- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- e2-1431-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02943-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maristika“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties pašalinti atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio trūkumus civilinėje byloje Nr. e2-1905-254/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maristika“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Maristika“ prašė priteisti iš atsakovo 29 868,99 Eur skolą pagal 2013 m. kovo 1 d. susitarimą; 5 924,12 Eur palūkanų; 10 801,16 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 5EXL4625, 5EXL4647 ir 5EXL4682 už parduotus stiklo gaminius; 1 936,88 Eur palūkanų; 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 709,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinio reikalavimus ir nutraukti civilinę bylą; priimti sprendimą dėl priverstinio ieškovo organizacijos audito dėl atsakovo atlyginimo ir atsiskaitymų patikslinimo ir priteisti 14 777, 96 Eur skolą, atsiradusią iš šalių komercinio atstovavimo teisinių santykių; 14 845, 44 Eur skolą dėl neapmokėtų išlaidų, atsiradusių iš paminėtų teisnių santykių, 12 900, 34 Eur nuostolių, patirtų dėl ieškovo pateiktos nekokybiškos produkcijos, ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo atsiliepimo į ieškinį priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas kartu pateikė priešieškinį, prašydamas patenkinti atsiliepime paminėtus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimo bei priešieškinio trūkumams pašalinti ir sumokėti 854 Eur žyminį mokestį, nes atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis neatitiko įstatymo reikalavimų: atsiliepime į ieškinį nenurodė nesutikimo su ieškiniu motyvų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokius motyvus, suformulavo savarankiškus reikalavimus ieškovui. Prašė priimti sprendimą dėl priverstinio ieškovo organizacijos audito, t. y. pareiškė reikalavimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nors atsakovas nėra Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.125 straipsnyje nurodytas asmuo, galintis tokį procesą inicijuoti. Teismas sprendė, kad atsiliepimas į ieškinį neatitiko Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nesutikdamas su ieškovo teiginiais dėl Norvegijos karalystėje įregistruotos organizacijos ENK Adoco Jamantas formos, statuso ir atsakomybės, privalo atsikirtimą pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl priešieškinio, teismas nustatė, kad jame iš esmės nurodyti atsiliepimo į ieškinį reikalavimai ir padarė išvadą, kad priešinis ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų: nenurodyta priešieškinio suma; faktinis priešieškinio reikalavimas. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti ir kitus įrodymus, pagrindžiančius priešieškinio reikalavimus, taip pat duomenis, kad sumokėtas 854 Eur žyminis mokestis, paskaičiuotinas nuo 42 523,40 Eur. Dalis priešieškinio priedų surašyti ne valstybine kalba, tai priešieškinis neatitiko CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskirajame skunde prašė teismo nutartį dėl audito komisiniam atlyginimui ir atsiskaitymams patikslinti, dėl atsiliepimo į ieškinį neatitikimo CPK 142 straipsnio 2 dalies, 111 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimams ir dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį panaikinti.
1. Prašomas auditas nelaikytinas juridinio asmens auditu, kuri inicijuoti turi teisę tik CK 2.125 straipsnyje nurodyti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2014).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimas į ieškinį visiškai atitinka CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus – niekur nėra nurodyta, kad atsiliepime draudžiama papildomai pateikti prašymus ir reikalavimus, neatsiejamai susijusius su tuo pačiu šalių. Teismas konkrečiai nenurodo, kokių formos ir turinio reikalavimų neatitinka pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
3. Nesutinka su teismo išvada dėl jo procesinių dokumentų turtinio ir formos neatitikimo, nes ieškovo ieškinio forma ir turinys, nors ieškovas nepateikė konkrečių priedų, teismo įsitikinimu atitiko procesinio dokumento formą ir turinį, o jo (apelianto) neatitiko. Tokia teismo pozicija yra akivaizdus CPK 6 ir 17 straipsniuose įtvirtintų principų pažeidimas.
4. Skundžiama teismo nutartis nemotyvuota/netinkamai motyvuota.
5. Teismo atsisakymas priimti pateiktus įrodymus užsienio kalba, kai patiektų įrodymų turinys labai gerai suprantami ginčo šalims, leidžia daryti prielaidą, kad teismas nėra kompetentingas nagrinėti bylos, kurioje turi būti vadovaujamasi užsienio teise.
6. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, kartu su atsiliepimu buvo pateikti priedai, patvirtinantys nesutikimą su ieškovo pateiktu organizacijos ENK Adoco Jamantas formos, statuso ir atsakomybės vertinimu.
7. Priešieškinis atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nors nesumokėtas žyminis mokestis, atsižvelgiant į jo (atsakovo) sunkią materialinę padėtį ir tai, kad areštuotas visas jo turtas, teismas, remdamasi CPK 84 straipsniu, turi atidėti žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį sumokėjimą. Be to, jei ieškovas pateiktų organizacijos ENK Adoco Jamantas registracijos dokumentus, kurie aiškiai nurodo šios organizacijos statusą, teismas privalėtų taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir be žyminio mokesčio priimti priešieškinį.
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Šioje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė atsakovo pateiktų procesinių dokumentų – atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinio, trūkumus.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo pateikti teismui procesiniai dokumentai atitinka procesinę formą ir turinį. Jo įsitikinimu, įstatymas nedraudžia atsiliepime į ieškinį papildomai pateikti prašymus, kurie susiję su ginčo dalyku.
