Utenos apylinkės teismo sprendimas

2016 06 27 d. ieškovas išėjo kasmetinių atostogų, tačiau atsakovas neišmokėjo ieškovui nei už 2016 m. birželio mėnesį. priklausančio darbo užmokesčio, nei atostoginių, nors tai turėjo padaryti trys dienos iki išleidžiant atostogų.

Ieškovas, atsižvelgdamas į itin ilgalaiki ir piktybišką vienos iš svarbiausių darbdaviui tenkančių pareigų, t.y., tinkamai atsiskaityti su darbuotoju, nevykdymą, pirmą grįžimo i darbą po atostogų dieną 2016 10 19, atsakovo vadovui bei administratorei pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 128 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas, teigdamas, kad su juo atsiskaitęs, atleidimo neįformino ir po kurio laiko jį atleido neva už pravaikštas. Atsakovo vadovas, siekdamas išvengti atsakovui nepalankių pasekmių, nustatytų LR DK 128 str. 1 d., 140 str. 3 d., ir kt., formaliai atsisakė priimti jo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau jau žinodamas apie tokią jo valią, tą pačią dieną, t.y., 2016 10 19 d., atliko 2200 EUR įsiskolinimo mokėjimą. Atsakovas nesutiko su jo pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 128 str. 1 d., pateikdamas visiškai formalius, nepagrįstus ir nesąžiningus argumentus, jog neva yra tinkamai atsiskaitęs bei darbo sutarties nutraukimo neįformino pagal LR DK 128 str. 1 d.. Nors po pareiškimo pateikimo tarp šalių dar vyko susirašinėjimas ir ieškovas visiškai aiškiai pagrindė savo poziciją dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 128 str. 1 d.,2016 12 27 d. gavo 2016 12 15 d. atsakovo vadovo įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d.2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p.

Mano, kad atsakovas nėra tinkamai ir teisingai įforminęs darbo sutarties nutraukimo, taip pat, nėra išmokėjęs dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Šalių kildinamam ginčui dėl darbo santykių iki 2017-07-01, taikytinos darbo kodekso normos, galiojusios iki 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603201 priimto darbo kodekso.

DK 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimą gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojas šią savo teisę gali įgyvendinti, kreipdamasis į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), nutraukdamas darbo sutartį savo pareiškimu (DK 127 straipsnis) arba dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 straipsnis). Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą šalį – darbdavį. Nutraukiant darbo sutartį DK 128 straipsnyje nurodytais pagrindais lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, išreiškiama pareiškimu. Darbuotojo teisei nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio pagrindu turi egzistuoti tam tikros nuo darbuotojo nepriklausančios aplinkybės-darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės turi būti nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Tačiau net ir egzistuojant DK 128 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms darbuotojas gali pasirinkti, kokiu pagrindu jis pageidauja nutraukti darbo sutartį ir šį savo pasirinkimą pranešti darbdaviui pareiškime dėl atleidimo. Kasacinis teismas, yra pasisakęs, kad DK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma suteikia teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį, jei darbo sutarties galiojimo metu yra ne mažesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, kuriuo darbdavys nevykdo savo pareigos mokėti darbo užmokestį (visą ar iš dalies), t. y. DK 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas reiškia laikotarpį, už kurį buvo nesumokėtas darbo užmokestis, o ne pavėlavimo mokėti trukmę. Pagal šią normą darbdavio įsiskolinimas darbuotojui kaip pagrindas reikalauti nutraukti darbo sutartį atsiranda, kai už du mėnesius iš eilės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas arba mokamas ne viso dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013).

2015-06-05 sudaryta šaliu darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 700 eurų atlyginimą, mokant jį du kartus per mėnesį 8-10 ir 24-26 mėnesio dienomis. Nuo 2015-12-03 atsakovas pakeitė darbo sutartį, įsipareigodamas ieškovui mokėti 1200 Eurų atlyginimą.

Iš atsakovo ir ieškovo pateiktų atsiskaitymų su M. B. suvestinių, matyti, kad darbo užmokestis su pavėlavimais pradėtas mokėti jau nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, kada paties atsakovo priskaičiuotas 799,34 eurų atlyginimas išmokėtas dalimis: 2015-12-31-50 eurų, 2016-01-14-100 eurų, 2016-02-08-50 eurų, 2016-02-10-200 eurų, 2016-02-11-399,34 eurai. Darbo užmokesti už 2016 m. balandžio mėnesį sumokėtas taip pat penkiomis dalimis sumokant 2016-05-06-100 Eurų, 2016-05-20-50 eurų, 2016-05-31-52 eurus, 2016-06-01-100 Eurų, 2016-06-22-660 eurų. Atsakovas priskaičiuotus 912 eurų darbo užmokesčio už gegužės mėnesį ieškovui sumokėjo keturiomis dalimis: 2016-09-01-100 eurų, 2016-09-14-100 eurų, 2016-09-23-100 eurų, 2016-10-19-2200 eurų. Šie duomenys akivaizdžiai parodo, kad atsakovas darbuotojui darbo užmokestį mokėjo labai padrikai nereguliariai, nesilaikydamas darbo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Iš šalių pateiktų darbo užmokesčio mokėjimo grafikų akivaizdžiai matyti, kad darbo užmokesti už gegužės mėnesį galutinai sumokėtas tik 2016-10-19, t.y. mažiausiai po keturių mėnesiu kada turėjo būti sumokėtas. Iš darbo ginčų komisijos sprendimo taip pat akivaizdžiai matyti kad atsakovas ieškovui vėlavo mokėti atlyginimą 2016m. vasario balandžio gegužės birželio ir rugpjūčio mėnesiais ir dėl to priteisė ieškovo naudai 152,06 Eurus delspinigių. Vien tai, kad ieškovui buvo nereguliariai mokamas darbo užmokesti jį mokėti vėluojant daugiau nei du mėnesius, sudarė pagrindą ieškovui nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 sr. 1d. numatytu pagrindu.

