Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo įsitikinimu, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016-09-06 išvada dėl A. P. tarnybinio nusižengimo neatitinka imperatyvių reikalavimų – joje nėra nurodyta kaltės forma, padariniai, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių. Aprašomoji išvados dalis apskritai neturi jokio turinio, joje nenurodyti tyrimo veiksmai, nėra įvertintos pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Komisija, atliekanti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2016-08-05 pranešimu aiškiai nurodė pareiškėjui, jog yra duomenų, kad jis gali būti padaręs tarnybinį nusižengimą. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą aiškiai įvardinti galimi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktiniai aspektai bei nurodytos teisės aktų nuostatos, remiantis kuriomis pareiškėjui yra priskirta kiekvienos iš funkcijų atlikimas arba kuri nuostata pareiškėją įpareigoja atitinkamai elgtis ar susilaikyti nuo atitinkamo elgesio. Komisija, atlikusi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2016-09-06 surašė išvadą dėl A. P. tarnybinio nusižengimo. Išvadoje aiškiai nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl teisės aktų nesilaikymo, o jo padarymo forma yra aplaidumas vykdant seniūno funkcijas. Konstatuojamoje išvados aprašomos ir nurodomos sunkinančios aplinkybės, t. y. jog pareiškėjas turi keturias galiojančias tarnybines nuobaudas: du papeikimai, pastaba, griežtas papeikimas. Komisijai atlikus pareiškėjo veiksmų (ir ar neveikimo) vertinimą, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-09-12 priėmė įsakymą, kuriame pripažįstama, kad A. P. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų nuo 2016-09-14.

Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas didžiojoje skundo dalyje pateikia tikrovės neatitinkančius samprotavimus, kurie prieštarauja jo paties su skundu pateiktiems rašytiniams įrodymams. Skunde nurodoma, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą neva nenurodoma kokių nusižengimų padarymu įtariamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjo prie skundo pridedamas tarnybinis pranešimas apie tarnybinį nusižengimą yra aiškiai struktūrizuotas, jame išskirtos atskiros grafos. Pažymi, kad pareiškėjas tik pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl konteinerių gavimo.

Atsakovės direktoriaus priimtas, pareiškėjo ginčijamas įsakymas, buvo priimtas pagrįstai, t y. objektyviai ištyrus pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, veiksmus (neveikimą), tinkamai kvalifikavus pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties požymius ir pagal nusižengimo padarymo aplinkybes tinkamai paskyrus nuobaudą. Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) seniūnas, įpareigotas organizuoti ir kontroliuoti kapinių, želdinių, gatvių valymą ir priežiūrą, taip pat užtikrinti kapinėse švarą ir tvarką. Pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš užimamų pareigų – per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirtos net keturios tarnybinės nuobaudos, viena iš kurių griežtas papeikimas. Pareiškėjas netinkamai atliko savo tiesiogines darbo funkcijas ir sistemingai pažeidė daugelio teisės aktų nuostatas, tiesiogiai reglamentuojančias jo darbo funkcijas, t. y. egzistuoja tiek pareiškėjo tarnybinio nusižengimo objektyvioji, tiek subjektyvioji pusės. Su visais aukščiau nurodytais procedūriniais aktais pareiškėjas buvo supažindintas, apie komisijos sudėtį ir atliekamą tarnybinį patikrinimą žinojo, turėjo visas galimybes aktyviai dalyvauti atliekamame tyrime.

Teismo posėdyje atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovai nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Švenčionių savivaldybės administracijos įsakymo, kuriuo pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-08-13 įsakymu Nr. A1-191 paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas. (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos gyventojai 2016-07-12 pareiškimu kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbų, nurodydami, kad gyventojų prašymai daugelį metų yra ignoruojami ir nesprendžiami, todėl prašė kuo greičiau priimti sprendimus jiems nurodytais rūpimais klausimais (dėl šiukšlių išvežimo, mokesčio, kelių būklės ir priežiūros, kapinių priežiūros, viešojo transporto, medžių pjovimo ir genėjimo).

