- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-21
- Bylos Nr.
- eI-7948-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02519-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Povilas Dubininas
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
- 3.21Teismo sprendimas
atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Povilui Dubininui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas) pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 str. 3 d. 3 p.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo įsakymu, teismui pateikė skundą ir prašo panaikinti 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. A1-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“.
Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda skirta galimai šiurkščiai pažeidus VTĮ 30 str. bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), II skyriaus normas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 3 d. pranešimas Nr. (6.26)1S-314 yra surašytas ir pasirašytas direktoriaus pavaduotojo A. Č., nors tokį pranešimą turėjo surašyti ir pasirašyti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudaryta komisija, todėl pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas pažeidžiant Taisyklių 7 p. reikalavimą.
Pareiškėjui nebuvo pateiktas pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytas Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkis Nr. V1-15 „Dėl komisijos sudarymo“, jam nebuvo žinomas šios komisijos 2016 m. vasario 29 d. parengtos pažymos Nr. (4.23)A4-254 turinys, taip pat faktas, kad pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 buvo sudaryta dar viena komisija. Atsakovas šiuo atveju ne tik pažeidė Taisyklių 7 punkte nustatytą įpareigojimą pateikti pareiškėjui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą, tačiau kartu užkirto galimybę visapusiškai įvertinti jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises, naudotis nušalinimo teise, nesilaikė tyrimo skaidrumo, objektyvumo, teisinio aiškumo, teisėtumo kriterijų.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina 2016 m. kovo 3 d., kuomet Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudarė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno A. P. ir seniūno pavaduotojos A. M. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją, todėl išvada apie komisijos galimai atlikto tyrimo rezultatus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriui turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 5 d. Tokia komisijos išvada surašyta tik 2016 m. balandžio 6 d., t. y. praleidus imperatyvų Taisyklių 13 p. nustatytą terminą. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (6.26)A4-403 imperatyvių Taisyklių 13 p. nustatytų reikalavimų neatitinka – joje nėra nurodytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra 2016 m. balandžio 6 d. (Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 6 d. išvados Nr. (6.26)A4-403 surašymo diena), tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 6 d. Įsakymas priimtas tik 2016 m. gegužės 17 d. – praleidus imperatyvų VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Net jeigu Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarytos komisijos atliktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos patikrinimas būtų vertinamas kaip kompetentingos institucijos patikrinimas, šis patikrinimas buvo užbaigtas 2016 m. vasario 29 d., kai ši komisija parengė pažymą Nr. (4.23)A4-254. Vadinasi, tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 29 d. Taigi Įsakymas priimtas ženkliai praleidus ir kitą imperatyvų VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą dviejų mėnesių terminą. Nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl tarnybinė nuobauda Pareiškėjui negalėjo būti skiriama.
Pareiškėjo nuomone, VTĮ 30 str. 1 d. nurodytas trejų metų senaties terminas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarytos komisijos atliktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos patikrinimas negali būti vertinamas kaip kompetentingos institucijos atliktas patikrinimas.
Pažymėjo, kad Įsakyme yra nurodyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į tai, kad per pastaruosius vienerius metus pareiškėjui paskirtos ir galioja trys tarnybinės nuobaudos. Dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-42, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-62, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjas yra pateikęs skundus Vilniaus apygardos administraciniame teismui (adm. byla Nr. eI-7135-208/2016 ir adm. byla Nr. eI-7843-968/2016).
Pareiškėjo nuomone, teismui pripažinus, kad jis šiuo atveju padarė tarnybinį nusižengimą, skirta tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati, neproporcinga padarytam nusižengimui, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų. Tarnybinis nusižengimas, jeigu toks būtų konstatuotas, nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui, yra mažareikšmis, formalus (apie pareiškėjo sutuoktinės priėmimą į darbą atsakovui buvo žinomas nuo 2014 m. liepos mėn.). Pareiškėjas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas, buvo perkeltas į aukštesnes pareigas, tiek jis, tiek seniūnija yra gavę daug įvairaus pobūdžio padėkų, teigiamai charakterizuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas į pareigas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (specialistė socialiniam darbui 0,5 etato) priėmė savo sutuoktinę ir su ja sudarė darbo sutartį, o nuo pat darbo pradžios ji buvo tiesiogiai pavaldi pareiškėjui. Apskritai (duomenys neskelbtini) seniūnijoje socialinio darbuotojo pareigybė nėra numatyta remiantis Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos l d. įsakymu Nr. 415 ir juo patvirtintame pareigybių sąraše. Be to, pareiškėjo į net neegzistuojančią seniūnijoje pareigybę priimta sutuoktinė neturėjo reikiamo išsilavinimo pareigybei užimti. Pareiškėjas teisės aktų imperatyviai buvo įpareigotas nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su savo sutuoktine priėmimo, ypač sprendimo ją priimti į darbą priėmimo (apie tai neinformavęs ir negavęs vadovo rekomendacijų).
(duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklą remiantis VTĮ nuostatomis tyrė kompetentinga institucija –Švenčionių rajono savivaldybės mero suformuota komisija, kuri 2016 m. vasario 29 d. priėmė išvadą. Remiantis Savivaldybės komisijos išvadomis 2016 m. kovo 3 d. buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir suformuota komisija jam atlikti. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal pareiškėjo veiksmų (neveikimo) pobūdį buvo vykdomas dvejais etapais (išskirtas). Ginčijamas įsakymas buvo priimtas po kompetentingos institucijos atlikti pareiškėjo veiksmų, susijusių su viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje tyrimu ir vertinimo pateikimu – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tyrimą baigė ir įformino tik 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5).
Ginčijamam įsakymui priimti ir pareiškėjo atžvilgiu tarnybinei nuobaudai skirti šiuo atveju taikytinas ne bendrasis šešių, o specialusis trejų metų tarnybinės nuobaudos senaties terminas (laikas skaičiuojamas nuo jos padarymo). Ginčijamo įsakymo priėmimo metu trejų metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai paskirti nebuvo praleistas, t. y. pareiškėjo sutuoktinė pareigas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pradėjo eiti nuo 2014 m. liepos 1 d., o ginčijamas įsakymas priimtas 2016 m. gegužės 17 d. (nepraėjus nei dvejiems metams). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tyrimą dėl Pareiškėjo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimų baigė surašant 2016 m. gegužės raštą Nr. S-766-(2.5). Remiantis VTĮ 30 straipsnio nuostatomis atsakovas turėjo du mėnesius skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 5 d.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. A1-71, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės meras, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 sudarė komisiją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų veiklai ištirti ir išvadas pateikti iki 2016 m. kovo 1 d.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, susipažinusi su 2016 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (6.26) A4-403, 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5) informavo Savivaldybės administracijos direktorių, kad pateiktoje išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, būdamas Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, 2014 m. birželio 30 d. sudarė darbo sutartį su sutuoktine, priimdamas ją į specialisto (socialiniam darbui, 0,5 etato) pareigas. Pareiškėjo sutuoktinė yra tiesiogiai pavaldi seniūnui, kuris Savivaldybės administracijos direktoriaus apie interesų konfliktą neinformavo, nusišalinimo nepareiškė. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto (valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba), Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą) ir 2 dalies (prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą) bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.3 papunkčio (vadovaudamasis nesavanaudiškumo principu, valstybės tarnautojas privalo neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas) reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nekelia ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, pripažįsta, kad pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalių, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.3 papunkčio reikalavimus, todėl teismas, sutikdamas su Komisijos padarytomis išvadomis ir jų vertinimu, šiuo aspektu nepasisakys. Pareiškėjas su ginčijamu įsakymu nesutinka, argumentuodamas procedūriniais tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimais.
Pareiškėjo teigimu, Savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 3 d. pranešimas Nr. (6.26)1S-314 yra surašytas ir pasirašytas direktoriaus pavaduotojo A. Č., nors tokį pranešimą turėjo surašyti ir pasirašyti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudaryta komisija, todėl pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas pažeidžiant Taisyklių 7 p. reikalavimą. Atsakovas pažeidė Taisyklių 7 punkte nustatytą įpareigojimą pateikti pareiškėjui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą, užkirto galimybę visapusiškai įvertinti jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises, naudotis nušalinimo teise, nesilaikė tyrimo skaidrumo, objektyvumo, teisinio aiškumo, teisėtumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. <...>. Pagal Taisyklių 7 punktą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.
Kaip minėta, 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 Savivaldybės administracijos direktorius sudarė Komisiją, kurios pirmininku paskirtas A. Č.. 2016 m. kovo 3 d. pranešimą Nr. (6.26)1S-314 apie tarnybinį nusižengimą, skirtą pareiškėjui, pasirašė Komisijos pirmininkas, o ne visi Komisijos nariai. Sutiktina, su pareiškėju, kad tokiu būdu buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, tačiau toks pažeidimas yra formalus, todėl nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio būtų galima panaikinti teisėtą ir pagrįstą ginčo įsakymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pavyzdžiui užsitęsęs tarnybinio tyrimo atlikimas ilgiau negu leista teisėkūros subjekto – nedaro poveikio skundžiamo atsakovo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumui, jeigu tyrimas užsitęsė, siekiant visapusiškai, objektyviai išsiaiškinti faktines aplinkybes, būtinas būsimoms išvadoms pagrįsti, o toks procedūros pažeidimas yra formalus, neturintis lemiamos reikšmės priimto sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumui ir pagrįstumui (LVAT administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016).
Vis dėl to, iš pranešimo pareiškėjui turėjo būti aišku, kokiais veiksmais jis galimai įtariamas padaręs tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. pateikė paaiškinimą, todėl teismas negali sutikti, kad jam buvo užkirsta galimybė visapusiškai įvertinti inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai ginti savo teises. Be to, teisės aktai nenustato privalomo supažindinimas su tarnybinio patikrinimo komisijos sudėtimi, byloje nėra duomenų, kad Komisijos sudėtis ar kitos tarnybinio tyrimo aplinkybės buvo slepiamos nuo pareiškėjo, kad jam rūpima informacija nebuvo suteikta, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjo teigimu, Komisijos išvada surašyta praleidus imperatyvų Taisyklių 13 p. nustatytą terminą. 2016 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (6.26)A4-403 neatitinka imperatyvių Taisyklių 13 p. nustatytų reikalavimų – joje nėra nurodytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Taisyklių 13 punkte reglamentuojama, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. <...>. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas.
