkė, gėrė energetinius gėrimus, jo plaukai buvo spalvoti, o visą tai jiems nepatiko ir taip pat susidarė nuomonę, kad jų dukrai jis yra netinkamas draugas. Dėl šito A. su jais sutiko ir prižadėjo su tuo draugu nebendrauti. Tą vakarą jis pasiėmė dukros kompiuterį pažiūrėti, ką ji veikia internete, ir pamatė, kad bendrauja ir su tuo berniuku, o kai atsivertė susirašinėjimą, tai pokalbį buvo sunku suprasti dėl vartojamų trumpinių bei angliškų žodžių, bet susirašinėjime buvo nuotraukos bei video. Paspaudęs ant tų nuotraukų ir video, pamatė seksualinio turinio nuotrauką ir tokio pat turinio video, kur asmenų veidų nesimatė, tačiau matėsi berniuko ir mergaitės kūnai ir jie buvo jos dukros bei jos draugo. Dėl to, ką pamatė, jis patyrė didelį šoką, nes negalvojo, kad A. taip galėtų pasielgti, bet mano, ją įtakojo tas berniukas, kuris yra vyresnis, gudresnis ir iš (duomenys neskelbtini). Tada jis nesusilaikė, iš kito kambario pasiėmė diržą, su kuriuo norėjo suduoti dukrai per užpakalį, tačiau ji gynėsi, virto ant lovos ant pilvo ir spardėsi, todėl kliuvo per kojas ir per nugarą. Sudavė gal keturis smūgius, pataikė į kojas, nugarą, kaklą, o į užpakalį nekliuvo. Tuomet atbėgo žmona ir jį atskyrė nuo dukros, jis išėjo iš kambario. Pasiėmė dukros kompiuterį ir pradėjo domėtis, kas čia darosi, tai po to jis dvi paras nemiegojo. Dukros jis nesmaugė, bet viename iš jos video yra užfiksuota, kaip A. yra smaugiama draugo, tai tada jis suėmė A. už pečių ties kaklu ir klausė, ar jai patinka, kai draugas jai taip daro. Tai nebuvo vaiko smaugimas – tai buvo paklausimas, ar jai tas patinka. Už kaklo suėmė tą patį vakarą, kai buvo suduota diržu, tik po kažkiek laiko, kai kompiuteryje rado labai daug informacijos. Suėmęs už pečių dukrą, ją papurtė. Mano, kad sudavimas diržu dukrai sukėlė skausmą, išgąstį. Šiai dienai su A. jam yra uždrausta bendrauti, ją paskutinį kartą matė per programą ZOOM, kai buvo posėdis. Teritorinei ligonių kasai ir dukrai civilinius ieškinius atlygino. Su dukra A. jie susitaikė namuose po įvykio. Prieš šį įvykį nebuvo poreikio imtis diržo prieš dukrą. Anksčiau jie draugiškai su ja susitarė, kad nebendraus su viena drauge, ji su tuo sutiko, pasirašė susitarimą, nes jie pastebėjo, jog A. „eina ne tuo keliu“, ir jai reikalingas patarimas, nukreipimas, apsaugojimas nuo blogų draugų įtakos. Anksčiau fizinio smurto prieš dukrą nebūdavo, o buvo nebent šaukimas, šnekėjimas. Su dukra jie susitaikė jau po įvykio, todėl ji pasirašė susitaikymo protokolą, parašė, kad jam atleidžia ir kad jį myli. Nukentėjusiajai neturtinę žalą atlygino, padarydamas pavedimą advokatei, o advokatė perdavė pinigus dukrai, nes jam su A. yra neleidžiama bendrauti. Pavedimo dokumentas yra pateiktas į bylą. Kompiuteryje rado daug pornografinio turinio nuotraukų ir įrašų su jos dukra, jų buvo daugiau nei 20-30. Dukra dėl visko prisiėmę sau kaltę, kad apgintų savo draugą, ir nurodė, jog ji sugalvojo fiksuoti pornografinio turinio video ir vaizdus, nes norėjo juos paplatinti internete, kad užsidirbtų pinigų. Iš perskaityto pokalbio suprato, jog be A. draugo, dar kiti keturi asmenys matė, kaip jos dukra mylisi su draugu K.. Susirašinėjime buvo diskutuojama, kad video neblogas, bet reikia filmuoti kitu kampu, nes blogai matosi, kad reikia geresnės kameros ir tada visą tai padaryti „online“. Iš susirašinėjimo jis suprato, jog dukra buvo apgauta ar suviliota pinigais bei meile K.i, todėl sutiko filmuotis, fotografuotis, rodyti lytinius organus. Po įvykio praėjo gal 2-3 sav., kol apie jį buvo pranešta policijai, o per tą laiką jie su A. buvo susitaikę. Po įvykio kitą ar dar kitą dieną ji apie viską papasakojo, o jis jos maldavo, prašė nutraukti santykius su tuo berniuku ir tais draugais, aiškino dukrai, jog visi klysta, tačiau ir visi gali pasitaisyti, ir ji su tuo sutiko. Po to jie su žmona parašė skundą to berniuko ir tos kompanijos atžvilgiu dėl A. išnaudojimo ir, kai dukra apie tai sužinojo, tai bandė visais būdais tą draugą apginti, nes buvo didelė meilė. Dukra išėjo į (duomenys neskelbtini), nes jie neleido jos į tą draugų kompaniją. Dukros draugės jai patarinėjo jam kenkti – tą perskaitė žinutėse. Jos vadino juos anarchistais, sakė, kad turi juos žlugdyti, jų neklausyti, nes jie ne taip sako ir ne taip daro. Dabar A. yra pas globėjus. Jis dėjo daug pastangų, kad jį iš įkalinimo įstaigos paleistų anksčiau termino, 6-8 kartus buvo teikiami teikimai teismui dėl jo išleidimo už gerą elgesį. Dėl šio įvykio jis turi pamoką visam gyvenimui, kurios stengiasi niekada nepakartoti. Kažkodėl mokosi iš savo klaidų, nors visiems yra žinoma atsakomybė dėl smurto prieš vaikus. Savo impulsyvumą ir pyktį valdo, tačiau nors greitai supyksta, tačiau taip pat greitai ir atsileidžia. Po to diržo paėmimo daugiau smurtinių veiksmų prieš dukrą nebuvo, jų nebus ir ateityje. Nežino, ar jam buvo rekomenduojamos psichologo konsultacijos, tačiau jis jas lankė, jose gavo patarimų. Kai buvo įkalinimo įstaigoje, bendravo su dukra, nes ji reguliariai su žmona atvykdavo į pasimatymus. Prieš šį įvykį iš įkalinimo įstaigos namo grįždavo penktadieniais vakare, o atgal išvažiuodavo sekmadieniais vakare, nes turėjo teisę namuose praleisti 48 valandas. Daugiau nei metus laiko jis nuolat važinėjo į namus, tik kai prasidėjo virusai, buvo apriboti išvykimai į namus. Kai negrįždavo namo, tai pas jį į įkalinimo įstaigą atvažiuodavo žmona, nors šeštadieniais jis dirbdavo. Apie 7,5 m. praleido įkalinimo įstaigoje, bet su šeima nuolat palaikydavo ryšius, jo 4 m. amžiaus dukra gimė jam būnant įkalinimo įstaigoje.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja advokatė ir prokuroras. Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnių tvarka paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Nepilnametė nukentėjusioji A. S. apklausta liudytoja parodė, kad 2020-11-13 apie 19 val. jos kambaryje, (duomenys neskelbtini), tėtis atsinešė diržą ir pradėjo ją mušti. Diržu trenkė vieną kartą į veidą ir kokius keturis kartus į nugarą, tiksliai neprisimena kiek kartų buvo suduota į nugarą. Jai atrodė, kad tėtis nežinojo kaip kontroliuoti savo emocijas. Tėvas buvo blaivus. Prieš suduodant, ji su tėčiu susipyko dėl vaikino. Tėtis kompiuteryje rado vaizdo medžiagą, kuri jam nepatiko. Ten buvo ji ir jos vaikinas. Apie vaizdo medžiagos turinį nesutinka pasakoti, ji tik sutinka pasakoti apie įvykio aplinkybes. Tėtis dėl šios vaizdo medžiagos ir mušė. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai skaudėjo nosį apie tris dienas, o nugarą apie dvi savaites. Šį įvykį matė mama. Kai jai tėtis trenkė ji buvo to kambario kitame gale. Mamai nelabai išėjo ginti, nes ji buvo kitame kambario gale, ji gynė tik žodžiais, sakė kad pabaigtų mušti, nes gali kaimynai išgirsti. Blankiai prisimena. Tėtis nevaldo pykčio. Konflikto pradžioje tėtis norėjo jai suduoti, bet mama neleido. Brolis R. šio įvykio nematė, o mama laikė sesę M. ant rankų, sesė pradėjo verkti konflikto metu, todėl mama jos apginti negalėjo. Ji nuo suduotų diržu smūgių pradėjo verkti, tėtis išėjo iš kambario. Mama iš jos atėmė telefoną, kompiuterį, planšetę, todėl ji apie įvykį niekam negalėjo pranešti. Būtų pranešusi pati, bet neturėjo kaip. Ji draugei J. ( pavardės nežino) , kai atgavo kompiuterį per feisbuką parašė apie įvykį, kada tai buvo nepamena, J. mama susisiekė su (duomenys neskelbtini) mokyklos direktore, su socialine pedagoge, jos pasitarė, kaip suprato bendrai ir nusprendė, kad reikia pranešti policijai. J. mama pranešė policijai apie įvykį. Po įvykio jai ant nugaros atsirado mėlynės ir drūžės. Dėl sužalojimo į medikus nesikreipė, nes neturėjo kaip. Kai buvo iškviesta policija, ji buvo nuvežta pas medikus apžiūrai, bet jau sužalojimų nebuvo, tik buvo neryškios drūžės. Ji su tėvais pakankamai dažnai pykstasi, dėl paauglystės ir savo veiksmų, tai stiliaus keitimo, jiems draugų netinkamų. Ji nerūko. Nelabai tėvų klauso, nepatinka kaip aiškina, nori laisvės. Anksčiau tėvas yra ją mušęs pakankamai daug kartų. Mušdavo dėl savo pykčio protrūkių. 2020 m. rugpjūčio mėnesį , kai tėtis grįžo iš kalėjimo prasidėjo smurtas. Niekur nesikreipdavo, nes bijojo, apie tai jos mama žinojo. Šiuo metu gyvena pas senelius A. ir B. V., adresu (duomenys neskelbtini). Dar nori pasakyti, kad 2020-11-13 apie 20.30 -21.00 val. ją prie virtuvės (virtuvė ir kambarys yra sujungti) tėtis smaugė, viena ranka užgrėbė už kaklo ir taip smaugė, smaugė, gal kelias sekundes. Tas kambarys yra filmuojamas. Ant kaklo smaugimo žymių nėra. Tai matė mama ir sesė, nepamena ar brolis buvo. Nepamena kaip elgėsi mama. Tą sekundę kai smaugė skaudėjo, truputį oro pritrūko, bet po to ne. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Tėtis dar visaip ją žodžiais vadino. (1 t. b. l. 45-48)

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. S. atsisakė duoti parodymus. Nurodė, jog atsisako dėl to, nes ji anksčiau viską papasakojo, ką atsiminė, ką žinojo. Į klausimus susijusius su įvykiu neatsakinėjo. Akistatoje su tėčiu nesutiko dalyvauti. Sutinka asmens apžiūrai. Į advokatės A. M. užduotą klausimą ar sutiktų taikytis su tėvu, A. S. atsakė, kad nesutiktų. Į advokatės V. P. užduotą klausimą ar ji reikš civilinį ieškinį A. S. atsakė, kad taip, nes psichologiškai ją sutraumavo. (1 t. b. l. 95-98)

Liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė nukentėjusioji A. S. parodė, kad nenori nieko pasakoti. Jai yra per daug skaudu ir ji nenori nieko pasakoti. Ji jau vieną kartą pasakojo viską. (1 t. b. l. 92-93)

Liudytoja apklausta I. Z. parodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu R. Z.. Dirbant Šiaulių mieste apie 12.00 val., tikslaus laiko neprisimena, iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo per radijo ryšio priemonę gavo nurodymą važiuoti adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu nepilnametę merginą muša tėvai, kad pranešė tos merginos draugės motina. Nuvykus minėtu adresu jas į butą įsileido tos merginos senelis, merginos tėvų nebuvo. Senelis teigė, kad jos anūkės niekas nemuša, kad jis į jos auklėjimą nesikiša. Jis teigė, kad prižiūri mažąją anūkę, nes ji neina šiuo metu į darželį. Ji su kolega nuėjo į kambarį pasikalbėti su mergina. Ji jiems prisistatė kaip A. S.. Ji teigė, kad ją pastoviai muša abu tėvai, kad tėvui užeina nerviniai priepuoliai, todėl ją muša be priežasties, atima telefoną, kad niekam nesiskųstų. Konkrečiai A. S. nenurodė datų, kada buvo mušama. Ji jiems pasakė, kad 2020-11-13 jai tėvas du kartus trenkė su diržu į nugarą. Parodė nugarą, matėsi du dryžiukai, daugiau sužalojimų nepastebėjo. Nesakė dėl ko ją tėvas mušė. A. S. sakė, kad skaudėjo. Neminėjo, kad tą pačią dieną ją būtų tėvas smaugęs. Taip pat neminėjo kur įvykio metu buvo mama, ar ją bandė užstoti. Buvo iškviesti vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Atvyko trys moterys, jos paprašė, kad jie nedalyvautų jų pokalbyje. Jie išėjo iš kambario, vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos kalbėjosi su A. S.. Po pokalbio vaikų teisių tarnybos darbuotojos nusprendė, kad reikia A. S. nuvežti į gydymo įstaigą apžiūrai. Kolega iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai A. S. išsivežė apžiūrai. Diržas su kurio buvo mušama mergaitė nebuvo paimtas, nes namuose nebuvo tėvų, pati A. S. jiems neparodė kokiu diržu ją mušė tėvas. Svetainės kambaryje pastebėjo, filmavimo kamerą pritvirtintą prie metalinės konstrukcijos, ant sienos netoli lango. Duomenys iš vaizdo kameros nebuvo išimti, nes nebuvo žinoma tiksli įvykio vieta. (2 t. b. l. 22-25)