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-07-18 įsakymu Nr. A-471 sudarė komisiją (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio 2016-07-12 pareiškime nurodytoms aplinkybėms ištirti, pavedė šiai komisijai ištirti pareiškime nurodytas aplinkybes ir iki 2016-07-31 pateikti išvadą rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Sudaryta komisija 2016-07-29 priėmė išvadą dėl skundo Nr. (6.26) A4-628, kurioje išanalizavo pareiškime nurodytus gyventojų klausimus, pateikė siūlymus seniūnui dėl kiekvieno klausimo įgyvendinimo, o administracijos direktoriui pasiūlė pradėti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą dėl išvadoje išvardintų valstybės tarnautojo elgesio principų nesilaikymo bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 55 punkto nepaisymo.

Atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-18 įsakymu sudarytos komisijos 2016-07-29 išvadą, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-08-03 įsakymu Nr. A-510 sudarė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. Pastaroji komisija 2016-08-05 priėmė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasiūlė pareiškėjui iki 2016-08-11 pateikti paaiškinimą nurodytais klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsakovei pranešė apie nedarbingumą, paaiškinimų pateikimo terminas pratęstas iki nedarbingumo pabaigos.

Pareiškėjas 2016-08-19 Švenčionių rajono savivaldybės administracijai pateikė paaiškinimą dėl 2016-08-05 tarnybinio pranešimo, kuriame nurodė, jog seniūnijoje yra 13 prižiūrimų kapinių, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl konteinerių prie kapinių įrengimo, nurodė, kad elgesio normų, etikos principų nepažeidė.

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, atlikusi tyrimą, 2016-09-06 surašė išvadą Nr. (6.26)A4-698, kurioje nurodė, jog pareiškėjas netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) seniūnijai (kapinių prižiūrėtojai) priklausančių (duomenys neskelbtini) kapinių priežiūrą, todėl pasiūlė Švenčionių rajono administracijos direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į šią išvadą, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2016-09-12 įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, paskyrė jam tarnybinę nuobaudą komisijos nurodytu pagrindu, atleido pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigų nuo 2016-09-14.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) 30 straipsnio 1 dalį, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2019-01-01) 3 punkto 2 pastraipoje įtvirtinta nuostata, pagal kurią, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-18 įsakymu Nr. A-471 sudaryta komisija 2016-07-29 priėmė išvadą Nr. (6.26) A4-628, kuria administracijos direktoriui pasiūlė pradėti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, laikytina, kad nuo šios dienos buvo gauta informacija apie galimus pareiškėjo įvykdytus tarnybinių pareigų pažeidimus. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2016-08-03 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu Nr. A-510 suformavus komisiją nusižengimui ištirti. Kadangi Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą 2016-08-03 sudarydamas komisiją dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo, 5 darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti praleistas nebuvo.

Pareiškėjo nurodomi teiginiai, jog tarnybinis nusižengimas galėjo būti tirtas dviejų skirtingų komisijų atmestini kaip nepagrįsti, nes būtent tarnybiniam nusižengimui tirti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius komisiją sudarė 2016-08-03, tuo tarpu anksčiau, t. y. 2016-07-18, įsakymu sudarytai komisijai pavesta tirti ne galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, tačiau vietos gyventojų pateiktą pranešimą dėl rūpimų klausimų sprendimo. Todėl pareiškėjo galimai įvykdytą tarnybinį nusižengimą nagrinėjo viena ir teisėtai sudaryta komisija dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo.

Taisyklių 7 punkte numatyta, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–651/2009).

Pirmiausia pastebėtina, kad tarnybinis pranešimas turėjo būti surašytas per 5 darbo dienas nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos, atsižvelgiant į tai, kad komisija sudaryta Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-03 įsakymu, tarnybinis pranešimas turėjo būti surašytas ne vėliau kaip iki 2016-08-10. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas ir komisijos narių pasirašytas 2016-08-05, taigi nepraleidus jo surašymo termino.

