Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios atstovui advokatui A. D., privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje ;

E. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neįgali, neteista, kaltinama pagal BK 154 str. 1d. ir BK 155 str. 1 d. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš „ Šilalės artojas“ skyrelio „ Nuoširdžiai dėkoja „ matyti, kad R. R. yra pareikšta padėka dėl medicininės priežiūros.( b.l. 6) .

Dėl R. R. šmeižimo

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl būtina nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. E. P. paskleidė informaciją apie R. R. netinkamą elgesį Upynos seniūnijoje vykstančiame susirinkime, kurio metu buvo aptarinėjami įvairūs seniūnijos gyventojams aktualūs klausimai. E. P. neginčija, kad būtent ji susirinkime pasisakė neigiamai R. R. atžvilgiu. Ji pasakė, kad R. R. iš ligonių prašanti už suteiktas medicinines paslaugas 100Lt, įpareigoja ligonį iš parduotuvės nupirkti jai prekių už 100Lt ir marčiai cigarečių. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad apie tas aplinkybes ji sužinojo iš S. K.. Tačiau teismo posėdžio metu liudytoja S. K. paneigė šiuos jos parodymus ir paaiškino, kad ji taip jai nesakiusi. Taip pat byloje nėra surinkta ir kitų įrodymų, patvirtinančių E. P. teiginį, jog jai tai pasakė S. K.. Be to, byloje joks liudytojas, tame tarpe ir pačios E. P. kviesti liudytojai, šių aplinkybių, nei tai, kad R. R. iš asmenų už suteikiamas medicinines paslaugas ima pinigus, prašo atsiskaityti už paslaugas maisto produktais kiaušiniais mėsa ar pienu, nepatvirtino. Tik liudytoja V. M. parodė, kad jai žinomas asmuo, kuris sakė, kad R. R. už jos gydymą atsilygino pinigais. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta ir proceso dalyviai nepareikalavo teismo šių aplinkybių išsiaiškinti, be to nukentėjusioji R. R. nurodė, kad ji gydė ne tą asmenį, o jos vyrą ir jokių pinigų iš jos neėmė. Kadangi byloje yra paneigta, kad E. P. apie šiais aplinkybes sužinojo iš S. K., todėl laikytina, kad ji susirinkimo metu paskleidė melagingą informaciją apie tai, kad nukentėjusioji R. R. iš ligonių reikalauja 100Lt, prašo už 100 Lt nupirkti jai prekių bei jos marčiai cigarečių. Vadinasi tokių faktinių aplinkybių nebuvo, o E. P. jas pagarsino sąmoningai, kuri žemina nukentėjusiosios R. R., kaip medicinos darbuotojo teikiančią medicinines paslaugas garbę ir orumą, nes tokia informacija kelia nepasitikėjimą ja ir nepagarbą. Kaltinamoji E. P. teigia, kad ji girdėjo žmones kalbant „ Bočių“ bendruomenės susirinkime ir yra pati mačiusi, jog R. R. yra atsiskaitoma už paslaugas maisto produktais, kiaušiniais, sūrių. Tačiau joks liudytojas byloje nepatvirtino jos nurodytas aplinkybes. Priešingai, byloje apklausti liudytojai paneigė E. P. parodymus, kad R. R. prašanti už paslaugas maisto produktų. Teismas laiko, kad E. P. galėjo matyti, kaip R. R. , išeidama iš G. namų, nešėsi sūrio, ar iš ambulatorijos nešėsi kiaušinius, kaip pas ją buvo atėjusi S., tačiau tai nereiškia, kad R. R. prašė šių produktų už jos teikiamas paslaugas. E. P. teigia, kad, kai ji šiuos įvykius matė, tai pagalvojo, kad ji šiuos produktus gavo už paslaugas. Laiko, kad tai yra jos nuomonė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėjant bylą, būtina priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Nukentėjusioji R. R. dirba vyr. slaugytoja ambulatorijoje ir teikia medicininę pagalbą ligoniams. Santykiai tarp jos ir E. P. yra įtempti. E. P. nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad R. R. už paslaugas ima maisto produktais, išskyrus S. K., kuri teismo posėdyje paneigė jos parodymus. Tai, kad kažkas yra kalbama apie R. R. negalima laikyti, kad tai būtent kalbama apie E. P. nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusioji R. R. prašo už paslaugas atsilyginti maisto produktais. Teismas laiko, kad E. P. sakydama, kad R. R. už paslaugas prašanti maisto produktų-kiaušinių mėsos, pieno, nereiškė savo nuomonės, nes jokių įrodymų apie tai neturėjo, o paskleidė tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją ir pakirsdama pasitikėjimą ja. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad E. P. kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 154 str. 1 d., nes ji susirinkime paskleisdama informaciją apie tai, kad R. R. už paslaugas iš ligonių prašanti ir reikalaujanti po 100 litų, kaip už suteiktas medicinines paslaugas yra įpareigojusi ligonį iš parduotuvės „Maxima" nupirkti jai už 100 litų prekių ir savo marčiai cigarečių, kaip ji prašė iš ligonių už medicinines paslaugas maisto produktų, kiaušinių , mėsos, pieno paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją žeminančią nukentėjusiosios garbę ir orumą.