Liudytoju apklaustas R. Z. parodė, kad 2020-11-24 dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule I. Z.. Patruliuojant Šiaulių mieste kažkur apie 12.00 val., iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo per radijo ryšio priemonę gavo nurodymą nuvažiuoti išsiaiškinti aplinkybių, adresu (duomenys neskelbtini), galimai nepilnametę merginą muša tėvai, apie tai pranešė tos merginos draugės motina. Nuvykus nurodytu adresu buto duris atidarė vyriškis, jis pristatė kaip A. V., teigė, kad prižiūri anūkes. A. V. teigė, kad jos anūkės A. niekas nemuša, jis į anūkų auklėjimą nesikiša. Su kolege nuėjo į kambarį pasikalbėti su mergina. Mergina prisistatė kaip A. S.. A. S.jiems pradėjo pasakoti, kad ją pastoviai muša abu tėvai, kad jos tėvas yra nesenai grįžęs iš kalėjimo, kad jam užeina nerviniai priepuoliai, todėl be jokios priežasties ją muša, kad iš jos tėvai atima telefoną, kad niekam nesiskųstų. Jiems A. S. nenurodė datų, kada buvo mušama, ji bendrai kalbėjo apie esamą situaciją namuose. Sakė, kad lankosi pas psichologą, bet jis neklausė dėl ko. A. S.jiems pasakė, kad 2020-11-13 kambaryje, žodinio konflikto metu, jai tėvas du kartus trenkė su diržu į nugarą, nesakė konflikto priežasties. Neminėjo, kad tą pačią dieną ją tėvas būtų smaugęs. Iškart policijos nekvietė, nes tėvai buvo paėmę telefoną. Kolegei rodė nugarą, paskui kolegė jam sakė, kad ant merginos nugaros matėsi du dryžiukai. Daugiau bendravo kolegė. A. S. sakė, kad skaudėjo, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. A. S. neminėjo kur įvykio metu buvo mama. Buvo iškviesti vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Atvyko trys moterys, jos bendravo su A. S.jiems nedalyvaujant. Po pokalbio vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos nusprendė, kad A. S. turi apžiūrėti medikai. Jis iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai A. S. išsivežė apžiūrai. 2020-11-29 diržas su kurio buvo mušama A. S. nebuvo paimtas, nes A. S. neparodė kokiu diržu ją mušė tėvas, nebuvo tuo metu namuose pačio tėvo. Svetainės kambaryje pastebėjo filmavimo kamerą, ji buvo pritvirtinta prie metalinės konstrukcijos, ant sienos netoli lango. Vaizdo įrašas iš filmavimo kameros nebuvo išimtas, nes nebuvo žinoma tiksli įvykio vieta, bei įvykio aplinkybės. Su A. S.bendravo antrą kartą, ji 2020 m. vasarą, kartu su draugėmis buvo iš parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" pavogusi prekių. Ji jam teigė, kad vogė prekes, nes tėvai neduoda pinigų, o jos draugės teigė, jog vogė prekes, kad pajustų "ekstrymą". (2 t. b. l. 28-31)

Liudytoju A. R. V. apklaustas parodė, kad sutinka duoti parodymus. Ž. S. yra jo žentas. Jis gyvena su jo dukra J. S.. Jie turi tris vaikus, tai A. (duomenys neskelbtini) m., M. (duomenys neskelbtini) m., R. (duomenys neskelbtini) m. Dukra su šeima gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Kartais jis prižiūri jų vaikus, pavyzdžiui, kai suserga M.. Anūkei A. S. prasidėjo paauglystė, ji pasikeitė, bet ne į gerąją pusę. Pradėjo nebeklausyti tėvų, bendrauja su netinkamais draugais. Kai jis būna pas juos namuose, tėvai su ja kalba gražiai, ant jos nešaukia. Prie jo žentas Ž. nėra mušęs A.. A. jam nei karto nėra skundusis, kad ją tėtis ar mama muša. 2020-11-13 įvykio aplinkybių nematė. A. apie tai jam nepasakojo. 2020-11-24 jis prižiūrėjo anūkę M., adresu (duomenys neskelbtini), dienos metu, apie 11.30 val. atvyko policijos pareigūnai, jie paklausė ar čia gyvena A. S., pasakė, kad čia. Policijos pareigūnai bendravo su A., paskui atvažiavo moteris iš vaikų teisių tarnybos, buvo atvykusi greitoji med. pagalba. Medikai A. kaip suprato išsivežė į ligoninę apžiūrai. Vaikų teisių tarnyba nusprendė A. laikinai perduoti jo globai ir šiuo metu ji gyvena pas jį. Dukros šeimoje vaikai mylimi, jais rūpinamasi. (1 t. b. l. 195-198)

Liudytoja S. R. apklausta parodė, kad jos dukra J. G. yra geros draugės su A. S.. J. bendrauja apie metus laiko su A.. Ji A. irgi maždaug tiek laiko pažįsta. A. ne kartą lankėsi pas juos namuose, J. ir pas A. S. nueidavo. Jos gan artimos draugės. A. pasipasakodavo J. kas vyksta pas juos namuose. 2020-11-24 ryte jos dukra per „Messenger“ su A. bendravo ir A. pasisakė, kad prieš ją smurtavo tėvas. Nepasakojo, kaip smurtavo, tik sakė, kad namų kamera turėjo užfiksuoti, kaip ją tėvas smaugė. Ji neminėjo datos kada tai buvo. A. neminėjo dėl ko tėvas taip elgėsi. Iš dukros J. pasakojimų yra girdėjusi, kad tėvas ne kartą yra smurtavęs A. atžvilgiu. Pati ant A. jokių sužalojimų nėra pastebėjusi. Dukra J. jai yra sakiusi, kad nuo streso pati A. save žaloja. Iš dukros suprato, kad ir dabar yra subraižytos A. rankos. A. paskutinį kartą matė rugsėjo mėnesį. Sužinojusi, kad prieš A. smurtavo jos tėvas, 2020-11-24 ji parašė elektroninį laišką (duomenys neskelbtini) socialinei pedagogei I. B.-Š. ir paklausė kokia situacija yra A. šeimoje. Ji parašė jai savo telefono numerį, jos susiskambino ir ji pasakė, kad girdėjo, kaip J. bendravo su A.. A. jai teigė, kad prieš ją smurtauja tėvas, kad yra kraujosruvos. Socialinė pedagogė I. B.-Š. patarė iškviesti policiją, kol dar yra sužalojimai. Ji tada paskambino Nr. 112 ir pranešė apie esamą situaciją. Pati su policija nebendravo. Su A. tėvais nėra bendravusi. Kiek žino iš dukros J. pasakojimų, A. tėvų sprendimas yra apriboti ją nuo draugų, todėl jie iš A. paima telefoną, kompiuterį. A. tėvas nėra grasinęs J.. Jis tik yra pagrasinęs A. draugui K.i, sakė, kad jį paduos į teismą už dukros prievartavimą. Visi žino, kad jie lytiškai santykiauja, bet tai daro jie savo noru. Iš J. pasakojimo suprato, kad jų šeimoje tos "dramos" prasidėjo, kai atsirado K. (jam (duomenys neskelbtini) metų). Ji negali nurodyti datų, kada anksčiau prieš A. smurtavo jos tėvas, nes nežino. (2 t. b. l. 16-19)

Liudytoja D. S. apklausta parodė, kad dirba Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja. Dirba 12 metų. Su A. S. šeima pradėjo dirbti 2020-09-24. Su minėta šeima buvo paskirtos dirbti dvi darbuotojos, tai ji ir Atvejo vadybininkė M. P.. Pačią pirminę informaciją apie minėtą šeimą gavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą iš Pedagoginės psichologinės tarnybos, kur apsilankiusi A. S. nurodė psichologei, kad jos tėtis smurtauja, bet ne nuolat, paskutinis kartas buvo, tai 2020-10-20, kai jos tėtis jai trenkė su megztiniu, bet nebuvo skaudžiai, nes buvo trenkta su megztiniu. Tėvui neįtiko megztinis. Tuomet buvo kreiptasi jau į juos dėl darbo su šia šeima. 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo nuvykta į namus, adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo tik mama J. S. ir mažoji mergaitė. Šeima iš viso turi tris vaikus. Tą dieną vyko tik susipažinimas su šeima, apžiūrimos gyvenimo sąlygos. Jos buvo tinkamos. Iš pradžių J. S. sunkiai su jomis bendravo, bet užsiminė, kad dukra turi draugių, kurios daro blogą įtaką, ir vaikiną K. ir sakė, kad nenorinti, kad su juo bendrautų dukra. 2020-10-05 jų tarnyboje vyko atvejo vadybos posėdis dėl šios šeimos, kuriame dalyvavo ir mama J. S., tėtis Ž. S., A. S.. Posėdžio metu minėti asmenys buvo atskirai apklausti. A. S. papasakojo apie savo šeimą, kaip bendrauja su tėvais, kaip elgiasi, kokios namų taisyklės. A. posėdžio metu apie galimai vykstantį smurtą šeimoje neužsiminė. Nepamena ar apie tai jos klausinėjo. Jai A. pasisakymas sukėlė abejonių, jai atrodė, kad ji kalba nenuoširdžiai, toks jausmas, kad prieš posėdį ji pergalvojo ką kalbės. Negali teigti, kad ji pokalbio metu melavo. Tiesiog pokalbis pasirodė nenuoširdus. Viskas buvo surašyta posėdžio protokole, kurio kopiją pridės prie savo apklausos. Po posėdžio buvo rekomenduota mergaitei lankytis pas psichologą, pas psichiatrą mergaitė jau lankėsi. Mama J. S. iš karto mergaitę ir užregistravo psichologo konsultacijai. 2020-10-05 po vadybos posėdžio tėvai norėdami apriboti dukters bendravimą su draugais išsiuntė A. pas senelius į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas J. S. tėvus. A. ten prabuvo iki 2020-10-09. Pasak J. S., 2020-10-13 psichologė po pokalbio su A., jai įtarė ribinį asmenybės sutrikimą ir davė siuntimą guldymui į ligoninę, taip pat buvo ir A. grasinimas nusižudyti. A. S. buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur buvo gydoma iki 2020-11-09. Daugiau ji bendravo su mama J. S. telefonu, nes tęsėsi karantinas. J. ją informavo, kad pati lankosi pas psichologę, ką A. ligoninėje kalbasi su psichologe. 2020-11-16 J. S. telefonu pranešė, kad buvo rastas susirašinėjimas tarp dukros ir K., kur jis bando ją įkalbėti pasimylėti trise, bei rastas ir vaizdo įrašas, kur dukra mylisi su K.. Ji patarė kreiptis į policiją. 2020-11-19 bendravo telefonu su J. S., ji pati jau jautėsi beviltiškai, nes nesugeba apriboti bendravimo su K. su jos draugais. 2020-11-20 telefonu iš J. S. sužinojo, kad A.i buvo pykčio priepuolis ir ji paskambinusi psichologei klausė ką daryti. Psichologė jai pasakiusi, kad reikia atimti telefoną ir užrakinti A. kambaryje kol nurims. 2020-11-24 iš Vaiko teisių apsaugos specialisto ji sužinojo, kad gautas signalas, jog A. yra sumušta, neįvardijo kas ją sumušė. 2020-11-25 ji gavo iš Vaiko teisių apsaugos J. S. pareikšimo kopiją adresuotą policijai.(2 t. b. l. 40-43)

