Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R. (E. R.), nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Sergejui Tretjakovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-04-22 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau - ir Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūra) vyr. inspektorius 2010-04-09 E. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-8.1-32 AM 054815 dėl to, kad jis, 2010-04-05, apie 13 val., padegė pernykštę žolę (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. Padegta pernykštė žolė nebuvo sugrėbta į krūvas. Sudegintos žolės plotas paskaičiuotas atskirai. Tuo E. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-01 įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų, deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, 2 ir 3 punktus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 83¹ str. 2 d. (b. l. 7).

Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūros vyr. inspektorius 2010-04-22 nutarimu Nr. VR-8.1-32 AM 054815 E. R. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 83¹ str. 2 d. paskyrė 600 litų baudą (b. l. 2, 8).

Teismo posėdyje E. R. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prie jo sodybos žolė 2011 m. nedegė. Tačiau žolė yra deginama dažnai, kas ją degina jis nežino. Jis gyvena su sugyventine, tačiau jos įvykio dieną namuose nebuvo. Tą dieną, grįžęs iš parduotuvės, gesino degančią žolę. Žemė aplink sodybą buvo aparta rudenį. Prie sodybos yra 1.5 ha žemės. Sodyba priklauso ne jam, o jo pažįstamiems, kurie leidžia jam ten gyventi. Jis taip pat naudojasi ir prie sodybos esančia svetima žeme.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-01 įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas (akto redakcija, galiojusi nuo 2002-08-31 iki 2010-07-04) 2 p. nustatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan., o 3 p. - draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras.

ATPK 83¹ str., nustatančio atsakomybę už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, 2 d. nustatyta, kad ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, Vilniaus r. policijos komisariate 2010-04-06 buvo gauti I. N. ir S. N. skundai, kuriuose nurodyta, kad jiems nuosavybės teise priklauso apie 4 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. 2010-04-05 jie savo sklype dirbo įvairius lauko darbus. Apie 13 val. pradėjo lynoti, jie pastebėjo, kad prie netoliese esančio namo pradėjo kilti dūmai, jie įtarė, kad deginama žolė. Gaisras pradėjo plisti labai greitai, kadangi kilo stiprus vėjas, o žolė buvo labai sausa ir degė didele liepsna. Apie 14 val. jie paskambino bendrosios pagalbos telefonu ir pranešė apie gaisrą. Kol atvyko gaisrinė, jie gesino ugnį, kadangi ji buvo priartėjusi prie jų sklypo tvoros. Darė prielaidą, kad gaisrą sukėlė asmuo, gyvenantis name, kadangi gaisro židinys yra ties jo namo riba – vizualiai dūmai pradėjo kilti būtent iš tos vietos. Daugiau jokių asmenų, galinčių tai padaryti, nebuvo. Po to, kai gaisras išplito, asmuo išėjo iš namo, nuėjo keliu pas kaimyną, paėmęs dviratį nuvažiavo. Grįžęs stebėjosi dėl gaisro (b. l. 13-14). Teismo 2010-06-29 posėdyje kaip liudytoja apklausta I. N. parodė, kad 2010-04-05 nuo netoliese jų sklypo esančio namo pradėjo kilti dūmai, buvo iškviesta gaisrinė. Iki gaisrinė atvyko, ji su vyru savo jėgomis gesino gaisrą. E. R. išėjo iš namo vienas, nuėjo pas kaimyną, paėmė dviratį ir išvažiavo. Ugnis plito link jų sklypo. Matė, kad tame name dar buvo moteris. Kai ugnis pradėjo plisti link E. R. pastatų, moteris išėjo į lauką ir aplink namą gesino ugnį. Kitų pašalinių asmenų sodyboje nematė (b. l. 53-54). Teismo 2010-06-29 posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. N. parodė, kad 2010-04-05 buvo prie savo sklypo. Pastebėjo, kad sklypo gale už maždaug 300-400 m dega žolė. Ugnis plito jų sklypo link, kadangi tokios krypties buvo vėjas. Gaisras kilo nuo E. R. sodybos. E. R. ėjo pas kaimyną kai jau buvo gaisras. Jis matė, kad name buvo ir moteris (b. l. 53-54). Teismo 2010-06-29 posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. L. (V. L.) parodė, kad tą dieną E. R. užėjo pas jį ir paprašė paskolinti dviratį, kad galėtų nuvažiuoti į parduotuvę. Kai jis grįžo, matėsi dūmai, nematė iš kurios vietos dega. E. R. pas jį buvo apie valandą, išėjo jie apie 14 val. Pas kaimynus jau buvo atvykusi gaisrinė. Matė, kad žolė degė nuo kelio link sodybos. Negalėjo pasakyti, ar sodyboje tą dieną E. R. buvo vienas (b. l. 53-54).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, matyti, kad nei vienas iš pareigūnų ar teismo apklaustų asmenų nematė, kas padegė žolę, t. y. jokių tiesioginių ir objektyvių įrodymų, kad žolę padegė būtent E. R. byloje nėra pateikta. Nors I. ir S. N. paaiškinimuose Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK nurodė, kad kitų asmenų sodyboje nematė, 2010-06-29 teismo posėdyje parodė, kad sodyboje buvo ir moteris. Tuo tarpu E. R. paaiškino, kad jis gyvena su sugyventine, kurios namuose gaisro dieną nebuvo, tačiau buvo pažįstamas. Taigi, prielaida, kad žolę galėjo padegti tik E. R., yra abejotina, tokių abejonių, dėl praėjusio gana ilgo laiko tarpo, pašalinti objektyviai nėra galima. Aplinkybė, kad žemė aplink E. R. sodybą buvo suarta, savaime nepatvirtina, kad žolės deginimui buvo ruošiamasi: kaip teismo posėdyje paaiškino E. R., žemė prie sodybos, kaip ir kiekvienais metais, buvo aparta iš rudens. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas negalėjo pasakyti, kada aplink sodybą buvo suarta žemė.

Vadovaujantis viešosios teisės principu, kad visos iškilusios abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, E. R. skundas tenkinamas: Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2010-04-22 nutarimas Nr. VR-8.1-32 AM 054815, kuriuo E. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 83¹ str. 2 d., naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

nutaria:

E. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-04-22 nutarimą Nr. VR-8.1-32 AM 054815, kuriuo E. R. už ATPK 83¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 litų bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.