Taip pat kaltinamoji E. P. yra kaltinama tuo, kad visada vyksta pas vyksta į iškvietimus pas ligonius. Tai, kad taip yra sakiusi susirinkime E. P. pripažįsta. Teismo posėdžio metu ji nurodė aplinkybes dėl kokių priežasčių tai pasakė. Byloje apklausta liudytoja A.M. A. parodė, kad galėjo būti ir toks atvejis, kad Z. P. būtų skambinęs dėl G., kai jai pasidarė bloga. Liudytojas Z. P. parodė, kad, kai nuvažiavo pagalbos pas R. R. dėl G., tai ji nevažiavo. Nukentėjusioji R. R. parodė, kad ji yra važiavusi pas G.. Taip pat kaltinamoji įrodinėdama, kad R. R. netinkamai teikia medicinines paslaugas išsikvietė liudyti ir liudytoją S. J., kuris nurodė, kad jam R. R. netikrino namuose kraujospūdžio. Teismas vertindamas šias aplinkybes laiko, kad byloje dėl liudytojų Z. P. ir M. A. parodymų kyla abejonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo dėl R. R. atvykimo pas G. Kaip matyti kaltinamoji susirinkimo metu, pareikšdama informaciją apie tai, kad R. R. ne visada vyksta pas ligonius , nenurodė konkrečiai kokiais atvejais, kada ir pas kokius ligonius ji nebuvo nuvykusi. O teismo posėdžiu metu ji nurodė aplinkybes ir įvykį, kada R. R. nebuvo nuvykausi pas G., kai jos vyras buvo nuvažiavęs R. R. pranešti apie G. sveikatą. Kadangi dėl šio įvykio objektyvių aplinkybių nustatymo, ar R. R. buvo nuvykusi pas G., kyla abejonių, todėl negalima teigti, kad kaltinamoji E. P. iškraipė informaciją ir siekė tyčia pažeminti R. R. garbę bei orumą. Dėl šių aplinkybių šį kaltinimo dalis iš kaltinimo šalintina, neįrodžius šmeižikiškos informacijos paskleidimo, nes viso abejonės yra sprendžiamos kaltinamojo naudai.

Kaip matyti kaltinamoji E. P. yra kaltinama dar ir tuo, kad ji susirinkime pasakė, jog R. R. yra nugydžiusi jos buvusi švogerį. Kaltinamoji E. P. teigia, kad ji nesakiusi, kad R. R. yra nugydžiusi jos buvusį švogerį, kaip jau teisme išaiškėjo, tai jos buvęs švogeris yra S. S.. Kaip matyti iš nukentėjusiosios paaiškinimų, R. R. apie E. P. pasakymus papasakojo kiti asmenys, nes ji pati susirinkime nebuvo. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, J. V., L. K. ir kitų negalima tiksliai susidaryti nuomonės apie tai, kaip susirinkime pasakė E. P. dėl švogerio nugydymo. Tai, kad ji blogai nepagarbiai pasisakė apie R. R., negalima laikyti, kad ji, būtent konkrečiai taip, kaip nurodyta skunde, ir pasisakė dėl švogerio nugydymo. Kaip teigia pati E. P. apie švogerio nugydymą kalbos nebuvo, tik paminėjo jog buvo užsiminusi apie tai, kad pokalbyje su S. S. pastarasis pasakė, kad, galbūt R. R. paskleidė žinias, kad jis mirs, nes serga sunkia liga. Liudytojai, kurie dalyvavo susirinkime: V. ,L. K. , S. K., nevienodai aiškina aplinkybes ką kalbėjo E. P. apie „švogerio“ nugydymą. Liudytojas V. neatsimena ką kalbėjo apie „švogerį“, S. P. ir L. K. neatsimena ir negirdėjo ką ji sakė apie „švogerį“, tik liudytoja S. K. parodo, kad ji girdėjo apie tai, kad R. R. nugydė švogerį. Visos šios aplinkybės rodo, kad liudytojai įvairiai nusako šias aplinkybes, o R. R. skunde šį kaltinimo dalį inkriminuoja iš aplinkybių išgirdusi iš kitų asmenų, kurių, kaip matyti, parodymai yra skirtingi. Todėl laikytina, kad nepaneigta kaltinamosios versija, jog ji apie „švogerio“ nugydymą nekalbėjo, o tik nurodė kitas aplinkybes, susijusias su jo ligos paskleidimu. Laikytina, kad ši kaltinimo dalis, kaip neįrodyta iš kaltinimo šalintina.