Liudytoja I.-B. Š. apklausta parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Socialine pedagoge. A. S. šioje mokykloje mokosi antrus metus. A. S. nėra gavusi jokių drausmės fiksavimo atvejų, lankomumas mokyklos geras, mokosi neblogai, vidurkis apie 8. Yra pastebėti keli bendravimo netinkami atvejai su bendraklasiais, bet gavus pastabą ji reaguodavo adekvačiai, elgesį pakeisdavo. 2020 m. rugsėjo mėnesį, A. praleido 10 pamokų, jos nebuvo pateisintos. Ji ir I. P. ( A. auklėtoja) išsikvietė pokalbiui A.. Tai buvo 2020-09-25. Pokalbio metu A. pasakė, kad jaučia nerimą, todėl praleidžia pamokas. A. pasakė, kad gauna psichologinę pagalbą už mokyklos ribų. Apie šeimos problemas, apie tėvo smurtą nieko nepasakojo, buvo nusiminusi, išsiderinusi. A. yra linkusi meluoti, bet tam mano yra priežastis, arba ji nori atkreipti į save dėmesį arba kažką nuslėpti. 2020-09-30 ir 2020-10-06 skambino J. S. dėl kvietimo į vaiko gerovės komisijos posėdį. J. S. galėjo atvykti 2020-10-14 į posėdį, tai tą dieną ir į vaiko gerovės komisijos posėdis. Ten buvo situacijos vertinimas, rekomendacijos pateikimas siekiant pagerinti situaciją. Posėdžio metu J. S. kaltino dukrą, kaltino mokyklą, teigė, kad problemos prasidėjo nesenai, kad ypatingai kalti yra A. draugai, kurie ją veda iš kelio, kad A. yra šiuo metu (duomenys neskelbtini) kur jai teikiama pagalba, ten ji gydysis mėnesį laiko, kad namuose viską daro dėl A., net kamerą namuose įdėjo. Aptarė dėl mokyklos galimos psichologo pagalbos, kadangi pagalba A.i buvo teikiama ligoninėje, tai nebuvo dubliuojama, taip pat aptarė tolimesnį A. ugdymą. J. S. informavo, kad ugdymas bus vykdomas ligoninėje. J. S. sakė, kad A. paguldyta į ligoninę dėl grasinimo nusižudyti. J. S. teigė, kad ji yra padariusi viską, tai yra atėmė telefoną, kompiuterį, kad nesusisiektų su draugais, kurie daro neigiamą įtaką. Neminėjo kokią neigiamą įtaką daro draugai. A. gydėsi (duomenys neskelbtini) (skyriaus nežino) nuo 2020-10-13, grįžo po mėnesio. 2020-11-15 (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką iš S. R., kuri buvo susirūpinusi A. psichologine ir fizine gerove. Į šį laišką buvo sureaguota, ji susisiekė telefonu su atvejo vadybininke M. P., pasiteirauti dėl situacijos šeimoje. Ją informavo, kad šiuo metu situacija rami, tėvai gauna pagalbą ir kad situacija domėsis. 2020-11-24 sulaukė asmeniškai elektroninio laiško iš S. R., ji rašė, jog jos dukrai J. pranešė A., jog tėvas prieš ją smurtavo. Ji S. R. parašė savo telefoną, jai paskambino S. R., pasakė, kad reikia kviesti policiją. Po pokalbio, per mokyklos platformą "Team" susisiekė su A., kuri patvirtino, kad tikrai yra patyrusi smurtą. Detaliai įvykio aplinkybių nerašė, parašė, kad patiria psichologinį ir fizinį smurtą iš abiejų tėvų, kad yra žymės ant nugaros iš praeitos savaitės. Šį susirašinėjimą ji turi atsispausdinusi ir jį pateiks. Pirmiausia telefonu informavo apie tai vaikų teisių apsaugos tarnybą, atvejo vadybininką ir mokyklos direktorę. Ji mano, kad S. šeimoje yra vaiko auklėjimo problemų, tarpusavio bendravimo problemų, pastebima daug destruktyvaus auklėjimo požymių. A. šeimoje nesijaučia saugi. (2 t. b. l. 52-55)

Liudytoja B. V. apklausta parodė, kad sutinka duoti parodymus. J. S. yra jos dukra, o Ž. S. yra jos žentas. Jie turi tris vaikus, tai A. S., R. S., M. S.. Dukros J. šeima gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Žentas Ž. S. yra geras žmogus, jis rūpinasi šeima, nevartoja alkoholio. Su dukros J. šeima yra jų glaudus ryšys. Ji nuvažiuoja prižiūrėti anūkės M. kai ji suserga, būna, kad savaitgalį nuveža išvirtų cepelinų. Kadangi jos vyras A. R. vairuoja automobilį, tai jis dažniau pas dukrą nuvažiuoja, padeda prižiūrėti M.. Pas dukrą J. ji nuvažiuoja kažkur kas antrą savaitę, būna ir dažniau, pagal poreikį. Jai anksčiau anūkė A. nėra sakiusi, kad ją muša tėvai, ar vienas iš tėvų. Ji ant jos kūno, veido jokių sužalojimų nėra pastebėjusi. Jos dukra J. apie A. elgesį, jų tarpusavio bendravimą nėra pasakojusi. Žentas Ž. yra užsiminęs, kad A. parduotuvėje buvo apsivogusi, kad į namus vedžiojasi netinkamus draugus, kad rado namus prirūkytus. Iš anūko R. žino, kad pas juos namuose yra įrengta vaizdo kamera. Nežino kam ji ten yra, neklausė nei dukros, nei žento. Apie 2020-11-13 įvykio aplinkybes nieko nežino. Jai niekas nepasakojo kas vyko 2020-11-24. Jai tik 2020-11-24 paskambino vyras A. R., kuris buvo tuo metu pas dukrą J. ir paklausė ar ji sutiktų, kad A. pas juos pagyventų mėnesį laiko, ji pasakė, kad sutinka. Jis pasakė, kad A. susipyko su tėvais ir laikinai turi pas juos pagyventi. Kadangi ji yra patyrusi du insultus, negalima jai nervuotis, todėl dukra J., žentas Ž., vyras A. R. stengiasi jai kuo mažiau pasakoti apie neigiamus dalykus. A. būdama pas ją prasitarė, kad tėvas jai su diržu uždavė, nesakė į kurią kūno vietą sudavė, dėl ko sudavė ir kada tai buvo. Aš apie tai A. neklausinėjo. Nesakė, kad tėvas ją smaugė. A. kiek žino turi susiradusi draugus, kurie jai daro neigiamą įtaką. Ją įvelia į vagystes, skatina rūkyti. Jos tėvai nori A. nuo tų draugų atriboti, dėl to iš A. yra paimtas mobiliojo ryšio telefonas. A. yra ramaus būdo, nėra konfliktiška, ji su ja sutaria gerai. (2 t. b. l. 10-13)

Liudytoja I. B. apklausta parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste. Pagal gyvenamą teritoriją jos kuruojama yra S. šeima. Pirmą kartą pranešimas buvo gautas 2020-09-23 iš Psichologinės pedagoginės tarnybos, kad buvo nustatytas pagalbos poreikis S. šeimai ir vaikui, tai yra A. S. ir buvo inicijuota Atvejo vadyba. Minėta tarnyba juos informavo, apie galimą smurtą S. šeimoje, tai yra, kad A. S. tėvas megztiniu sudavė per galvą. Buvo nuvykta į S. šeimą, aiškintasis dėl tos situacijos. A. S. jiems papasakojo, kad nesutaria su tėvais, nes tėvai neleidžia draugauti su draugu kuris yra iš (duomenys neskelbtini). Kad, kai tėvas jai sudavė megztiniu, ji skausmo nejuto, aplinkybių neaiškino. Kadangi A. S. lanko psichologo konsultacijas, todėl jai kažkokios didesnės pagalbos kaip ir nereikėjo. Apart minėto įvykio jų tarnybą iki 2020-11-24 neturėjo informacijos, kad S., ar vienas iš jų naudotų fizinį, psichologinį smurtą A. S. atžvilgiu. 2020-10-21 gavo pranešimą iš policijos, kad A. S. iš parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" pavogė energetinį gėrimą. Ji buvo su dviem draugėmis. Dėl šio įvykio kalbėjosi su A. S., kuri paaiškino, kad gailisi dėl šio poelgio, kad tėvai bus pikti dėl jos tokio elgesio, bijo grįžti namo. 2020-11-24 apie 12.30 val. iš policijos gavo pranešimą, dėl A. S. galimai patirto smurto, tai yra tėvai smurtauja, jie iš jos atėmė telefoną, kad negalėtų pasiskųsti. Nuvyko su dviem kolegėmės pas A. S., adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo du policijos pareigūnai, A. senelis. A. S. joms papasakojo, kad patiria smurtą šeimoje, nurodė, kad 2020-11-13 ją tėvas mušė, sudavė su diržu per nugarą, nesakė, kiek kartų, kad smaugė. Neaiškino dėl ko ją tėvas mušė. A. teigė, kad konfliktai vyksta dėl jos apsirengimo, draugų. Tėtis turi pykčio protrūkių, o mama mėgsta žodžiais įžeidinėti ją. Tėvai iš jos atėmė telefoną, senelis ją saugo, kad ji nepabėgtų, niekam nepasiskųstų. Su broliu ir sese tėvai elgiasi gražiai, juos myli. Ji teigė, kad nesutarimai prasidėjo nuo šių metų rugpjūčio mėnesio kai tėtis grįžo iš kalėjimo. Mama ją vadina "kekše", kad sugadino jai gyvenimą ir panašiai. A. teigė, kad nebenori čia būti, kad jai nesaugu ir pavargo gyventi baimėje. A. apie ankstesnius smurto atvejus joms neužsiminė. Ant A. veido jokių sužalojimų nepastebėjo, jos rankos riešai buvo sužaloti, tai yra A. pati sakė susipjaustė rankos riešus. Nesakė dėl ko. A. parodė nugarą, ant nugaros pastebėjo du neryškius dryžius. A. teigė, kad tie du dryžiai atsirado, kai ją tėvas 2020-11-13 mušė diržu. Nusprendė, kad A.i reikalinga medikų apžiūra. Buvo iškviesta med. greitoji pagalba. Greitosios med. pagalbos automobiliu su A. kartu nuvyko į Moters ir vaiko kliniką, ten A. buvo apžiūrėta medikų, gydymas buvo nereikalingas, todėl išleista. Kadangi A. S. galimai patyrė fizinį smurtą, buvo nustatytas apsaugos poreikis ir pritaikyta laikinoji priežiūra A. R. V. šeimoje. Tėvų S. sutikimu ir A. sutikimu buvo nuspręsta jos laikiną priežiūrą paskirti seneliui A. R. V.. (2 t. b. l. 69-72)

Liudytoja apklausta I. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. Yra A. S. klasės vadovė. A. S. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokosi antrus metus. Jos elgesys su mokytojais pamokų metu pagarbus, mandagus. Tačiau su bendraklasiais konfliktuodavo, nekultūringai bendravo elektroninėje erdvėje. Klasėje draugų neturi. Linkusi pati konfliktuoti. Ji linkusi meluoti, išsukinėti nuo skiriamų užduočių atlikimo. Mokosi vidutiniškai. Mokslo metų pradžioje buvo praleidžiamos pamokos be priežasties. A. elgesys svarstytas Vaiko gerovės komisijos posėdyje kartu dalyvaujant mamai J. S. ir kitiems atsakingiems asmenims. J. S. ją informavo, kad 2020 m. lapkričio mėn. A. lankėsi pas psichologą. Taip pat J. S. mokyklą informavo, kad A. gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Kai A. atėjo mokytis į jų mokyklą, ji telefonu bendravo su J. S., J. S. ateidavo ir į mokyklą pokalbiams. A. apie savo šeimą neatviravo. Jos paklausus kaip jaučiasi, A. atsakydavo normaliai. A. nėra jai užsiminus, kad prieš ją šeimoje yra smurtaujama, kad ją muša vienas iš tėvų. Ant A. veido, kūno nėra pastebėjusi jokių sužalojimų. Apie tėvą A. išvis jai nėra užsiminusi. Apie 2020-11-13 įvykius informacija ją pasiekė per mokyklos direktorę ir socialinę pedagogę. Žino, kad 2020-11-24 buvo iškviesta policija į A. namus, dėl smurto vykusio 2020-11-13. Detalių apie tą įvykį nežino. Apie šį įvykį neturėjo galimybės su A. kalbėtis, nes iš A. visos susisiekimo priemonės buvo atimtos. A. išvyko gyventi pas senelius. Bendravo su J. S. telefonu. Jai J. S. sakė, kad jokio smurto nebuvo, kad A.i ir jos draugams yra būdinga save žaloti. A. nugarą galėjo susižaloti bendraujant su draugais. (2 t. b. l. 34-37)

J. S. atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį Ž. S., kuriam yra pareikšti įtarimai, atsisakė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes. Taip pat jokių parodymų nedavė apie dukrą A. S., nes nenori dalyvauti šitame procese. Nieko nekomentavo, į jokius klausimus neatsakinėjo. (2 t. b. l. 75-77)

Liudytoja apklausta E. T. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2020-09-24 A. S. pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini) pas gydytoją-(duomenys neskelbtini) S. G. dėl nerimo, įtampos, nesutarimo su tėvais, dėl suicidinių minčių. Gydytoja skyrė medikamentinį gydymą. Pas ją A. S. atėjo 2020-10-13, atvedė ją jos mama. A. S. buvo depresiška, verksminga, linkusi save žaloti ir tada jai buvo atliktas savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo aprašas. Jai buvo nustatyta aukšta savižudybės rizika ir mergaitė hospitalizuota. Neprisimena ar A. S. minėjo jai, kad šeimoje patiria fizinį smurtą, ji dokumentuose to užfiksavusi nėra. Iki 2021-01-26 A. S. du kartus gydėsi (duomenys neskelbtini). 2021-01-26 A. S. lankėsi pas ją dėl to, kad jai ligoninėje buvo pateikta rekomendacija tęsti psichoterapinę pagalbą ambulatoriškai. A. S. pasakojo kas jai nutiko per tuos tris mėnesius. Ji teigė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kad jos tėvas 2020 m. lapkričio mėnesį prieš ją smurtavo, kad dėl to kreipėsi į policiją, kad vėliau pakliuvo pas geriančius senelius, su kuriais sukonfliktavo, po to pateko į ligoninę, nes save žalojosi. A. S.jai nedetalizavo įvykio aplinkybių apie patirtą smurtą iš tėvo (pasakė tik kelis sakinius apie tai, neminėjo, dėl ko ir kaip ją mušė tėvas), ji pati į tas aplinkybes nesigilino, nes jai svarbu buvo jos psichologinė būsena. Ji ant A. S. matomų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo. Medicininiuose įrašuose (2021-02-04) yra pažymėta, kad ant jos rankų dilbių matėsi seni randai, kad naujų sužalojimų nėra. A. S. nėra prašiusi parodyti kūno vietas, kurias pati žalodavosi. Jai atrodo A. S. buvo linkusi pjaustytis rankos dilbius. A. S. minėjo, kad nesutaria su tėvais, kad tėvai jos nesupranta, kai jiems nepatinka jos draugai. A. S. pasakojo apie savo draugus, kalbėjo tik iš gerosios pusės, minėjo kad turi draugą, kad gyvena lytinį gyvenimą, kad jos ir draugo tarpusavio santykiai geri. Ji pas ją jau lankėsi devynis kartus ir dėmesys kreipiamas į dabartinę adaptaciją, emocijų reguliaciją, į jos praeitį nesigilinama. A. S. būsena šiuo metu yra stabili, ji gerokai ramesnė, saugesnė, į šeimą grįžti nenori. Per visą bendravimą jai neteko pajusti, kad A. linkusi meluoti, ar fantazuoti, tendencingai iškreipti įvykius. Ji nuosekliai laikosi prie pateiktų faktų, jų nekeisdama. (2 t. b. l. 80-83)