Teismo vertinimu, tarnybinio pranešimo turinys teisės aktų reikalavimus taip pat atitinka, jis yra išsamus, nedviprasmiškas, tarnybinis pranešimas suskirstytas į atskirus klausimus, t. y. dėl kapinių priežiūros (kuriame nurodytos pareiškėjo nevykdomos pareigos – kaupiasi atliekos, neįrengti konteineriai, nėra vandens rezervuarų, koplyčiai reikia remonto), dėl teisės vairuoti transporto priemonę (kurį analizuojant komisija pažeidimo nenustatė, nes pareiškėjas komisijos darbo metu nevairavo), dėl netinkamo pareiškėjo elgesio (kurį analizuojant komisija pasiūlė laikytis nurodytų Valstybės tarnautojo etikos kodekso nuostatų). Pažymėtina, kad nurodyti ne tik komisijos vertinti klausimai bet ir teisinis reglamentavimas, pacituotos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriose įtvirtinta pareiškėjo pareiga organizuoti kapinių priežiūrą, taip pat etikos principai ir elgesio nuostatos, kurių seniūnas turėtų laikytis. Iš tokio prašymo aišku dėl kokių pareiškėjo veiksmų yra atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Aplinkybę, kad pareiškėjui buvo aišku, kuo jis yra kaltinamas ir kokių pareigų, anot komisijos, neįvykdė tinkamai, pagrindžia ir tai, kad pareiškėjas 2016-08-19 pateikė paaiškinimus, argumentuodamas, jog komisijos nustatytų pažeidimų jis nėra padaręs, pastabų, jog negali suprasti dėl ko yra kaltinamas, pareiškėjas nepateikė. Todėl pareiškėjo argumentas, jog pranešimas apie tarnybinį pažeidimą surašytas pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimus, laikytinas nepagrįstu.

Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktu, tarnybinį nusižengimą tirti įgaliota komisija nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Iš aukščiau nurodytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016-08-03 įsakymu Nr. A-510 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. Pareiškėjas 2016-08-05 pateikė raštą Nr. V-148 dėl turimo nedarbingumo, kuriuo nurodė, kad nedarbingumas dėl ligos jam nustatytas nuo 2016-08-05 iki 2016-08-18, todėl komisija pratęsė terminą pareiškėjui paaiškinimams pateikti iki nedarbingumo pabaigos. Pareiškėjas paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo Švenčionių rajono savivaldybės administracijai pateikė 2016-08-19, o Švenčionių rajono savivaldybės administracijos komisija tarnybiniam nusižengimui tirti 2016-09-06 surašė išvadą. Atsižvelgiant į pareiškėjo nedarbingumo laikotarpį, 20 darbo dienų terminas tarnybiniam nusižengimui tirti praleistas nebuvo.

Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, komisijos pateikta išvada dėl tarnybinio nusižengimo įvykdymo turi būti motyvuota, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodomus teiginius, jog 2016-09-06 išvada dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neatitinka imperatyvių reikalavimų – joje nėra nurodyta kaltės forma, padariniai, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių. Priešingai, įvertinęs 2016-09-06 išvados turinį, teismas konstatuoja, kad išvada teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinka. Pareiškėjo įvykdytas pažeidimas tarnybinio nusižengimo išvadoje aiškiai kvalifikuotas, nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai organizavo kapinių priežiūrą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo pareiga organizuoti kapinių priežiūrą įtvirtinta teisės aktuose.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-28 įsakymu Nr. A-158, 7.2 punktu, seniūnas planuoja ir organizuoja seniūnijos veiklą, sprendžia seniūnijos kompetencijai priskirtus klausimus, kontroliuoja, kaip vykdomos seniūnijai priskirtos funkcijos. Seniūnas taip pat teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo (7.11 papunktis), organizuoja ir kontroliuoja seniūnijos teritorijoje esančių kapinių priežiūrą, išduoda leidimus laidoti (7.18 papunktis). Šių pareiškėjui nustatytų pareigų nevykdymas užfiksuotas tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodytais rašytiniais dokumentais: (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio 2016-07-12 pranešimu, komisijos 2016-07-29 išvada dėl skundo, (duomenys neskelbtini) pranešimu ir aprašytas pačioje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Pažymėtina, kad pareiškėjo 2016-08-19 paaiškinime nurodytai informacijai, jog jis ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl konteinerių prie kapinių įrengimo, patikrinti Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016-08-25 raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydama informuoti ar 2016 m. (duomenys neskelbtini) seniūnija kreipėsi dėl komunalinių atliekų konteinerių, skirtų kapinėms, poreikio. (duomenys neskelbtini) 2018-06-25 raštu informavo atsakovę, kad (duomenys neskelbtini) seniūnas dėl konteinerių poreikio kreipėsi 2016-07-19, iki konteinerių gavimo dėl konteinerių poreikio kreiptasi nebuvo. Šiame rašte (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesirūpina kapinių priežiūra, prie kapinių šiukšlės nerūšiuotos. Aplinkybę, kad pareiškėjas netinkamai organizavo kapinių priežiūrą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičio 2016-07-12 ir gyventojų pranešime nurodyti nusiskundimai ir prie pranešimo pateiktos nuotraukos dėl šiukšlių kapinėse neišvežimo. Faktas, kad pareiškėjas netinkamai organizavo kapinių priežiūrą užfiksuotas ir 2016-07-29 išvadoje Nr. (6.26) A4-628, kuria administracijos direktoriui pasiūlyta pradėti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą.

Taigi matyti, kad pareiškėjas pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti atitinkamu būdu – organizuoti ir kontroliuoti kapinių tvarkymą, tačiau tą darė netinkamai. Pareiškėjo kreipimasis į (duomenys neskelbtini) 2018-07-19 raštu nepatvirtina, kad seniūnas tinkamai organizavo kapinių priežiūrą, nes toks kreipimasis išsiųstas jau po Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-18 įsakymo dėl komisijos sudarymo gyventojų pareiškimui dėl seniūno netinkamai atliekamų pareigų tirti. Taigi pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti atitinkamą jam nustatytą pareigą veikti aktyviai, organizuoti kapinių priežiūrą, organizuoti šiukšlių iš kapinių išvežimą, vandens rezervuaro įrengimą, konteinerių įrengimą, tačiau buvo pasyvus ir tokios jam teisės aktuose nustatytos pareigos neįgyvendino. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad šalia kapinių yra vandens telkinys, todėl vandens rezervuaras nebuvo reikalingas, vertintinos kaip gynybinio pobūdžio, nes matyti, kad pagal gyventojų prašymus jiems toks vandens rezervuaras kapinėse buvo reikalingas, o taip pat gyventojai prašė seniūno ir organizuoti kapinių atliekų tvarkymą, tačiau tas daroma nebuvo. Teismas papildomai pastebi, kad pareigybės aprašyme įtvirtinta pareiga organizuoti kapinių priežiūrą nereiškia pareiškėjo pareigos pasiekti konkretų rezultatą, tačiau imtis aktyvių veiksmų, kad kapinės būtų prižiūrimos, tvarkomos, būtų atsižvelgiama į gyventojų pasiūlymus dėl kapinių tvarkos organizavimo.

Išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo padarymo 2016-09-06 nurodyta tarnybinio nusižengimo padarymo diena 2016-07-12 (kai (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos gyventojai 2016-07-12 pareiškimu kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorių), paaiškėjimo diena – 2016-07-29, kai priimta komisijos išvada dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos gyventojų 2016-07-12 kreipimosi. Teismas pažymi, kad tarnybinio tyrimo išvadoje analizuotos ir sunkinančios bei lengvinančios pareiškėjo atsakomybę aplinkybės, taip pat nurodyta kaltės forma, jog tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo vykdant seniūno pareigas ir teisės aktų reikalavimų nepaisymo. Taigi tarnybinio tyrimo išvada yra motyvuota, joje yra visi būtini elementai, tiek pažeidimo kvalifikavimas, kaltės forma, įvykdymo data, aplinkybės, nurodytos teisės aktų nuostatos, kurios buvo pažeistos.

