Kauno apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-341-946/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.8.12. 2.5.16(S)

2016 m. kovo 15 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolės Rimos Gražienės teikimą dėl nuteistajam Ž. G. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-08 Kauno apylinkės teisme gautas antstolės Rimos Gražienės teikimas, kuriuo prašoma baudą pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad antstolė vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2004-12-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1668/2004 dėl 181,01 Eur baudos išieškojimo iš Ž. G. valstybės naudai. Skolininkui geruoju nesumokėjus baudos, vykdomasis raštas buvo išsiųstas į VSDFV Kauno Panemunės pensijų poskyrį. Iš viso iš Ž. G. buvo išskaičiuota ir valstybei pervesta 89,70 Eur suma. Tačiau skolininkui neprasitęsus išmokų mokėjimo termino, mokėjimas buvo nutrauktas. Ž. G. ne kartą buvo kviečiamas atvykti į antstolės kontorą, tačiau nė karto nepasirodė. Patikrinus turtinę padėtį nustatyta, kad lėšų kredito įstaigose, transporto priemonių, nekilnojamojo turto Ž. G. neturi, Sodros duomenimis – nedirba.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą palikti nenagrinėtu, nes nuteistasis baudą susimokėjo.

2016-02-25 teisme gautas Ž. G. prašymas antstolės teikimo netenkinti, nes jis susimokėjo 181,01 Eur baudą ir vykdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 47 str. 7 d.) numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 str. nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 str. 2 d. numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 str. antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Iš teismui pateikto teikimo bei jo priedų matyti, kad 2016-02-08 antstolės surašytas išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0090/05/00181 patvirtina, jog 181,01 Eur skolos iš skolininko Ž. G. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2004-12-28 vykdomąjį raštą išieškoti nėra galimybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai antstolis teikime nurodo, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, jis turėtų kartu su teikimu pateikti ir tai patvirtinančius duomenis, t. y. duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis kokiais nors tyčiniais veiksmais turėdamas pajamų ar turto visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (žiūrėti pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2015 gegužės 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-672-562/2015).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad dar 2005-05-03 Ž. G. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, kuris buvo įteiktas pasirašytinai jo sutuoktinei. 2005-05-26 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš Ž. G., kuris buvo išsiųstas Pakaunės pensijų poskyriui. VSDFV Kauno skyriaus Pakaunės pensijų skyrius nuo 2005-07-12 iki 2007-06-20 atliko išskaitymus iš VSDFV skyriaus mokamų pensijų ir kompensacijų Ž. G., kurių pagrindu išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais antstolė išieškojo ir pervedė Valstybei 89,70 Eur. Tačiau iš VSDVF Kauno skyriaus Pakaunės pensijų skyriaus 2007-09-21 rašto antstolei matyti, kad vykdomasis raštas buvo grąžintas, nes skolininkas neprasitęsė išmokos mokėjimo termino. 2008-02-22, 2008-04-25 SODROS duomenimis, minėtas asmuo niekur nedirbo. 2013-12-13 antstolė priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir areštavo nuteistojo banko sąskaitas. 2016-02-08 buvo patikrintas Lietuvos Respublikos transporto priemonių registras, kurio duomenimis Ž. G. transporto priemonių neturi.

Nagrinėjamu atveju antstolės teikime bei pridėtuose prie jo dokumentuose aplinkybės dėl to, kad nuteistasis kokiais nors tyčiniais veiksmais turėdamas pajamų ar turto visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. nenurodytos, dėl ko pagrindo manymui, kad nuteistasis vengia sumokėti jam paskirtą baudą, nėra.

Kaip nustatyta iš teismui pateiktos vykdomosios bylos, nors antstolė periodiškai ir atliko tam tikrus vykdymo veiksmus, tačiau tik po 5 metų areštavo nuteistojo banko sąskaitas, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių registras patikrintas buvo tik dar po 3 metų. Taip pat nėra duomenų, jog per visą šį laiką būtų buvę vertinama, ar nuteistasis turi objektyvią galimybę paskirtą baudą sumokėti ir pripažinus tokios galimybės nebuvimą atitinkamai būtų inicijuojamas teikimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, nes pagal BVK 25 str. 1 d., jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 str., baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti Ž. G. atžvilgiu priimto nuosprendžio, Ž. G. pagrobė nukentėjusiajai N. R. priklausantį turtą – dviratį 200 Lt (57,92 Eur) vertės, dėl ko buvo pripažintas kaltų padaręs BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Tuo tarpu nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 190 str. 1 d. redakcijai, pasikeitė turto vertės išaiškinimas – turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01). Palyginus ankstesnę BK 190 str. 1 d. redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nebelaikomas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK XXVIII skyriuje, dalyko, tuo tarpu turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL – priskiriamas nedidelės vertės turtui. Šie pakeitimai turi grįžtamąją galią, nes tokiu būdu panaikina veikos nusikalstamumą.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur. Oficialus Litų perskaičiavimo į eurus kursas: 1 Eur = 3,45280 Lt.

Ž. G. pagrobė 57,92 Eur vertės turtą (jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL), o tai reiškia, kad pagal naujai įsigaliojusią BK 190 str. 1 d. redakciją, tokios vertės turtas nebelaikomas nedidelės vertės turtu ir tokios vertės turto pagrobimas šiuo atveju nebeužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Minėti baudžiamojo įstatymo pakeitimai, turintys grįžtamąją galią ir nagrinėjamu atveju, bausmę vykdančiai antstolei objektyviai turėjo (turi) būti žinomi. Tokiu atveju įstatymas numato pareigą spęsti klausimą dėl kreipimosi į teismą su teikimu, prašant taikyti asmeniui įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. 1 d., tačiau šiuo atveju antstolė, kaip baudos bausmę vykdantis subjektas, tokio teikimo nepateikė. Jo nepateikė nei pats nuteistasis, jo gynėjas ar prokuroras.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolės Rimos Gražienės teikimas dėl nuteistajam Ž. G. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str. 2, 6, 7 d., 364 str. 1, 2, 3 d.,

nutaria:

antstolės Rimos Gražienės teikimą dėl nuteistajam Ž. G. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.