Liudytoja apklausta nepilnametė J. G. parodė, kad su A. susipažino prieš metus laiko, vasaros metu labiau susibendravo, tapo geros draugės. Jos šalia gyvena, pastoviai ji pas ją eidavo į namus ir ji pas ją ateidavo. Jos yra labai artimos draugės. Paskutinį kartą matė A. praeitą mėnesį, daugmaž lapkričio viduryje. A. ja labiausiai pasitiki, tai ji tas žmogus, kur viską sužinodavo pirma. Ji jai teigė, kad tėvas fiziškai smurtauja, o mama psichologiškai. Žino, tėtis A. atžvilgiu smurtaudavo, kai jis įniršdavo. Bet koks smulkus dalykas jį supykdydavo, įniršdavo ir tada trenkdavo A.i. Detaliai įvykio aplinkybių nepasakojo, tai yra ji nenurodė datų, kada tėvas smurtavo prieš ją, nesakė kaip mušė. Ant A. veido ar kitų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo. Ji tuo metu, kai buvo susitikusios, su tėvais sutarė gerai. Tą pačią dieną, kai jos mama skambino į policiją, datos neprisimena, jai A. per Mesendžerį parašė žinutę, kaip jai sekasi. Ji tada jai parašė "kaip sekasi su tėvais?'. A. jai atrašė, kad nežino kas vyksta, kad yra labai pasimetusi. Ji jos paklausė ar ji viena namuose, A. atrašė, kad su seneliu ir broliu. Ji sakė, kad daugmaž tuo metu viskas gerai, ji yra pasimetusi, tuo metu smurto nebuvo. Ji jos klausinėjo kaip su tėvais, ar tėvai ką nors daro ir po to ji jos paprašė susiskambinti. Kai telefonu per Mesendžerį susiskambino, A. jai papasakojo, kad jos draugė F. turi nuotraukas, kuriuose yra jos mėlynės nufotografuotos, kad namuose yra įrengta kamera, kad tėvas ją smaugė. Nesakė kada tai buvo. Apie tai, kad tėvas ją mušė diržu neminėjo. Ji sakė, kad mama smurtavo, bet nesakė kaip. Ji parašė F., kad ji atsiųstų tas nuotraukas, bet F. atrašė, kad ji ištrynė viską ir kad ji netiki visu tuo, kad tai yra iš oro, A. pykdo savo tėvus. Ji A. per SMS žinutę paklausė, ar dar kas nors turi tas nuotraukas. Ji atrašė, kad jos vaikinas K. gali turėti. Ji K. pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) metų. K. A. yra A. draugas. Jos mama tuo metu buvo šalia, ji jai viską "diktavo". Ji K.i parašė per Mesendžerį, paprašė tos nuotraukos. Jis jai atsiuntė. Toje nuotraukoje buvo nufotografuota A. nugara, ant nugaros matėsi dryžiai. Tą nuotrauką turi išsaugojusi, galės pateikti. A. sakė, kad ją tėvas tranko, bet ji neminėjo iš kur tie sužalojimai ant nugaros, žino, kad nuo smurtavimo A. taip sakė. Kol ji kalbėjo su A. tuo metu mamai paskambino iš mokyklos socialinė pedagogė ir socialinė pedagogė pasakė mamai, jeigu vyksta smurtas galima kviesti policiją. Mama paprašė jos paklausti A. ar ši sutinka, kad būtų iškviesta policija. Ji A. per Mesendžerį paklausė ar ji sutinka, kad būtų iškviesta policija. Ši sutiko, nes nežinojo ką daryti. A. per skambutį sakė, kad jos močiutė paminėjo, kad A. gali pas savo tetą gyventi, kuri kiek žino yra (duomenys neskelbtini). Mama pranešė policijai. Kol atvyko policija pas A., jos susirašinėjo. Po to su A. buvo susisiekusi du kartus per Mesendžerį ir "snep čiatus". Sakė, ji nežino kada atgaus telefoną, kai atgaus parašys. Ji jos klausė ar viskas gerai, sakė kaip ir viskas gerai. A. yra rūpestingas žmogus, bet ji gali būti užsispyrusi, tėvams ji yra linkusi meluoti, o draugams niekada. Ji neturi noro gyventi, bandė žudytis, kai sustresuoja jai gali būti labai blogai. Dėl tėvų tai vyksta. (2 t. b. l. 93-96)

Liudytoja apklausta nepilnametė F. J. parodė, kad A. S. yra jos buvusi draugė. Su A. susipažino, kai mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, prieš keturis metus. Tapo draugėmis. Draugavo iki (duomenys neskelbtini) klasės, paskui nutrūko ryšys, nes pasikeitė draugų ratas ir interesai, nebesurado bendros kalbos. (duomenys neskelbtini) klasės pradžioje susitaikė. Bendravo ilgai, kažkur prieš mėnesį nustojo bendrauti. A. jai pradėjo meluoti, ji stengėsi jai padėti, ji pasakė, kad ji jai nebuvo tikra draugė. Nueidavo pas A. į namus. Ji nežino ar ji su ja 100 procentų buvo atvira, nes ši mėgdavo istorijas kaitalioti, jai vieną pasakodavo, kitiems kitą. A. linkusi meluoti. Pagrindinė situacija buvo su (duomenys neskelbtini), daug mažų situacijų buvo, kad ir tėvams meluodavo, sakydavo kad eina pas ją, o eidavo pas kitus draugus. Kai ją paguldė į (duomenys neskelbtini), ji niekam nesakė, kai grįžo jai pasakė, jog psichologė pasiūlė atsigulti į ligoninę, kad pailsėtų nuo tėvų, nors jos mama nenorėjo , kad gydytųsi, o jos kitai draugei A. pasakė, kad ją tėvai ten per prievartą įkišo. 2020 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji buvo nuėjusi pas A. į namus, (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena. A. tėvai neišleisdavo iš namų, nes nenorėjo, kad ji eitų susitikti su savo draugais, jiems jie nepatiko visiškai. A. jai pasakė, kad ją tėvas lupo su diržu, trenkė vieną kartą per veidą. Sakė tiesiog mušė, kiek kartų nesakė, sudavė į nugarą. Sudavė pačiu odiniu diržu, žino, kad ne tuo metalu, ne diržo sagtimi. Nesakė, kiek kartų sudavė į veidą. A. parodė nugarą, tik ant nugaros buvo mėlynės, tokios linijos matėsi, kad nuo diržo. Ant veido sužalojimų nebuvo. Minėjo, kad ją tėvas smaugė, ant kaklo žymių nepastebėjo. Vieną kartą yra buvę, bet ne lapkričio mėnesį. Nesakė tada A. iš kur pas ją ant kaklo sužalojimai. A. sakė, kad virtuvėje prirėmęs prie sienos pakėlęs ją smaugė, o kur diržu ją mušė nesakė. Nesakė, kas matė įvykį, jai atrodo mama, bet nėra įsitikinusi. A. jos paprašė, kad padarytų jos nugaros nuotrauką, ji su ja tarėsi, kad iškvies policiją, kai jos tėvų nebus, kad su policijos pareigūnais galėtų pasišnekėti, bet paskui ji nebenorėjo policijos kviesti. A. sakė, kad ją mušė prieš tris ar keturias dienas, tiksliai nepamena. A. sakė, kad nežino dėl ko ją tėvas mušė, sakė kad jam užeidavo ir dėl to darydavo. A. pasikėlė maikę ir ji iš savo seno telefono nufotografavo jos nugarą. Tą nuotrauką turi telefone, galės pateikti. Šitą nuotrauką buvo nusiuntusi A. vaikinui K.i, nes A. juo pasitiki, žinojo visą situaciją, davė jai leidimą ją nusiųsti, dar persiuntė į A. telefoną nuotrauką. Daugiau šios nuotraukos niekam nesiuntė. Iš savo telefono fotografavo A. nugarą, nes A. nenorėjo, kad iš jos telefono fotografuotų, bijojo, kad tėvai neištrintų nuotraukos. A. tėvą yra mačiusi porą kartų, bet kad bendravę ne. (2 t. b. l. 166-169)

Liudytoju apklaustas nepilnametis K. A. parodė, kad A. S. pažįsta 9 mėnesius, ji yra jo mergina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Su ja bendrauja iki šiol, jų santykiai yra kaip merginos ir vaikino. Dėl Covid-19 situacijos ir konfliktinės situacijos su jos tėvais su A. susimato nedažnai, tačiau ryšį palaiko telefonu, t. y. pokalbiais ir programėlėje "Mesenger". Dėl konfliktinės situacijos su tėvais A. savo problemų su tėvais jam nesipasakoja, tik kartais apie tai pasisako kalbantis telefonu. Tikslios dienos nepamena, bet 2020 metų lapkričio mėnesį kalbantis telefonu su A., ji jam skundėsi, kad jos tėtis ją muša, prieš ją smurtauja, kad ją prie virtuvės smaugė, kad sudavė su diržu. A. pokalbio metu neįvardijo kada tai įvyko, o jis liepė jai kreiptis į policiją ir vaiko teises, daugiau į situaciją nesigilino. A. draugė F. E. J., (duomenys neskelbtini) metų, taip pat žinojo apie šią A. situaciją, todėl 2020-11-16 11.02 val. iš F. per programėlę "Mesenger" jis gavo nuotrauką. Šioje nuotraukoje matėsi A. nugaros vaizdas, o ties stuburu liemens srityje matėsi mėlynė. Jis iš šios nuotraukos atpažino, kad tai yra A., nes tai yra jos kūno sudėjimas, jos turimi rūbai. Kiek jis žino, šią nuotrauką fotografavo pati A., ją atsiuntė F., o F. persiuntė jam. Tą pačią dieną F. nuvažiavo pas A. ir pati nufotografavo A. nugarą, bei 2020-11-16 22.37 val. jam atsiuntė nuotrauką per programėlę "Mesenger". Toje nuotraukoje taip pat buvo matoma A. nugara, atpažino iš sudėjimo. Visos šios nuotraukos jo žiniomis buvo daromos tam, kad A. galėtų parodyti policijai ar vaikų teisėms jai padarytus sužalojimus. Jis su F. apie įvykio aplinkybes nekalbėjo, kada tiksliai įvyko įvykis jis nežino. Tikslios dienos nepamena, bet vieno iš pokalbių su A. metu, ji jam pasakė, kad jos tėtis prieš ją smurtavo dėl to, kad ji bendrauja su juo. Tikslios datos nepamena, bet A. tėtis po šio įvykio pakeitė visus A. prisijungimus prie facebook.com, ko pasekoje visi jų susirašinėjimai programėlėje "Mesenger" liko tik pas jį istorijoje. Programėlėje "Mesenger" žinučių iš A. apie smurtą jis nėra gavęs, tai buvo tik telefoniniai pokalbiai. Viską ką yra gavęs apie šį smurto atvejį buvo iš F., t.y. nuotraukos ir žinutės programėlėje "Mesenger" . Minėtose žinutėse jokių detalių apie smurtą neaptarinėjo, t.y. dėl ko, kada ir pan. įvardinta nebuvo. Kadangi apie šį įvykį jis daug ko nežino, todėl papildyti nebeturi ką. (3 t. b. l. 9-12)

2020-11-26 įtariamuoju apklaustas Ž. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, dėl pateikto įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies. Psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, sunkių galvos traumų neturėjo, narkologinėje įskaitoje registruotas nėra. A. S. yra jo dukra, jai (duomenys neskelbtini) metų. Su šeima, tai dukra A., dukra M., sūnumi R., bei žmona J. gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Iki įvykio ir po įvykio su dukra A. santykiai geri. Anksčiau dukros A. atžvilgiu nėra smurtavęs. Dukra ant jo pyksta, kad jis ir žmona J. neleidžiam draugauti su draugais, kurie jai daro blogo įtaką. A. vengia lankyti mokyklą, ji daug meluoja. A. kažkur prieš du mėnesius lankėsi pas psichologą, kuris nustatė, kad A. linkusi save žalotis, todėl ji 2020 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. A. ten būdama susibraižė kairės rankos riešą. Tai padarė sąmoningai, nes norėjo važiuoti į sanatoriją. A. ligoninėje gydėsi apie mėnesį laiko. Gydytoja pasakė, kad A. psichiškai sveika, ji linkusi meluoti, apsimetinėti. 2020-11-13, vakare, A. jam pasakė, kad nėra namuose interneto. Jis nuėjo į A. kambarį, atsisėdo ant lovos, pajautė, kad kažkas yra po pledu. Pakėlęs pledą pamatė elektroninę cigaretę. A. pasakė, kad tai ne jos, teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės parsivežė elektroninę cigaretę. A. rūko, tai žino, bet ji teigia jam, kad nerūko. Jis paėmė kompiuterį, kuriuo naudojasi visa šeima, žinoma ir A., pažiūrėti kodėl nėra interneto ryšio. Interneto ryšys buvo, jis tada nusprendė patikrinti ką A. veikia internete. Internetinėje svetainėje "Facebook Messenger" jis pamatė vaizdo įrašą, dukros A. lytinį aktą su nepažįstamu vaikinu. Jis labai susinervino, dukra negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio. Jis tada iš kelnių "išsinėrė" diržą ir A.i vieną kartą diržu trenkė į nugarą. Sudavė vieną kartą, ne du. Sudavimas nebuvo stiprus. Iš pykčio, būdamas šoke dėl pamatytų vaizdų Facebooke, sudavė A.i diržu. Žmona J. buvo atėjusi į kambarį kažkuriuo metu, kiek pamena ji jau buvo kambaryje, kai jis žiūrėjo "Facebook". Žmona J. puolė į tarpą ir nebeleido jam mušti dukros. Kiti jo vaikai šio įvykio nematė. Buvo blaivus, alkoholio iš vis nevartoja. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad smurtauti prieš vaikus negalima. Šiuo metu dukra A. laikinai gyvena pas senelius A. ir B. V., adresu (duomenys neskelbtini). Jis neturi laikinai kur gyventi, jam reikia padėti žmonai prižiūrėti vaikus. (3 t. b. l. 143-146)