Ginčo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina 2016 m. kovo 3 d., kai buvo sudaryta Komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Remiantis Taisyklių 13 punkte įtvirtintu terminu, motyvuota išvada į pareigas priėmusiam asmeniui apie tyrimo rezultatus turėjo būti pateikta ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 5 d. Šiuo atveju pataisyta tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir pateikta 2016 m. balandžio 6 d., t. y. 1 darbo diena pažeidus įtvirtintą terminą. Toks mažareikšmis termino pažeidimas nesudaro pagrindo teismui skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu.
2016 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (6.26)A4-403 Komisija tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodė jo įvykdymo aplinkybes, tačiau, siūlydama Savivaldybės administracijos direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas nevykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4.3 papunkčio reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą, nenurodė tarnybinę atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, nepasiūlė konkrečios pareiškėjui skirtinos tarnybinės nuobaudos. Kita vertus, išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui nėra privalomas. Ginčo atveju Savivaldybės administracijos direktorius, 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-71 skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, įvertino pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes (tai, kad A. P. per pastaruosius vienerius metus paskirtos ir galioja trys tarnybinės nuobaudos), todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad ginčijamas įsakymas priimtas tik 2016 m. gegužės 17 d. – praleidus imperatyvų VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Įsakymas priimtas ženkliai praleidus ir kitą imperatyvų VTĮ 30 str. 1 d. nustatytą dviejų mėnesių terminą. Nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui negalėjo būti skiriama.
Pagal VTĮ 30 str. 1 d. tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, <...>, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. <...>. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
Pagal nusistovėjusią LVAT praktiką, jei nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytų išimčių, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).
Tokios išimtys taip pat nustatytos VTĮ 30 straipsnyje: pirma - kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); antra - kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; trečia – kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas siekiant įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-580-438/2016). Sprendžiant, ar tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba Seimo kontrolieriaus tyrimą, tarnybinį ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimą, turėtų būti išnagrinėti byloje surinkti duomenys ir įvertinta, ar audito, piniginių ar kitokių vertybių revizijos (inventorizacijos) arba Seimo kontrolieriaus tyrimo, tarnybinio ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimo metu paaiškėjo nauji faktai, naujos aplinkybės, kurie atsakovui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi anksčiau, ar padarytiems pažeidimams išaiškinti buvo reikalingas specialus tyrimas, ar tokie faktai buvo akivaizdūs (LVAT administracinė byla Nr. A-492-1905-14).
Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl ginčijamos situacijos įvertinimo kreipėsi 2016 m. kovo 17 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsakovui pavedė patikslinti tyrimo išvadą. Komisija, atsižvelgusi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pastabas, 2016 m. balandžio 6 d. priėmė naują išvadą dėl pareiškėjo tarnybinių nusižengimų Nr. (6.26) A4-403. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, susipažinusi su 2016 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (6.26) A4-403, 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5) informavo Savivaldybės administracijos direktorių, kad pateiktoje išvadoje pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas ir nusprendė savarankiško tyrimo neatlikti.
Teismo vertinimu, į VTĮ 30 straipsnio 1 dalies minimus atvejus patenka ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tyrimo atlikimas. Nors šiuo atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savarankiško tyrimo neatliko, tačiau vertino pareiškėjo veiksmų atitikimą Įstatymo keliamiems reikalavimams, atsakovui teikė pastabas dėl tokio vertinimo, o galiausiai sutiko su Komisijos atliktu vertinimu. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai, atsižvelgdamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencijos ribas, kreipėsi į šią instituciją. Pripažinti, kad konkrečioje asmens veikoje yra Įstatymo nuostatų pažeidimas pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą yra kompetentinga Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, todėl nagrinėjamu atveju šios institucijos atliktas vertinimas prilygintinas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje minimam kompetentingos institucijos patikrinimui.
Atsižvelgus į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galutinį vertinimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms pateikė 2016 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-766-(2.5), atsakovas turėjo per du mėnesius nuo šios datos pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2016 m. gegužės 17 d., t. y. nepraleidus 2 mėnesių termino, skaičiuotino nuo 2016 m. gegužės 17 d. Dėl šios priežasties atsirado ir įstatyminės sąlygos pareiškėjo atžvilgiu taikyti ilgesnės trukmės – 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs, nes tarnybinis nusižengimas padarytas 2014 m. birželio 30 d., kai pareiškėjas sudarė darbo sutartį su sutuoktine, o tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta – 2016 m. gegužės 17 d. Tuo remdamasis teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų terminų pažeidimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta išsamiai, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, Komisija visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pritarė atliktam vertinimui, todėl darytina išvada, kad skundžiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. A1-71 yra teisėtas bei pagrįstas, pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.