Dėl R. R. įžeidimo

Taip pat kaltinamoji E. P. yra kaltinama tuo, kad susirinkimo metu visiems girdint pavadino R. R. „ apkūniąją slaugytoja“. E. P. pripažįsta tai pasakiusi, tačiau laiko, kad ji jos nenorėjo įžeisti,o tik nurodė išskirtinę aplinkybę, kad būtų galima atskirti apie kurią slaugytoja ji kalba, nes antra slaugytoja taip pat yra R., tačiau yra liesesnė. Įžeidimas, tai yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Byloje nustatyta, kad E. P. susirinkimo metu neigiamai atsiliepdama apie nukentėjusiąją R. R., pavadino ją „apkūniąją slaugytoja“. Nustatyta, kad ambulatorijoje dirba dvi slaugytojos, kurių pavardės yra vienodos, tačiau vardai skiriasi. Nukentėjusioji teigia, kad ją šis pasakymas įžeidžia , nors ji ir yra turinti viršsvorio. Mano, kad kaltinamoji, norėdama ją išskirti galėjo pavadinti ją ir vardu. Laiko, kad taip prie visų buvo pažeminta jos garbė ir orumas. Teismas laiko, kad lietuvių kalboje yra vartojamas žodis „apkūnus“ reiškiantis stambų žmogų. Kaltinamoji galėjo susirinkime pavadinti ją ir vardu, tačiau tai padaryti pareigos ji neturėjo, o atskyrimui asmenų pasirinko apibudinimą pagal kūno sudėjimą. Iš liudytojos L. K. parodymų matyti, kad E. P. ir kitą slaugytoją pavadino ne vardu, o taip pat atsižvelgdama į jos kūno sudėjimą. Nors nukentėjusioji R. R. ir teigia, kad toks pavadinimas ją ir žeidžia, tačiau vertinant nustatytas aplinkybes negalima laikyti, kad taip ją pavadinusi E. P. tiesiogiai tyčia siekė ją užgauliai įžeisti pavartodama užgaulų žodį, neatitinkanti bendražmogiškos moralės normoms. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, kad kaltinamosios veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties subjektyviosios ir objektyviosios pusės E. P. išteisintina pagal BK 155 str. 1d. ,nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių( 303str. 5d. 1p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ne vien tik baudžiamąja atsakomybe yra ginamos asmenų, manančių , kad jie yra įžeisti, teisės, jų garbė ir orumas, tačiau ir kitomis civilinėje teisėje esančiomis teisinėmis normomis( (CK 6.250str.), o ne pačiomis griežčiausiomis baudžiamojoje teisėje nustatytomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, motyvus, asmenybę ir kitas aplinkybes( BK 54str.). Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, yra nedirbanti, neįgali, teigiamai charakterizuojama, tarp nukentėjusios ir jos susiklostę ilgi priešiški santykiai, todėl jai skirtina švelniausia nuobauda , numatyta sankcijoje už šį nusikaltimą.

Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamosios 12000 Lt moralinei neturtinei žalai atlyginti , nes dėl kaltinamosios nusikalstamų veikų ji patyrė moralinių pergyvenimų, pažeminimą, pablogėjo sveikata. Teismas laiko, kad dėl kaltinamosios nusikaltimo veikų nukentėjusioji patyrė dvasinių pobūdžio pergyvenimų, nepatogumų, tačiau ji neįrodė ir nepateikė įrodymų dėl to, kad jos atsisakė klientai, stipriai pablogėjo sveikata ir atsirado kitų pasekmių dėl kurių ji patyrė sunkias moralines pasekmes, kurioms esant būtų galima pagrįsti 12000 Lt neturtinės žalos priteisimą. Kaltinamoji yra nedirbanti, neįgali, norėjo taikytis. Įvertinus ir išanalizavus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas laiko, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti mažintinas iki 2000Lt, todėl likusi civilinio ieškinio dalis atmestina ( BPK 113,115,117str, CK 6.250str.).

Bylinėjimosi išlaidų priteisimas.

Teisme yra pateikti dokumentai patvirtinantys nukentėjusiosios advokatų atstovavimo išlaidų 1000Lt sumokėjimą( b.l. 7, 62,106), kurias prašoma priteisti. BPK 106 str. numato advokato darbo apmokėjimą, todėl teismas gali priteisti iš nuteistojo jo turėtas advokato atstovavimo teisme išlaidas, o išlaidų dydžio klausimą sprendžia atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69( LR Vyriausybės 2005-04-27 nutarimu Nr. 469 redakcija) patvirtintose taisyklėse nustatyto advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius atstovaujant asmenis pirmosios instancijos teisme. Prašomų priteitinų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių ribas. Todėl teismas laiko, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei kitas aplinkybes iš kaltinamosios turi būti priteistinos proceso išlaidos nukentėjusiosios naudai, sudarančios 1000 Lt. ( BPK 103str. 1d. 6p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-298 str.,302-304 str.,306 str., teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. ir nubausti 5 MGL( minimalių gyvenimo lygių) dydžio bauda, sudarančią 650Lt.( šešių šimtų penkiasdešimt litų), kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir sumokėjus baudą įmokos kvitą pristatyti nuosprendį priėmusiam teismui, nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

E. P. pagal BK 155 str. 1d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš E. P. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), R. R. naudai 2000 Lt( du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. P. R. R. naudai 1000 Lt( tūkstantį litų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kardomosios priemonės kaltinamajai, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.