2021-03-12 įtariamuoju apklaustas Ž. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, dėl pateikto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Visko tiksliai negali atsiminti, nes patyrė didelį stresą dėl pamatyto dukros A. S. kompiuteryje pornografinio turinio vaizdų, suprato, kad tai yra paviešinti vaizdai jų bendravimo grupėje iš teksto buvo galima suprasti, kad jau yra aptarinėjama. Dėl to emocijų nesuvaldė, griebėsi diržo ir juo sudavė A.i per nugarą, galėjo kliūti ir į veidą. Galėjo diržu suduoti daugiau negu vieną kartą, kiek tiksliai kartų sudavė diržu neprisimena, bet sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, galėjo suduoti ir keletą smūgių. Greičiausiai diržas buvo sulenktas, nes diržas jo buvo ilgas. Su diržo sagtimi jos nemušė. Neatkreipė dėmesio ar po diržo sudavimo ant A. atsirado nugaros kažkokie sužalojimai, ji buvo su rūbais. Negali įvertinti ar smūgiai buvo stiprūs, ar galėjo palikti ant nugaros žymių, nes A. gynėsi su rankomis, kojomis (spardėsi), atbėgo sutuoktinė, puolė į tarpą. Dėl įtarime nurodyto dukros smaugimo už kaklo gali paaiškinti, kad pamatęs ne viename iš vaizdų, kaip jie tarp savęs daro (A. teigimu žaidžia vienas kitą smaugdami), jis paklausė ar jai čia taip malonu, normalu, pagautas emocijos suėmė ranka ar dviem, tiksliai nepamena, A.i už peties arti kaklo ir papurtė. Tuo metu nemanė, kad jai gali sukelti fizinį skausmą. Gal ir buvo suėmęs per stipriai, galėjo A.i skaudėti. Pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė dukrai fizinį skausmą, nesusivaldė dėl patirto streso, suprato, kad elgesys netinkamas. Po šio įvykio dvi savaites su dukra A. santykiai buvo normalūs. Dėl kardomosios priemonės su dukra bendrauti nebegalėjo, šiuo metu ryšio nepalaiko. Su dukra tarsis per advokatę dėl civilinio ieškinio atlyginimo. Sieks teisme su dukra A. susitaikyti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. (3 t. b. l. 152-155)

Apklausos Ž. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas buvo namie, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo visa šeima: žmona J., sūnus N. S., dukrytė M. S.. Buvo vakaras, gal 8.00 val., o gal 9.00 val. A. darė pamokas ir jai strigo kompiuteris, nebuvo interneto, nebuvo ryšio. Ji paprašė: „tete, ateik, pažiūrėk, kodėl nėra ryšio“. Vieną kartą atėjo, kaip ir buvo ryšys. Atsisėdo ant jos lovos ir žiūrinėjo tą kompiuterį, pasakė, kad viskas gerai turi veikti. Atsisėdo ant lovos, pasiėmęs tą kompiuterį, pamatė, kad tas ryšys pilnas. Kažkaip lovoje atsisėdęs pajuto, kad jam kažkas koją spaudžia. Pakišo ranką po lovos uždangalu ir ištraukė elektroninę cigaretę. Sako: „iš kur čia?“, o ji sako: „aš parsinešė namo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, nes jo paprašė ten buvę draugai, kad paslėptų, neatrastų. Parsinešė namo ir paslėpė. Paklausė: „kodėl slepi lovoje, kur tu miegosi?“. Jam sukėlė įtarimą, kad tai melagystės. Paklausė: „kur yra skystis, užpylimas?“. Pats nerūko, bet supranta, kaip sudėtos elektroninės cigaretės, ji pasakė: „po pagalve“. Paskui jos paklausė: „o ką tu veiki kompiuteryje?“. Prieš tai buvo problemų su jos draugais, bendravimu, dėl to buvo sutarimas šeimos, kad ji klauso jo ir mamos dėl bendros tvarkos namuose, dėl bendravimo su draugais internetu, „Facebook“ ir kad nebendraus su tais draugais, kurie jų manymu jai daro blogą įtaką. Buvo paėmęs kompiuterį, nes ji buvo šalia jo. Sako: „kažin pažiūrėjus kompiuteryje, ką tu ten veiki, ką ten rasiu“, o ji: „ ne ne tete nieko“. Sako: „pasižiūrėsiu interneto istoriją, ką žiūrinėjai, kada kur buvai, Google žiūrinėjo“. „Anime“ filmukus, nuotraukas, karikatūras. Paskui žiūri „Facebook“, o jie buvo susitarę, kad ji nebendraus su „Facebook“ draugais. Ji kaip ir bendravusi, taip ir buvo palikusi tą bendravimą, nes buvo per kompiuterį „Facebook“ įjungus. Matė visą tą bendravimą. Tų draugių nepažinojo, bet jas kelias iš matymo matė, bet kitų draugų nebuvo, na, jo manymu, nebuvo normalių draugų, ne „anime“ stiliaus vaikštantys vaikai. „anime“ stilius - spalvoti plaukai, drabužiai, auskarai, lūpos ir akys juodos, plaukai puse juodų, puse baltų. Dabar jo dukra tokio stiliaus. Ji pati įvardijo jį, kaip „anime“ stilių, ji kaip gerbėja, tai kaip gyvenimo stilius, tai čia kaip gotai buvo, o dabar „anime“. Baisu, jei mergaitė nori būti berniuku. Nėra toks smalsus, kad žiūrėtų, landžiotų kiekvieną dukros pokalbį ir skaitytų, kas ten įvyko. Jos draugas K. A. iš (duomenys neskelbtini) buvo tame tarpe su kuriais ji bendravo. Jie buvo susitarę dėl jo, kad ji nebendraus su juo, nes blogą įtaką darė - elektroninės cigaretės, keiksmažodžiai, energetiniai gėrimai. Nebuvo uždraudę, užrakinę jos, buvo prašymas, o ji tą prašymą buvo sutikusi priimti. To jų pokalbių, susirašinėjimų nėra, ten tik video, nuotraukos, iš interneto „anime“ nuotraukos. Visokios tokios seks turinio nuotraukėlės, piešiniai „anime“ stiliaus. Jiems turbūt gražu. Jis matė sustabdytą video su lytiniu aktu. Pradžioje tokia mintis, kad pasidalino internete atrastu video įrašu. Tame pačiame kambaryje buvo žmona J., ji pažiūrėjo į jį, į A. ir pasakė: „A., ar čia tu?“. Jis taip pasižiūrėjo, kad ten rimtai ji. Jam tokio šoko gyvenime nėra buvę. Ten video netransliuojamas, jei paspausi, jis pradės eiti. Pasirodo, kad ten buvo jo dukra. Jam šokas buvo, bet ne pyktis, nes kai saugai savo vaiką nuo visko, nuo tokių dalykų, tai nesitiki jų pamatyti. Jis gyvenime nėra patyręs tokio šoko, nemoka apsakyti. Jis buvo blaivus, yra negeriantis, nerūkantis. Jis žiūrėjo tą video dėl įsitikinimo. Iš paveikslėlio nesuprato, kad ten jo dukra, nes ten matėsi kažkokia kūno dalis ir lytinis aktas. Užteko kelias sekundes paleisti ir matėsi, kad jų kambaryje, ant jų lovos vyko lytinis aktas su K. A.. K. A. yra (duomenys neskelbtini) metų, o jo dukra (duomenys neskelbtini) metų. Juto skausmą širdyje, sąmonė aptemo, prabėgo visas gyvenimas prieš akis, galvojo apie jos ateitį, apie mokslus, gyvenimą. Buvo didžiausias skausmas širdyje, kai pamatė. Nuėjo į koridorių, pasiėmė diržą ir atėjęs bandė suduoti per rurą, bet ji gynėsi, griuvo į lovą, tai jai gavosi smūgis per nugarą, užpakalį, nes ji gynėsi, spardėsi, vartėsi ant nugaros, ant pilvo. Sudavė ne vieną ir ne du smūgius. Tai maždaug truko 10-15 sekundžių. Anksčiau nėra smurtavęs. Su diržu nėra auklėjęs. Jei nebūtų to smurto suteikęs, padaręs, tai gal dukra būtų namuose. Buvo 3-4 smūgiai. Per rurą ir per nugarą sudavė smūgius. Mergaitė gynėsi, krito ant lovos. Pirmi smūgiai jai buvo suduoti per rurą, kai ji jau gulėjo, nes ji gynėsi. Ji gulėjo ant pilvo. Kai peržiūrinėjo video, ji buvo tame pačiame kambaryje, bet nepamena kur ji buvo. Nuėjo į koridorių, pasiėmė diržą ir grįžo į kambarį. Pirmas smūgis kliuvo į rūrą, o tada ji pradėjo gintis ir kiti smūgiai galėjo būti suduoti per nugarą ir per rurą. Gynėsi keldama kojas ir rankas. Ji gulėjo ant pilvo. Su diržu sudavė per drabužius. Ji vilkėjo pilkas treningines kelnes ir pilką megztinį. Žmona įlindo į tarpą, tuo ir pasibaigė. Jis išėjo iš kambario. Dukra klykė, šaukė, bet nepamena ką ji pasakė. Nesudavė stipriai, nes ji kojomis, rankomis mosikavosi, tai tie smūgiai nebuvo stiprūs, jei nuo 1 iki 10, tai sakytų, smūgis - 5 balai. Tai buvo vyriškas, platus, odinis diržas, su sagtimi. Su sagtimi nemušė. Kiek pamena mergaitė neverkė. Tarp jų buvo draugiški santykiai, kaip tėvo ir dukros. Išliko ramus, kai pamatė skystį po pagalve. Ji sakė, kad jis ne jos, o draugų iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. Kadangi ne jos buvo, tai ko jai bijoti, todėl rami buvo. Jis irgi buvo ramus. Tai buvo nešiojamas kompiuteris. Vyko pas ją viskas kambaryje. Ar jis stovėjo, ar prie jos rašomojo stalo sėdėjo, nepasakys. Ji reagavo šaltai, nes galvojo gal, kad nieko neras. Jis jos būsenos nestebėjo, ji tylėjo ir nieko nesakė. Ji, jam atrodo, kad stovėjo. Jie ne dviese buvome kambaryje. Nepasakys, kuriuo metu atėjo žmona į kambarį. Kai jis rado cigaretę ir žiūrėjo kompiuterį, dar jos nebuvo. Ji galėjo girdėti jų pokalbį, nes jo kambarys šalia. Žmonos nekvietė. Negali pasakyti, ką atėjusi žmona pasakė. Žmona atpažino, kad A., o jis galvojo, kad video iš interneto. Ji nieko neaiškino, nekalbėjo. Kambaryje buvo jis, A. ir žmona, kai buvo smūgiai suduoti. Tuo metu R. S. (duomenys neskelbtini) m. ir M. (duomenys neskelbtini) m. buvo svetainėje, prie televizoriaus. Vaikai nesureagavo, negirdėjo, nematė, kaip sudavė diržu. Didžiajame kambaryje yra visi M. žaisliukai, ji ten žaidžia su jais, o N. prie televizoriaus buvo. Jis išėjo iš kambario, kambaryje liko žmona su A.. Nežino, kas vyko kambaryje, kai išėjo. Nuėjo į saloną. Nepamena, kas vyko, nes buvo šoko būsenoje. Negali nurodyti datos, o mėnesio nepamena. Viskas buvo praeitais metais, rudenį. Taip, įvykis įvyko lapkričio 13 d. Nieko daugiau nevyko. Šiandieną tiesą sakė apklausoje. Nesudavė vieną kartą diržu į veidą, bet galėjo kliūti, kai ji gulėjo, spardėsi. Jei A. sakė, kad sudavė, tai sudavė, bet tyčia į veidą netaikė. Taikė smūgius į