Ieškovas 2016-06-13 prašymu prašė suteikti jam kasmetines atostogas nuo 2016-06-27 iki 2016-07-17. Atsakovo 2016-06-22 sprendimu ieškovui suteiktos apmokamos kasmetinės atostogos nuo 2016-06-27 iki 2016-07-17.

Vadovaujantis DK 176 str. 2 d. darbo užmokesti už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios Šioje byloje nustatyta , to neginčija ir atsakovas, kad ieškovui darbo užmokestis už kasmetines atostogas sumokėtas tik 2016-10-19 . Taigi atsakovas akivaizdžiai pažeidė įstatymo reikalavimą darbo užmokestį už kasmetines atostogas sumokėti prieš tris dienas iki darbuotojui išeinant atostogauti. Atsakovo argumentai, kad vėluota atsiskaityti su išėjusiu atostogų darbuotoju dėl jo ligos ar kiti motyvai, neturį reikšmės. Atsakovas apie darbuotojo prašymą suteikti atostogas buvo informuotas tinkamai, raštu, dar 2016-06-13. Savo 2016-06-22 administraciniu sprendimu nuo 2016-06-27 darbuotoją išleido atostogų., todėl vėliausiai iki 2016-06-24 privalėjo išleidžiamam atostogų darbuotojui sumokėti darbo užmokestį. Dėl ieškovo turėto nedarbingumo pažymėjimo ieškovas į darbą atvyko 2016-10-19 ir darbdaviui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2016-10-24 nutraukia darbo sutartį remdamasis DK 128 str. 1d. dėl darbdavio nevykdomų finansinių įsipareigojimų. Be to ieškovas nurodė, kad darbdavys su juo turi atsiskaityti sumokėdamas neišmokėtą darbo užmokestį, išeitinę kompensaciją, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neišmokėtus atostoginius, kitas išmokas.

2016-10-19 atsakovas ieškovui sumokėjo 2200 eurus ir, manydamas, kad su ieškovu pilnai atsiskaitęs, prašymo nutraukti darbo sutarties pagal DK 128 str.1 d., netenkino. Ieškovui neatvykstant į darbą, 2016-12-15 jį atleido vadovaujantis DK 136 str. 3 d.2 p. , 235 str. 2 d. 9 p.

Kaip jau minėta, darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui darbo užmokesti už atostogų laikotarpį sumokėtas daugiau nei po trijų mėnesių po to, kai ieškovas buvo išleistas atostogų. Taigi akivaizdu, kad darbdavys išleidžiamam atostogų darbuotojui nesumokėjęs darbo užmokesčio už atostogų laikotarpį, pažeidė darbuotojo teisę ir nevykdė savo pareigos. Kadangi, ieškovui visas darbo užmokesti už atostogų laikotarpį sumokėtas vėluojant daugiau nei tris mėnesius, ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalavo nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 str. 1 d.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, gindamas savo teises, 2016-07-18 raštu kreipėsi į darbdavį prašydamas sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas ir prašė pratęsti atostogas tiek dienų, kiek vėluojama sumokėti darbo užmokestį. Vienok atsakovas į tokią darbuotojo pretenziją nesureagavo ir darbo užmokesčio už atostogų laiką ieškovui nesumokėjo, nepratęsė ir atostogų.

Vadovaujantis DK 176 str. 2 d. ne dėl darbuotojo kaltės vėluojant sumokėti jam darbo užmokestį už kasmetines atostogas , atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. Už pratęsta laika mokamas vidutinis darbo užmokestis. Taigi ieškovas į darbą grįžęs 2017-10-19 nepadarė jokių pravaikštų, o į darbą grįžo elgdamasis sąmoningai apdairiai, nes būtent sugrįžimo į darbą dieną raštu įspėjo apie darbo santykių nutraukimą nuo 2016-10-24.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad kai darbdavys tinkamai neįformino atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, darbuotojo teisės apginamos teismo sprendimu pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta įstatyme įtvirtintu pagrindu, kuris atitinka realią faktinę situaciją, bei ginčo šalis grąžinant į padėtį, analogišką situacijai, jeigu darbuotojo teisių pažeidimo nebūtų buvę, o darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį būtų buvęs įformintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. T. v. UAB „Diena Media News“, bylos Nr. 3K-3-116/2011; 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. UAB ,,Elguva“, bylos Nr. 3K-3-390/2011).

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d.2 p. , 235 str. 2 d. 9 p neteisėtu ir pakeitus atleidimo pagrindą į nustatytą DK 128 straipsnyje, taikytini ir atleidimo pagal šį straipsnį padariniai – išmokama ieškovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 3 dalis).