Tarnybinio tyrimo išvadoje siūloma taikyti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, kuria nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taigi atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas arba už šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba už kitokį tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai asmeniui buvo paskirtas griežtas papeikimas.

Vertinant ar pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam pažeidimui, nustatyta, kad pareiškėjui per vienerius metus iki atleidimo dienos buvo paskirtos keturios tarnybinės nuobaudos. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjui 2016-03-29 paskirtas papeikimas, 2016-05-12 paskirta pastaba, 2016-05-17 paskirtas griežtas papeikimas. Pareiškėjas skunde nurodė, jog šias paskirtas tarnybines nuobaudas yra apskundęs teismui. Pastebėtina, kad iš Lietuvos informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2016-03-29 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir 2016-05-17 paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (administracinės bylos Nr. eI-7135-208/2016, eI-7948-331/2016) yra galiojančios bei nepanaikintos. Tuo tarpu 2016-05-12 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba 2018-12-19 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1307-552/2018 buvo panaikinta. Taigi matyti, kad pareiškėjas 2016 m. turėjo dvi galiojančias tarnybines nuobaudas – papeikimą ir griežtą papeikimą, kas sudarė pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti VTĮ 29 straipsnio 4 dalį ir atleisti pareiškėją iš pareigų. Aplinkybę dėl pareiškėjui paskirtų tarnybinių nuobaudų komisija laikė kaip sunkinančią pareiškėjo atsakomybę ir teismas su tokiu vertinimu sutinka.

Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui galėjo būti skirta švelnesnė tarnybinė nuobauda. Iš kvalifikuoto pažeidimo matyti, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų įgyvendinti jam nustatytą pareigą organizuoti ir kontroliuoti kapinių priežiūrą. Objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas negalėjo organizuoti kapinių tvarkymo nenustatyta, pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad kapinių tvarkymo organizavimas negalėjo būti įgyvendinamas dėl trečiųjų asmenų kaltės ar kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip matyti iš gyventojų 2016-07-12 kreipimosi, seniūnas neskyrė pakankamai dėmesio gyventojų paklausimams ir prašymams spręsti, pats nepateikė duomenų, jog būtų aktyviai sprendęs kapinių priežiūros tvarkymo klausimus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikti padėkos raštai bei 2011-02-04 raštas apie pareiškėjo atliekamo darbo kokybę yra susiję su pareiškėjo charakteristika bei asmeninėmis savybėmis, todėl teisiškai nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl įsakymo paskirti pareiškėjui nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo. Tokie duomenys nedaro įtakos pareiškėjo padarytam nusižengimui yra laikomi tik kaip pareiškėją charakterizuojanti medžiaga.

Kaip nustatyta, ginčijamas 2016-09-12 įsakymas Nr. A1-203 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ priimtas remiantis 2016-09-06 išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Teismas, spręsdamas individualaus administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1227/2010; 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010).

Kadangi teismas aukščiau konstatavo, jog išvada dėl tarnybinio nusižengimo padarymo yra motyvuota, išsami ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinka, laikytina, kad ginčijamame 2016-09-12 įsakyme išvadoje atkartoti nurodytų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ar aplinkybių nebuvo pagrindo. Pats ginčijamas įsakymas priimtas pareiškėją į pareigas priėmusio asmens – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, yra pasirašytas, nurodyti teisės aktai bei dokumentai, kuriais vadovaujantis toks įsakymas priimtas. Todėl toks įsakymas laikytinas pagrįstu bei teisėtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-12 įsakymas Nr. A1-203 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio įsakymo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas laikantis procedūrinių reikalavimų, pagrįstai nustačius visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.