rurą. Po smūgių su diržu pas ją į kambarį negrįžo. Buvo taip, bet ne pas ją kambaryje, buvo koridoriuje. Ji atėjusi koridoriuje gal daiktus, gal megztinius ėmėsi. Tas smaugimas nebuvo smaugimas, o jis paėmęs už pečių purtė, kad ji atsitokėtų, ką ji daro. Mielai papasakotų, kas nutiko koridoriuje, bet nepamena. Gal už valandos laiko su A. susitiko koridoriuje. Jis jums viską papasakotų, bet nepamena, nes užmiršta kas po mėnesio buvo. Koridoriuje purtė už pečių. Stovėjo vienas priešais kitą. Iš priekio abejomis rankomis už pečių suėmė. Galėjo mergaitei pasirodyti, kad suėmė ją už kaklo. Ją supurtė. Tas supurtimas galėjo trukti kelias sekundes. Tas suėmimas ir supurtymas jai galėjo sukelti skausmą. Dešimtbalėje sistemoje tas skausmas galėjo būti 6-8 balai. Niekada nesiekė sukelti fizinio skausmo. Buvo šoko būsenoje. Ją suėmė už pečių, supurtė, kad atsipeikėtų, ką ji daro. Gal ji ir verkė, bet tiksliai negali pasakyti, 100 proc. nepamena. Neprisimena, ar matėsi iš jos kūno požymių, kad jai skauda, ar padaryti sužalojimai, žymės. Jis nuėjo į virtuvę - saloną, nes ten vienas kambarys, o A. nuėjo į savo kambarį. Žmonos nebuvo, nežino, kur ji buvo, bet ne šalia jo. Vėliau su žmona kalbėjo apie tą supurtymą, jai pasakojo, kas atsitiko. Nemano, kad dėl už suėmimo už pečių liko žymės, mėlynės. Smūgiai diržu nebuvo stiprūs dėl jos spardymosi, mosikavimo. Žmona prieš tai, kai ją glostė, jai kasė nugarą, tai matė, kad senos drūžės, kurios buvo užgijusios, kurios buvo prieš tai, kai ji grįžo iš ligoninės. Žmona vėliau, po viso įvykio sakė, kad ekspertizės metu rasti smūgiai, drūžės ant nugaros, sakė, kad tos drūžės buvo seniau padarytos. Tos draugės jodinėdavo viena ant kitos, smaugdavo viena kitą. Nežiūrėjo jos kūno iki to įvykio. Žmona jam pasakojo, kad ji glostydama jos kūną matė senas drūžės. Kai atliko teisminę ekspertizę, kai buvo pasakyta, kad tos drūžės ant nugaros. Nekalbėjo su žmona iki to įvykio, ar buvo sužalojimų ant jos kūno. Ji anksčiau niekada gyvenime savęs nesižalodavo. Jis nematė iki įvykio ant mergaitės kūno kitų sužalojimų. Iki įvykio būdavo jos draugių jojimas viena ant kitos, smaugimai, energetinių gėrimas. Iki to įvykio jis asmeniškai sužalojimų ant jos kūno nematė. Jis sužinojo, kad ji žalojosi, kai ji gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ji pati žalojosi. Žmona nurodė, kad prieš tą įvykį jau tos drūžės buvo. Tuo metu buvo blaivus. A. visas dienas vartoja raminančius, negali pasakyti kokius tiksliai. Ji kiekvieną dieną prieš vakarą išgeria vaistų. Gal nebuvo prieš tą įvykį išgėrusi vaistų. Žmona negeria. Dabar mergaitė yra pas globėją. Jam uždrausta su ja bendrauti, tai negali atsakyti. Bendravo su ja mama - žmona, kol ji pati pasakė jai: „tu jam nebeskambint, neberašyk“. Ji nebendrauja su niekuo iš jų giminės, močiutėmis, seneliais, pusbroliais, pusseserėmis, šeimos draugais. Su niekuo nebendrauja iš jų aplinkos. Tik bendrauja su tomis draugėmis, kurios dažosi plaukus. Nuo tada, kai ją paėmė iš jų namų, su ja tada bendravo jo sesuo. Tada ji paprašė sesers pinigų, o ji atsisakė, tada bendravimas nutrūko. Ji bendraudavo su močiutėmis, važiuodavo pas jas, duodavo jai jos pinigų. Norėtų susitaikyti, atkurti santykius su dukra, susigrąžinti šeimą. Karštakošiškai vertina savo elgesį, nes greitai supyksta ir greitai atsileidžia, bet nieko nepakeisi. Prasidėjo gal 2020 m. rugsėjo mėnesį problemos su dukra. Jis kažkaip neatkreipė dėmesio, bet žmona pirma pamatė, kaip vedė vaikus rugsėjo 1 d., kaip ji apsirengė. Po laiko suprato, kodėl jai taip buvo. Meilė su tuo draugu K. A., kurį ji be galo myli. Važiavo du metus iš eilės į (duomenys neskelbtini), kai laimėjo piešinių konkursą, sakė, kad ji ten su juo susipažino, bet vėl suprato, kad tai netiesa. (duomenys neskelbtini) viena iš jos draugių su juo kažkokiu būdu susipažino, nors jis ir iš (duomenys neskelbtini), o daugiau jie ten, ar susipyko, ar išskyrė ir tada kažkaip A. pradėjo su juo draugauti. Jiems sakė, kad jis buvo atvažiavęs gal 2-3 kartus. Ji ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę tą rugsėjo mėnesį. Tie paskutiniai metai buvo pakankamai normalūs. Nebuvo jokių problemų mokykloje. Jo santykiai su dukra labai geri, o žmonos santykiai dar geresni. A. vakarais tai nuotaikos neturi, tai nuotaika yra, tai: „mama liūdna, nori verkti“, visą laiką užsidariusi kambaryje. Jokių problemų, kaip su tėvais, nebuvo. Viskas prasidėjo po tų pirmutinių vagysčių. Pirma vagystė įvyko rugsėjo 25 d., o kita spalio 1 d. Jam žmona skambino sako: „tu greičiau važiuok, nes A. perveš policija“. Ji pavogė energetinius gėrimus iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jiems niekas nebuvo pranešę apie 25 dieną, o iš karto gavo dvi baudas. Jam nėra gerai su atmintimi, tokiais tarpais atsimena. Gavosi, kad pastoviai melagystės melagystės. Pastovus megztinių skolinimasis, svetimų drabužių nešiojimas. Klausi: „ kieno megztinis?“, atsako: „tos draugės ar tos draugės“. Laiku pareidavo į namus, tik tiek, kad tos taisyklės, kad eiti į mokyklą, ji neidavo mokyklą. Kai prasidėjo tie visi konfliktai, tai ji turėjo eiti pas psichologą, bet ji nenueidavo pas ją. Čia po pirmų vagysčių jiems buvo duota privaloma sąlyga, kad ji eitų pas psichologą. Nelankydavo mokyklos. Kai prasidėjo tas mokymasis nuotolinis. Kaip atsimena, nes jis mato, ką ji gauna į „Teams“, žiūri ji neprisijungusi anglų pamokoje. Sako: „ką tu veikei?“, o ji sako: „aš galvą ploviausi“. Jis spręsdavo kalbomis, ateities pasakojimais. Nenaudojo psichologinio smurto. Tarp šeimos buvo susitarimas, kad nebendrauti su tais draugais. Apie jos lytinį gyvenimą nežinojo. Jų prašymas buvo, kad nebedraugautų su juo. Nežinojo, kad K. A. buvo lankęsis jų bute. Tai kai pamatė video, tai tada pamatė, kad jis lankėsi jų bute. Suduoti diržu galėjo per nugarą įstrižai iš kairės į dešinę. Jis jai norėjo suduoti per rurą, bet kadangi ji muistėsi, tai jai galėjo kliūti per ausį, per veidą, per petį. Klausė jos, ar jai tai patinka dėl tų pamatytų nuotraukų. Mesendžeryje pamatė, kad paaugliai žalojasi ir tada klausė dukros, ar jai tai patinka ir tada ją papurtė už pečių. Tyčia sužaloti tikrai nenorėjo, jai skausmo tyčia sukelti nenorėjo, kadangi ji jo dukra. Jis virtuvėje žiūrėjo visą tą istoriją, kas ten įvyko. Buvo pasiėmęs kompiuterį, kuriame buvo tas video, peržiūrinėjo visas nuotraukas, kuriose matėsi, kaip vaikai žaloja vieni kitus. Matė tas nuotraukas, kaip smaugia vaikai. Matė, kaip K. A. salone paguldęs ant grindų ją smaugė. Jos tokie žaidimai. Ten kaip koks smurtas. Jo vaikas, jo dukra, koks skausmas. Dukra A. su sūnumi R., jie namuose, kaip katinas su šunimi, jie bendrauja, bet pykstasi. Jie nesiskundė, kad tėtis mušėsi. Tikrai nebuvo iš dukros paimtas kompiuteris, telefonas, ji galėjo išeiti, bendrauti po įvykio. Nebuvo kviesti medikai dukrai dėl to sužalojimo, nebuvo pirkta jokių tepalų dėl tų sužalojimų. Jis jai neturtinę žalą atlygino per advokatę. Ligonių kasoms taip pat atlygino, pats asmeniškai sumokėjo. Nebuvo užrakintos duris, ji turėjo galimybę išeiti, turėjo telefoną, kompiuterį, nes turėjo mokytis nuotoliniu būdu. Turėjo galimybę išsikviesti policijos pareigūnus. Apie įvykį pranešta po dviejų savaičių, po gal dar ilgiau. Per visą tą laiką dukra naudojosi kompiuteriu, su draugėmis telefonu rašėsi. Jos vienintelis tikslas buvo, kad kuo greičiau pabėgti iš namų ir pradėti savarankišką gyvenimą. Draugių primokinta, kad nueitų pas psichologę ir pasakyti taip ir taip. Kad primokinta, visą tai sužinojo iš jos susirašinėjimų tarp draugių. Iš eilės dvi paras be miego studijavo tuos surašinėjimus. Po to rašė skundą dėl dukros seksualinio išnaudojimo. Po to rinko informaciją, kad nuodugniai viską ištirtų. Du kartus kreipėsi į prokuratūrą dėl dukros lytinio išnaudojimo. Dukra žinojo apie jo pareiškimus. Sakė jam, kad jei jis neatstos nuo A., tai jį pasodins. Ji nesutiko su tuo pareiškimu. Buvo toks dukros grasinimas, nes ji jį myli ir viskas. Kol kas nėra jokių rezultatų dėl to tyrimo, nes laukia, kaip čia viskas išsispręs. Video buvo pasidalintas jų bendravimo grupėje, bet ne A. tarpo draugių, o tarp A. ir jo draugų. Čia buvo po to įvykio po dviejų savaičių buvo pranešta apie įvykį. Apie utelių orgiją iki įvykio. Matė, kad viena kitą smaugė, jojo viena ant kitos, filmuojasi, rūko pas juos namuose elektronines cigaretes, kalba kaip juda durų rankena, nors jis nejuda, gal buvo raminamųjų išgėrusios. Tuos vaizdus matė po to įvykio, kai pradėjo gilintis į visą tą istoriją (susirašinėjimą). Buvo sprendžiamas klausimas dėl A. paėmimo iš tėvų. Ji pasakė: „nenori namo, nes negalės bendrauti su draugais“. Jis kaip minėjo, yra karštakošis. Po to įvykio jų santykiai buvo normalūs, jie bendravo. Jie buvo susitaikę ir santykiai buvo normalūs. Ji atsigulusi, jam galvą padėjusi pasakojo, kaip jai buvo blogai ligoninėje, blogai valgyti davė. Pareiškimą ant K. parašė, kai jos nebebuvo namuose. Kai draugės pasiūlė, kaip pabėgti iš namų, tai ji po ligoninės nebegrįžo. (3 t. b. l. 162-166)