Įgyvendindami teisę į teisminę gynybą, asmenys privalo laikytis imperatyvių šalies procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135, 142, 143 str.). Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio. Tokio dokumento turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje (bendrieji procesiniams dokumentams keliami turinio reikalavimai) ir 142 straipsnio antrojoje dalyje (papildomi šiam konkrečiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai). Šių reikalavimų, taip pat reikalavimo atsiliepime į ieškinį nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, privaloma laikytis (CPK 111 str. 2 d. 4 p.).
Atsiliepime į ieškinį apeliantas, nesutinęs su ieškiniu, kartu pareiškė reikalavimus ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo ir kt. CPK normos nedraudžia atsiliepime į ieškinį pareikšti prašymus dėl ginčo dalyko, tačiau tokie prašymai turėtų būti procesinio pobūdžio, o apeliantas atsiliepime pareiškė materialinius reikalavimus (išskyrus prašymą atmesti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas). Tokiems reikalavimams pareikti įstatymas nustato atskirą procesinį dokumentą – priešieškinį, ir atskirus šio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 143 str., 135 str.). Visos CPK normos tarpusavyje aiškinamos ir taikomos ne atsietai, o kaip bendra sistema, todėl tai, kad reikalavimus atsiliepimo į ieškinį formai ir turiniui nustatanti proceso teisės norma (CPK 142 str. 2 d.) nenumato, jog šiame dokumente atsakovas gali reikšti atskirus materialinius reikalavimus ieškovui, nesuteikia pagrindo apeliantui, norinčiam pareikšti priešinius reikalavimus ieškovui, paminėtų reikalavimų (CPK 143, 135 str.) nesilaikyti.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas reikalavimu dėl priverstinio ieškovo audito atlikimo iš esmės pareiškė reikalavimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nors jis nėra CK 2.125 straipsnyje nurodytas asmuo, galintis jį inicijuoti.
Iš apelianto pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis ginčo teisinius santykius kildina iš komercinio atstovavimo (CK 2.152 str.). Ieškovas už suteiktas paslaugas jam nesumokėjo tiesioginių atstovavimo išlaidų bei nuostolių dėl nekokybiškos produkcijos. Iš šių aplinkybių galima daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantas reikalavimą atlikti ieškovo auditą reiškia ne CK 2.125 straipsnio, o CK 2.160 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl atsakovo teisės reikšti reikalavimą atlikti ieškovo auditą. Kita vertus, netinkamas materialinės teisės normos pritaikymas šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį dėl apelianto atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinio turinio ir formos neatitikimo CPK reikalavimams (CPK 328, 330 str.). Aptartas apelianto reikalavimas dėl audito turėtų būti pareikštas ne atsiliepime į ieškinį, o priešiniame ieškinyje (CK 2.160 str. 6 d.).
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas skundžiamos nutarties nemotyvavo.
Ieškinio priėmimo pagrįstumo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl ieškinio formos ir turinio nepasisako. Nesutikimas su skundžiamos teismo nutarties motyvais, nėra pagrindas teigti, kad sprendimas nemotyvuotas.
Apeliantas teigia, kad teismas, atsisakęs priimti dokumentus, surašytus užsienio kalba, leidžia daryti prielaidą dėl teismo nekompetencijos nagrinėti ginčo bylą, kurioje turi būti vadovaujamasi užsienio teise. Toks teiginys nepagrįstas. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Taigi teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pateikti procesinės kalbos reikalavimų neatitinkančių dokumentų vertimus į valstybinę kalbą. Apelianto samprotavimai dėl teismo kompetencijos stokos neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantas prašo atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios turtinės padėties. Toks prašymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas pirmosios instancijos teisimo neprašė nei atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nei jo sumokėjimą atidėti. Be to, toks prašymas turi būti pagrįstas įrodymais (CPK 177, 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva nuspręsti dėl apelianto turtinės padėties ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti. Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Jei atsakovas, ištaisęs teismo nustatytus priešieškinio trūkumus, neturės galimybių sumokėti nurodyto žyminio mokesčio, jis turi teisę pateikti vieną iš paminėtų prašymų bei jį (prašymą) pagrindžiančius įrodomus (dokumentus, CPK 83 str. 3 d., 84 str.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, spręsdamas atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio priėmimo klausimą, iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 329 str., 338 str.).
Įvertinęs atsakovo į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinį, teismas turi pagrindą prielaidai, kad apeliantas neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko jam gali būti sunku ginti tariamai pažeistą teisę.
CPK 51 straipsnis numato asmenų teisę vesti bylą per atstovą. Atsakovas gali pasinaudoti tokia teise, parengiant CPK atitinkančius atsiliepimą bei priešieškinį, siekiant išvengti civilinio proceso įstatymo neaiškumų, pasitelkiant į pagalbą teisininką profesionalą (advokatą). Dėl nemokamos teisinės pagalbos (pirminės teisinės pagalbos) gal kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos (dokumentų parengimo, atstovavimo bylose ir kt.) esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms atsakovas gali kreiptis į nemokamos teisinės pagalbos tarnybą.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.