Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimo E. R. (E. R.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 22 d. nutarimu E. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 83¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 600 Lt baudą. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. balandžio 5 d., apie 13 val. E. R. Medžiūniškių kaime, Vilniaus rajone, padegė pernykštę žolę. Padegta pernykštė žolė nebuvo sugrėbta į krūvas. Tokiais savo veiksmais E. R. pažeidė 1999 m. rugsėjo 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2 ir 3 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

E. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 83¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad padegė nesugrėbtą į krūvas pernykštę žolę. Pirmosios instancijos teismas bylą E. R. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai dėl E. R. kaltės padaryti.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Iš byloje esančių I. ir S. N. paaiškinimų matyti, kad ugnis kilo nuo E. R. sodybos apie 13 val., kitų asmenų, galinčių sukelti gaisrą, sodyboje nebuvo. Taip pat liudytojai paaiškino matę, kad asmuo iš savo sodybos išėjo tik po to, kai išplito gaisras (b. l. 33-34). Analogiškai įvykio aplinkybes liudytojai atpasakojo ir apklausiami teismo posėdyje (b. l. 54). Šie liudytojai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti jų paaiškinimų tikrumu. Tuo tarpu paties atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, jog jis iš namų išėjo apie 10 val., kai gaisras dar nebuvo kilęs, turėtų būti vertinami kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad teritorija aplink E. R. sodybą buvo aparta (b. l. 10), kas netiesiogiai rodo, jog žolės deginimui galėjo būti ruošiamasi. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės apskritai nevertino. Paminėtos aplinkybės, vertinant jas kaip visumą, gali būti svarbios bylos teisingam išnagrinėjimui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesiėmė priemonių esantiems prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimą E. R. (E. R.) administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.