2020-11-24 surašytas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog Ž. S. diržu du kartus sudavė A. S. į nugarą. (1 t. b. l. 8-10)

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtos gyvenamos patalpos. Apžiūros metu fotografuota. (1 t. b. l. 15-24)

2020-11-24 surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. (1 t. b. l. 25-29)

2020-11-24 surašytas tarnybinis pranešimas, jog iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gautas pranešimas, kad A. S. greitosios med. pagalbos automobiliu pristatyta į kliniką, sužalojimai nenustatyti. ( 1 t. b. l. 30)

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautame ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad A. S. juosmens srityje, galūnėse sumušimo žymių nematyti; stuburo ašinė apkrova, judesiai juosmeninėje dalyje nesutrikę, neskausmingi; nežymus jautrumas palpuojant kairėje juosmens srityje. (1 t. b. l. 112-116)

2020-12-14 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota "body" kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Filmuojama kaip pareigūnai atvykę prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), eina į šio namo laiptinę, priėję prie durų pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini), jas atidaro V.. Pareigūnas sako "gera diena, A. su jumis.” A. V. sako “taip”. Pareigūnas sako “yra S. tokia pažįstama girdėta?” A. V. sako “ne”. Pareigūnas sako “nu žodžiu S. yra kažkokios A. mergaitės, A. draugės kažkokia mama ir A. skundėsi kad ją muša tetis su mama”. A. V. sako “ nežinau, kad būtų tokie dalykai”. Pareigūnas sako “ nu mes irgi nežinom dabar norėtumėm užeiti jeigu jūs leidžiat pašnekėt su A.”. A. V. sako “prašom”. Pareigūnai užeina į butą. A. V. sako “A. pas tave”. Pareigūnai A. sutinka koridoriuje”. Ji pasisveikina su pareigūnais. Pareigūnas sako “ nu užeikim į kambarį kažkurį”. Pareigūnai kartu su A. nueina į kambarį. Pareigūnas sako “nu pasakok”. A. S. sako “mano šeimoje yra smurtaujama, čia buvo su vaikų teisėm tas kalbėta, bet jie nieko nepadarė tuo, ir aš jau praeitą savaitę norėjau skambinti į policiją, nes buvo pilna mėlynių ant nugaros dėl to, ir buvo įrodymai, kad tai vyksta, mano tėvai atėmė visas susisiekimo priemones, kad aš negalėčiau niekur išeiti ar dar ką, tai aš tiesiog negaliu niekaip susisiekti su niekuo, tai draugės mama susisiekė su mokykla ir su socialine darbuotoja ir patarė ką daryti ir pasakė, kad skambinti į policiją. Pareigūnas klausinėja, apie jos asmens duomenis. Pareigūnė sako “kur šiuo metu tavo tėvai yra”. A. S. sako “darbe”. Pareigūnas sako “aš su tavim buvau susitikęs (duomenys neskelbtini) man atrodo”. A. S. sako “jo, tai čia jau vaikų teisės viską darė, kad mano tėvai, nuo to laiko prasidėjo dar daugiau smurto, bet aš niekaip negalėjau su jumis susisiekti ir kažkam pasakyti”. Pareigūnas sako “senelis prižiūri ane” A. S. sako “nes tėvai bijo, kad pabėgsiu ir kažkam pasakysiu”. Pareigūnas sako “kaip su seneliu sueini?” A, S.tė sako “normaliai”. Paregūnas sako “nesipykstat su seneliu?” A. S. sako “ne”. Pareigūnas užsirašo tėvų duomenis, kuriuos pasako A. S.. Pareigūnas sako “ dabar mėlynių kažkokių turi?” A. S. sako “ neturiu, ant nugaros”. Pareigūnas kolegei sako “pasižiūrėk” ir išeina iš kambario. A. S. sako “turi būti kažkur žymės, gal jos biški apmažėjo, bet turi būti”. Pareigūnė pakelia megztinį, filmuojama A. S. nugara, sužalojimų nesimato. Pareigūnė sako “čia gali būti ?” A. S. sako “aha”. Pareigūnė sako “o čia su kuo tave mušė?” A. S. sako “su diržu, man dar biški čia skaudą nugarą ”.Pareigūnė sako “šiek tiek matosi” A. S. sako “ bet jo išnyko, nes aš turėjau jau praeitą savaitę skambinti”. Pareigūnė sako “tai čia praeitą savaitę” A. S. sako “jo dėl to, kad jos labiausiai ryškiausiai tada matėsi.” Pareigūnė sako “supratau, o šią savaitę tavęs nemušė”? A. S. sako “ne”. Pareigūnė sako “o tai dėl ko čia taip yra neaišku?” A. S. sako “ dėl to, kad aš nesutariu su tėvais ir mano tėtis turi pykčio protrūkių jam iš tiesų reiktų eiti pas psichologę dėl šito, jisai neina, jisai nei alkoholio geria nieko, bet tiesiog jis turi problemų savį ir aš patiriu smurtą vienintelė iš šeimos ir tiek psichologinį, tiek fizinį, aš sakiau tiek vaikų teisėms tiek savo psichologei, bet jie nieko dėl to nepadarė, jie tiesiog atvažiuodavo ir išvažiuodavo. Pareigūnė sako “o tai tarkim kai tėtis tave čia mušė, tai mama nieko nedarė?” A. S. sako “mama kartais užstoja, bet dažniausiai neišeina nes jis žymiai stipresnis už ją, bet kartais pati mama smurtą patiria nuo tėčio”. Pareigūnė sako “o dėl ko mama?”. A. S. sako “ dėl to pačio, kad susipyksta”. Pareigūnė sako “ir dabar tą telefoną jie yra paėmę iš tavęs”. A. S. sako “ kad tiesiog ne galėčiau nei pabėgti, nei su draugais susisiekti”. Pareigūnė sako “o tai senelis irgi neišleidžia tavęs”. A. S. sako “jo , jisai čia yra, kad negalėčiau niekur išeiti”. Pareigūnė sako “kur dirba mama su tete?” A. S. sako “mama kariniam kažkokiam, prie tinklų skaičiuoja kompiuteriu, o tėtis dirba, jis tiesiog dirba su traktoriumi įžemintu, mama Kairiuose, o tėčio darbo vieta kiekvieną kartą keičiasi”. Per raciją pareigūnas paprašo, kad sujungtų su vaikų teisėms”. Sujungus su vaikų teisėms pareigūnas nurodo adresą kur yra, pasako, kad A. S. skundžiasi, kad ją muša tėvai, atėmė telefoną, kad nepasiskųstų, būtų gerai, kad atvažiuotų į vietą įvertinti situacijos. Pareigūnas nueina į kambarį, kur yra A. V. ir sako “ galima su jumis biškeli keletą žodžių, žiūrėkit kaip ten yra su A., mušama jinai?” A. V. sako “ susidėjo su negera chebra kiek žinau ir supraskit berniukas kažkoks iš (duomenys neskelbtini) rašo, kol telefoną turėjo, kad tu bėk nuo tėvų , mergaičių dar yra tokių ir šita tokia ir yra, tos draugės irgi taip pat lygiai, pradangino raktus vienu žodžiu panelė, padavė kažkurioms, kad neišeitų, nes motina rakindavo ją kambarį, tai padavus raktus, tai dabar aš čia būnu, mažikė neina į darželį, aš būnu”. Pareigūnas sako “nu žodžiu ne pirmą kartą, dažnai su vaikų teisėms bendrauja aš kaip suprantu”. A. V. sako “taip, sekas jai su tais dalykais”. Pareigūnas sako “o dabar tėveliai darbe abudu?” A. V. sako “taip”. Pareigūnas sako “supratau, kad ją tetis ten taip baisiai muša”. A. V. sako “nežinau tokių dalykų, kad taip būtų, čia matai ta jų visa šobla varo vienu žodžiu, kad tėvui čia blogai, kad vaikas taip ir taip supranti, tas vaikas pradėjo eit šaibom, tas nuo vasaros prasidėjo.” Pareigūnas užsirašo A. V. asmens duomenis. A. V. sako “vasara buvo ten (duomenys neskelbtini), kur mano tėvai gyveno, į darbą dukrai buvo arčiau į (duomenys neskelbtini) važinėti, nu vis tiek susidaro 40 km kažkur, ten vietos yra viską, tai jinai ten prasidėjo, atvažiavo tas berniukas iš (duomenys neskelbtini) ir čianai išleiskit ir išleido, čia parvažiavo chebra prasidėjo festivaliai, kaip (duomenys neskelbtini) sukako prasidėjo visi dalykai, į (duomenys neskelbtini) nuvežė, vienas ritulys gerai dirba, kitas su chebra eiti, o kits lygtai pasiduod kad su tėvais, jau tie tėvai stengiasi tikrai, nieko netrūksta mergaitei”. Pareigūnas sako “matos gyvenimo sąlygos geros”. A. V. sako “anais laikais už tokius darbus tėvas būtų paėmęs beržinės košęs įkrėtęs, kiek esu gavęs ir mačydavo, prikūrė teisių, bet pareigos kur tada, tik teisės vaikų yra, pareigūnų nėra.” Pareigūnas sako kolegei “matei kažkokius, sužalojimai yra?”. Pareigūnė sako “nu yra ant nugaros kažkas, kaip žinai dryžiukai, bet ten neaišku”. Pareigūnė nueina į kambarį kur yra A. S.. A. S. sako “aš dabar rašinėjuosi su savo socialine pedagoge mokyklos, jinai parašė, kad informavo dėl smurto, tik nežinau ką”. Pareigūnė sako “tai tu jos paklausk ką informavo”? A. S. sako “žodžiu mano šeima yra nusistačiusi prieš mane”. Pareigūnė sako “kodėl taip galvoji?” A. S. sako “todėl kad mano tėvai nenori, kad niekas sužinotų apie ką jie daro, jie tiesiog mane kaltina dėl viso šito”. Pareigūnė sako “ dėl ko?” A. S. sako “ dėl smurto, kad jie smurtauja aš esu dėl to kalta”. Pareigūnė sako “kažką darai ta prasme”. A. S. sako “ aš maištaudavau prieš tėvus, bet dabar aš tikrai nieko nedarau”. Pareigūnė sako “ką tu darydavai, kaip tu maištaudavai?” A. S. sako “tiesiog mes su draugais išeidavome, kada aš pavyzdžiui negaliu išeiti, aš pasikviesdavau draugus kai tėvai nežinodavo, nebūdavo jų namuose”. Pareigūnė sako “o dabar taip nebėra?” A. S. sako “nu jo aš dabar sėdžiu namuose”. Pareigūnė sako “kiek laiko?” A. S. sako “mėnesį su virš, aš dar ligoninėje gulėjau”. Pareigūnė sako ‘kas buvo?” A. S. sako “psichologė išrašė dėl savižudybės minčių”. Pareigūnė sako “dabar nebekyla tokios mintys?” .A. S. sako “man kyla, bet tiesiog dabar negaliu susisiekti su psichologe, nes karantinas ligoninėje”. Pareigūnas sako “ nu laukiam vaikų teisių ką jie pasakys, kaip baigėsi tau ten su ta vagyste”. A. S. sako “tai nieko tiesiog bauda 90 eurų ir aš ją už savo pinigus sumokėjau”. Pareigūnas sako “kelintą valandą tėveliai grįžta?” A. S. sako “tėtis apie penktą, mama irgi,” Pareigūnas sako “kada paskutinį kartą mušė?”. A. S. sako “penktadienį mama”. Pareigūnas sako “kur mušė, per kurią vietą?” A. S. sako “per veidą”. Pareigūnas sako “o mėlynės ant nugaros iš po kada?” A. S. sako “ iš tėčio, iš praeitos savaitės, neatsimenu tiksliai datos” Pareigūnas sako “o už ką penktadienį mama?”. A. S. sako “susipykom tiesiog, nes aš paprašiau, kad noriu gyventi arba pas močiutę arba kur nors kitur, kad tiesiog ne su jais dėl visų nesutarimų ir jie nesutiko”. Ant A. S. veido sužalojimų nesimato. A. S. sako “ namuose yra dar kamera ir ten yra užfiksuota kaip mane tėtis smaugia”. Pareigūnas sako “turi kažkur įrašą?” A. S. kalba tyliai nesigirdi ką sako. Pareigūnas sako “o ta kamera į kambarį atsukta ar lauką turėtų filmuoti?” A. S. sako “jinai sukasi į visas puses kur veiksmas vyksta, jei kažkas juda jinai atsisuka į tą pusę, jinai tada tikrai filmavo”. Pareigūnas sako “kiek laiko neturi telefono?” A. S. sako “tris savaites, jo trylikta”. Pareigūnė sako “tada kažkam sakei?” A. S. sako “ne, neturėjau telefono”. Pareigūnas sako “kiek laiko telefoną neturi ?” A. S. sako “tris savaites, šiaip tai daugiau, nes dar kai ligoninėje iš manęs, ta prasme aš jį galėjau turėti, bet mano tėvai nenorėjo, kad aš su nieko susisiekčiau, kažką pasakyčiau tada jie nedavė telefono”. Pareigūnė sako “o tai dabar per feisbuką bendrauji su kažkuo”. A. S. sako “jo su draugėm bendrauju”( kalba tyliai visų žodžių nesigirdi”. Pareigūnė sako “o kur tas telefonas dabar yra iš viso pas tetį, pas mamą?”. Ką atsako A. S. nesigirdi. Pareigūnė sako ‘ai pas tetį”. A. S. sako “situacija šeimoje pablogėjo kai tėtis grįžo iš kalėjimo”. Pareigūnė sako “ai jis buvo kalėjime?” A. S. sako “beveik” (visų žodžių nesigirdi). Pareigūnė sako “o už ką buvo sėdėjęs?”. A. S. sako “dėl narkotikų sėdo“(visų žodžių nesigirdi). Pareigūnė sako “o tai jis prieš kiek laiko grįžo?” A. S. sako “rugpjūčio mėnesį, bet jis turėjo atsėdėti 13 metų, bet sėdėjo beveik 8 už gerą elgesį grįžo anksčiau, mama kai aiškino, kad turėjo būti adaptacija, bet jis tiesiog išsiliedavo ant manęs ir kartais ant mamos, jisai smurtavo prieš du mėnesius”(visų žodžių nesigirdi).Pareigūnė sako “o tai buvo kviesta policija?” A. S. sako “nekviečiau policijos, taip išeina jie gerai sutaria, bet jie muša mane” (visų žodžių nesigirdi). Pareigūnė sako “o tai gal jie pyksta, kad tu turi draugą?” A. S. sako “ne, tai jie pyksta ir dėl mano draugų” Pareigūnė sako “o kiek laiko su draugu esi?” A. S. sako “puse metų”. Pareigūnė sako “draugas (duomenys neskelbtini)?” A. S. sako “ ne, (duomenys neskelbtini)”. Pareigūnė sako “atvažiuoja pas tave”. A. S. palinksi galvą ir sako “ir jis kai sužinojo situaciją, kas vyksta mano šeimoje, norėjo tiesiog, kad aš nebegyvenčiau čia vien dėl to, kad nebebūtų to smurtavimo, kad man pačiai tiesiog būtų geriau, bet mano tėvai nuo to laiko kai jis va taip pasakė”. Pareigūnė sako “jis jiems pasakė?” A. S. sako “jo jisai tiesiog pasakė, dukra nesijaučia saugiai namuose ir jinai nori kitur gyventi dėl smurto, mano tėvai dėl to labai supyko ir dėl to tos nuotraukos buvo siunčiamos, grasinimai, kad jisai pabijotų ”. Pareigūnė sako “o tai kiek jam metų?” A. S. sako “jam (duomenys neskelbtini)”. Pareigūnė sako “tau (duomenys neskelbtini)?”. A. S. sako “jo”. Pareigūnė sako “o tu nebandei su tėvais gražiai sueiti, nesipykti dar kažką”. A. S. sako “bandžiau”. Pareigūnė sako “bandei ir vis tiek ta prasme iš oro prisikabindavo”. A. S. sako “jo kartais būdavo, aš suprantu, kad esu ne auksinė, bet kai balsą kelia, bet kai man sakė mano psichologė ir socialinė pedagogė vis tiek smurto neturėtų būti”. 12:56 atvyksta iš vaiko teisių apsaugos tarnybos trys darbuotojos jos pasilieka kambaryje bendrauti su A. S., pareigūnai išeina iš kambario”. 13.16 vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos paprašo pareigūno, kad iškviestų greitąją med. pagalbą, dėl A. S. med. apžiūros, teigė, kad matė ant A. S. nugaros sužalojimus”. 13.33 medikai bendrauja su A. S..13.43 A. S. išeina iš buto su medikais. (3 t. b. l. 49-53)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1504/2020(04) matyti, jog A. S. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta. 2020-11-24 A. S. VšĮ GMP nustatytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyta būklė po juosmens srities sumušimo, sužalojimais nevertinama, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. (1 t., b.l. 89)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. pG 38/2021(04) matyti, jog A. S. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta, konkrečiai pasisakyti, ar jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas užduotyje nurodyto įvykio metu, nėra galimybės. A. S. duomenimis, surašytais Specialisto, sužalojimų nenustatyta. Vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus 2020-01-24 įsakymu Nr. KV-6 patvirtintos procedūros PR-18 „Gyvų asmenų tyrimai“ V skyriaus 29 punktu „Fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymu gyvų asmenų tyrimai vien tik iš fotonuotraukų, kuriose matomi galimi sužalojimai, žmogaus kontūrų schemų, kuriose ne specialisto (ne gydytojo) pažymėti ir (arba) aprašyti galimi sužalojimai, neatliekami“. (1 t., b.l. 103-104)

