Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patarėjos K. S. teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai iš nuteistojo V. L. baudžiamojoje byloje Nr. 1-357-658/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 25 d.

4. Kauno apygardos teisme 2024 m. vasario 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patarėjos K. S. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 90 Eur, už advokato Valerijaus Kirpičnikovo suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. L. bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas

6. BPK 361 straipsnio 2 dalies pagrindu, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę, be kita ko, priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017). Taigi tais atvejais, kai pažyma apie antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas teismui pateikta jau po teismo sprendimo byloje paskelbimo, apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų išieškojimo klausimo nesprendžia. Tokia pažyma persiunčiama pirmosios instancijos teismui, kuris antrinės teisinės pagalbos išlaidų klausimą išnagrinėja BPK 361-362 straipsniuose nustatyta tvarka.

7. Kauno apygardos teismui pateiktoje 2024 m. vasario 20 d. pažymoje Nr. (12.32Mr) PT-1962 nurodyta, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.3, 11 punktais, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 90 Eur. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma buvo gauta po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties priėmimo, šis klausimas minėtoje nutartyje neaptartas.

8. BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įstatymo nustatytą tvarka. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

9. Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiais atvejais asmuo, kuriam privalomai reikalingas gynėjas, negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti asmens teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pažymėtina, jog teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, išaiškinta, jog turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Iš aptarto seka, kad teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas bei jų dydį, taigi teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į individualias, byloje nustatytas aplinkybes.

10. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 5 d. pranešimu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių prašant parinkti nuteistajam V. L. gynėją (3 t., b. l. 92-93). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (10.1 Mr) KS-1648 informavo, jog nuteistąjį V. L. ginti yra parinktas advokatas Valerijus Kirpičnikovas (3 t., b. l. 97). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam V. L. paskirtas advokatas Valerijus Kirpičnikovas (3 t., b. l. 98), kuris dalyvavo nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme kaip V. L. gynėjas (3 t., b. l. 103-105). Taigi advokatas patyrė darbo ir laiko sąnaudas, dėl to atitinkamai spręstinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimas.

11. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos medžiagą matyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Byla nebuvo didelės apimties (3 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Akivaizdu, jog asmens gynybai apeliacinės instancijos teisme užtikrinti nebuvo būtini itin dideli laiko ir materialiniai kaštai, jokios didelės bylos analizės ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nereikėjo, be to, gynėjas posėdžio metu tiesiog vienu sakiniu palaikė nuteistojo iniciatyva pateikto apeliacinio skundo reikalavimus ir į jokias detales nesiplėtė (3 t., b. l. 104). Pažymėtina ir tai, kad būtinybė skirti V. L. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo V. L. valios. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą), į tai kad V. L. faktinė gyvenamojo vieta yra užsienio šalyje, konkrečiai (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų dėl jo esamos turtinės padėties stabilumo, įvertinęs bylos apimtį ir pobūdį, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme inicijuota nuteistojo iniciatyva, tačiau jo apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš V. L. šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už V. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

12. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimo nėra pagrindo, todėl jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361, 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patarėjos K. S. teikimą atmesti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.