2021-04-01 specialisto paaiškinimų protokolu užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto T. Š. paaiškinimai, t.y. kad iš fotonuotraukos pasisakyti apie pakitimus "dryžius" (jų pobūdį, kilmę) nėra galimybės, kadangi tyrimui pateiktas objektas neinformatyvus. Teismo medicininis kūno tyrimas vien iš fotonuotraukų neatliekamas. Dėl minėtų priežasčių pasisakyti, ar minėti pakitimai "dryžiai" galėjo būti padaryti diržu bei pasisakyti apie jų padarymo laiką nėra galimybės. Nėra galimybės vertinti ir jų padarymo mechanizmą bei pasisakyti ar jie galėjo būti padaryti (susi)žalojant. Konkrečiu atveju A. S. sužalojimų nenustatyta ir fizinio skausmo sukėlimo pojūtis kiekvienam asmeniui yra skirtingas bei subjektyvus tiksliai pasisakyti, ar minimomis aplinkybėmis gali būti sukeliamas fizinis skausmas, remiantis turimais duomenimis nėra galimybės. Į klausimą ar suduodant diržu yra juntamas fizinis skausmas, pasisakyti nėra galimybės, kadangi vertinant atskirai fizinį skausmą, yra subjektyvu, nes jo slenkstis, stiprumo pojūtis, pačio skausmo buvimo suvokimas yra individualus kiekvienam asmeniui bei tai gali įtakoti ir papildomi išoriniai veiksniai. (1 t., b.l. 107-109)

2021-02-03 Asmens apžiūros protokole apžiūrėta A. S. nugara. Apžiūros metu fotografuota.( 1 t. b. l. 117-122)

2021-02-18 kitų objektų apžiūros protokole sulyginamos fotonuotraukos nugaros rastos liudytojų mobiliojo ryšio telefonuose su pačios A. S. nugara. (1 t. b. l. 123-125)

2021-11-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota J. S. pateiktas diržas.(1 t. b. l. 177-180)

2020-12-01 daiktų, apžiūros protokole užfiksuota diržo apžiūra. Apžiūros metu fotografuota. (1 t. b. l. 181-186)

2020-11-30 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buto kambaryje ( adresu (duomenys neskelbtini),) esančioje filmavimo kameroje, MIKRO-SD kortelė nerasta. (1 t. b. l. 189)

(duomenys neskelbtini) pateiktoje A. S. charakteristikoje nurodyta, kad A. S. elgesys, būsena labai pasikeitę, lapkričio 24 d. vykusio pokalbio su socialine pedagoge I. B.-Š. per Teams programą A. teigė, kas su tėvais daug pykstasi, patiria psichologinį smurtą iš abiejų tėvų apie tai informuota Vaikų teisių apsaugos tarnyba.(1 t. b. l. 152)

2020-12-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė I. B. Š., pateikė elektroninės platformos "Teams" susirašinėjimus su A. S.. Susirašinėjimuose A. S. nurodo, kad patiria smurtą iš abiejų tėvų, Detaliai įvykio aplinkybių nenurodė. Teigė, kad kai grįžo iš ligoninės po kelių dienų ją mušė su diržu. Pateikė du elektroninius laiškus, kuriuose susirašinėja su S. R.. (2 t. b. l. 56-58, 59-66)

2020-12-03 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota J. G. pateikto mobiliojo ryšio telefono One+" apžiūra. J. G. susirašinėjimai su šiais asmenimis :K., F., "K." ( A. S.). (2 t. b. l. 100-102, 103, 104-147)

2021-02-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, jog F. J. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną "IPHONE 11 PRO MAX".(2 t. b. l. 170-173)

2021-02-05 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną "IPHONE 11 PRO MAX" nuotraukų galerijoje ("Photos") rastos dvi fotonuotraukos su nugaros atvaizdu. (2 t. b. l. 174-177, 178-181, 182-184)

2021-02-12 savanoriško daiktų, dokumentų apžiūros protokolu užfiksuota, jog K. A. pateikė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Red Mi Note 9 pro. (3 t. b. l. 13-14)

2021-02-12 daiktų, apžiūros protokole užfiksuota K. A. mobiliojo ryšio telefono apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, ištraukti duomenys iš "Messenger" susirašinėjimo programos: dvi nuotraukos su nugaros vaizdu bei susirašinėjimai. (3 t. b. l. 15-18, 19-44)

Pateiktoje Šiaulių miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos informacijoje nurodyta, kad 2020-09-07 psichologo konsultacijoms kreipėsi A. S. mama, mergaitei ir jos mamai suteiktos 3 psichologės konsultacijos. 2020-09-22 konsultacijos metu psichologė iš A. S. sužinojo, kad jos tėvas kartais smurtauja prieš ją ir jos mamą, kad vakar neįtiko megztinis, jai ranka trenkė per galvą, nebuvo labai skaudžiai, nes tai buvo su megztiniu. A. S. teigė, kad ne tiek fiziškai skauda, o psichologiškai. (3 t. b. l. 56-57)

Pateiktoje Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro informacijoje nurodyta, kad 2020-09-24 pradėta atvejo vadyba, bei teikiamos socialinės paslaugos J. ir Ž. S. šeimai. 2020-10-05 atvejo vadybos posėdyje pokalbio metu A. S. neužsiminė apie galimai patiriamą smurtą iš tėvo. (3 t. b. l. 101-108)

Pateiktoje Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje nurodyta, kad J. S. ir Ž. S. šeima iki 2018-06-30 nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius nepilnamečius vaikus apskaitą. Šeimai, nuo 2020-09-24 taikoma atvejo vadyba. 2020-11-24 A. S. 2020-11-24 parašė paaiškinimą, kuriame nurodo, kad diržu trenkė A. S. per nugarą dėl lytinio akto video. J. S. paaiškinime nurodo, kad 2020-11-13 Ž. S. pamatęs nepadorų vaizdą-dukters lytį aktą, diržu jai sudavė kelis kartus. Bendraujant su A. S., ji nurodė, kad šeimoje viena patiria smurtą, kad 2020-11-13 tėvas diržu mušė, ant nugaros yra žymės, smaugė. (3 t. b. l. 74-94)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis Ž. S. pripažino kaltinimą, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - nepilnametei dukrai A. S., o būtent: kambaryje, tyčia diržu trenkė nukentėjusiajai A. S. vieną kartą į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus į nugarą ir kitas kūno vietas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje, ranka suėmė A. S. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Be kaltinamojo Ž. S. visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios A. S., liudytojų I. Z., R. Z., S. R., D. S., I. B. Š., B. V., I. B., I. P., E. T., J. G., F. J., K. A. parodymai, apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kiti įrodymai.

Kaltinamojo Ž. S. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi Ž. S. smurtą naudojo savo nepilnametės dukros A. S. atžvilgiu.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Iš baudžiamojoje byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis Ž. S. tyčia diržu trenkė nukentėjusiajai A. S. vieną kartą į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus į nugarą ir kitas kūno vietas bei ranka suėmė A. S. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą. Nors kaltinamojo Ž. S. neteisėti veiksmai buvo iššaukti patiriant šoką pamačius pornografinius vaizdus, kuriuose dalyvavo jo nepilnametė dukra, tačiau net esant tokiam šokui bei dideliam pykčiui ir nusivylimui, jis puikiai suvokė, kad tokie jo veiksmai sukels dukrai fizinį skausmą. Šiuo atveju kaltinamojo Ž. S. veika yra ne tik draudžiama įstatymo, atitinkanti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius, tačiau ja kėsintasi į baudžiamojo įstatymo saugomą vieną svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatą, be to, padaryta šeimos aplinkoje, prieš artimą nepilnametį asmenį (dukrą), niekaip nepateisinanti tėvų teisės auklėti savo vaikus fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais, todėl esant šioms išdėstytoms aplinkybėms kaltinamojo Ž. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 37 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.

LR BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne.

Kaltinamasis Ž. S. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis Ž. S. teistas 2014-03-06 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistu 2013-11-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 3 d., 22 str. 1 d. 199 str. 2 d. - 10 m laisvės atėmimo bausme. 2020-08-17 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, kadangi įkalinimo įstaigoje Ž. S. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam buvo nustatyta žema (15 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Asmuo atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą, su bendrininkais ryšių nepalaiko ir neketina palaikyti ateityje, draugus renkasi atsargiai. Ž. S. pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus, baldžiaus specialybes bei gavo autokranisto vairuotojo pažymėjimą. Pataisos įstaigoje dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas įkalinimo įstaigoje Ž. S. padėjo finansiškai išlaikyti savo vaikus. Būdamas įkalinimo įstaigoje Ž. S. palaikė glaudžius ryšius su artimaisiais, draugais, nebuvo socialiai atsiskyręs, savęs vertinimas adekvatus, nebuvo linkęs elgtis spontaniškai, suprato bei atpažino problemas, jautė poreikį jas spręsti, turėjo išsikėlęs konkrečius ateities planus. (4 t., b.l. 8-36, LITEKO duomenys). Kaltinamasis Ž. S. 2020-08-17 lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos iš kart užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (3 t., b.l. 199), o susiradęs darbą nuo 2020-08-31 iki 2021-03-02 dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2021-03-03 iki šiol dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (4 t., b.l. 156-157). Kaltinamasis Ž. S. administracine tvarka baustas 1 kartą 2021-03-07 pagal LR ANK 417 str. 3 d., kadangi vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, buvo nubaustas 30 Eur bauda, kurią sumokėjo 2021-03-08. (4 t., b.l. 155). Be to, kaltinamasis Ž. S. vedęs nuo (duomenys neskelbtini) metų, santuokoje susilaukė trijų nepilnamečių vaikų, kurie gimė (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. (3 t., b.l. 197). Be to, šiuo metu kaltinamojo Ž. S. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, kas rodo, kad šie jo neteisėti veiksmai buvo atsitiktiniai bei šiuo konkrečiu atveju įtakoti didelio susijaudinimo bei esant nepilnametės dukros auklėjimo problemoms šeimoje.

Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlyginio padarytą žalą už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei atlygino neturtinę žalą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Be to, iš 2021-03-17 susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo matyti, kad kaltinamasis Ž. S. ir nukentėjusioji A. S. susitaikė, kaltinamasis Ž. S. atlygino neturtinę 500 Eur žalą, bei jos atsiprašė. Nepilnametė dukra A. S. dalyvaujant paskirtam atstovui atsiprašymą priėmė, su tėvu Ž. S. susitaikė, be to, nepilnametė A. S. susitarime savo ranka parašė įrašą: ,,Prašau teismo neskirti tėčiui didelės bausmės ar sodinti į kalėjimą. Aš savo tėčiui atleidžiu. Myliu tave tėti“. (4 t., b.l. 160) Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo faktą patvirtina mokėjimo kvitai (1 t., b.l. 131-132)

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, t.y. atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą bei motyvus, teigiamą kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, šeimyninę padėtį – šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kuriems reikalinga priežiūra, daro išvadą, kad nors kaltinamasis Ž. S. būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs bausmės, padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau stengiasi dorai ir sąžiningai gyventi, naujų tyčinių nusikalstamų veikų nedaro, todėl ateityje nedarys naujų nusikalstamų veiksmų.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodyta, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 d. numatytais pagrindais. Nors kaltinamasis Ž. S. yra laikomas recidyvistas, tačiau nėra jokių teisinių kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas ir nutraukti bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (2014 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-101-582/2014. Šioje byloje buvo paduotas kasacinis skundas, tačiau 2014 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2P-668/2014 atsisakyta priimta kasacinį skundą.)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis Ž. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir Ž. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja nepilnamete dukra A. S..

Siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis Ž. S. ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (3 t., b.l. 167-169).

Daiktinis įrodymas – diržas, saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (1 t., b.l. 162-173), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Nukentėjusioji nepilnametė A. S. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 128-129). Kaltinamasis Ž. S. nukentėjusiosios A. S. pareikštą 500 Eur civilinį ieškinį atlygino (1 t., b.l. 131) Kadangi kaltinamasis Ž. S. visiškai atlygino pareikštą civilinį ieškinį, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str.).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,41 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 136-137) Kaltinamasis Ž. S. Valstybinės ligonių kasos pareikštą 33,41 Eur civilinį ieškinį atlygino (1 t., b.l. 132). Kadangi kaltinamasis Ž. S. visiškai atlygino pareikštą civilinį ieškinį, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str.).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai A. S. pagal 2021-05-31koordinatoriaus paskyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46512-20 ir pagal 2021-06-01 paskyrimą teisme Nr. 1-1007-953/2021 buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatei I. B.. Byloje gauta pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 454,50 Eur (4 t., b.l. 128-130). Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir tenkintinos, priteisiant 454,50 Eur iš kaltinamojo Ž. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Ž. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajai A. S. susitaikius ir baudžiamąją bylą Ž. S. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti Ž. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Ž. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti 4 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – diržą, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Procesą, dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 33,41 Eur civilinio ieškinio atlyginimo, nutraukti.

Procesą, dėl nukentėjusiosios A. S. pareikšto 500 Eur civilinio ieškinio atlyginimo, nutraukti.

Priteisti iš Ž. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 454,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 centų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Martynas Galvičius