Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-973-425/2017

teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00077-2017-1

2017 m. lapkričio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Sventovis“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-220-724/2017 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei UAB „Sventovis“ dėl darbo sutarties nutraukimo fakto ir pagrindo nustatymo, išeitinės išmokos ir kitų susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. B. prašė teismo nustatyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Sventovis“ 2015-06-05 sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2016-10-24 pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 128 straipsnio 1 dali bei įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus įrašus dėl darbo sutarties nutraukimo darbo sutartyje ir apie tai atitinkamai pranešti Sodrai; priteisti iš atsakovės jo naudai 2 362,50 Eur išeitinę išmoką, 3 656,25 Eur vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-10-25 iki 2017-01-25; vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pas atsakovę pradėjo dirbti nuo 2015-06-05 ir nuo 2015 m. gruodžio mėnesio atsakovas darbo užmokesti ieškovui ėmė mokėti nelaiku. Paaiškino, jog 2016-06-27 išėjo kasmetinių atostogų, tačiau atsakovė neišmokėjo ne tik už 2016 m. birželio mėnesį priklausančio darbo užmokesčio, bet ir atostoginių.Teigė, jog 2016-10-19 pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atsakovė formaliai atsisakė jį priimti. Tvirtino, kad atsakovei buvo žinoma ieškovo valia dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, kuri 2016-10-19 pervedė į ieškovo sąskaitą įsiskolinimą ir tuo pagrindu, kad atsiskaitė, atsisakė nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog 2016-12-27 gavo iš atsakovės įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą.Sprendė, kad atsakovė netinkamai ir neteisingai įformino darbo sutarties nutraukimą, nesumokėjo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino.Nustatė, kad pateiktos šalių atsiskaitymų suvestinės patvirtino, jog atsakovė darbuotojui darbo užmokestį mokėjo labai nereguliariai, nesilaikydama darbo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėjo, jog vien tai, kad ieškovui buvo nereguliariai mokamas darbo užmokestis, jį mokėti vėluojant daugiau nei du mėnesius, sudarė pagrindą ieškovui nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.Nustatė, ko neginčijo ir atsakovė, jog ieškovui darbo užmokestis už kasmetines atostogas išmokėtas tik 2016-10-19, todėl konstatavo, kad atsakovė akivaizdžiai pažeidė įstatymo reikalavimą darbo užmokestį už kasmetines atostogas sumokėti prieš tris dienas iki darbuotojui išeinant atostogauti. Pripažino, jog ieškovui visas darbo užmokestis už atostogų laikotarpį buvo sumokėtas vėluojant daugiau nei tris mėnesius, todėl ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalavo nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi.Sprendė, jog ieškovas, grįžęs į darbą 2016-10-19. nepadarė jokių pravaikštų, į darbą grįžo elgdamasis sąmoningai, apdairiai, nes sugrįžimo į darbą dieną raštu įspėjo darbdavį apie darbo santykių nutraukimą nuo 2016-10-24.įvertinęs tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo pusantrų metų. darė išvadą, jog priteisti viso ieškovo nustatyto darbo užmokesčio dydžio išmoką už uždelsimą atsiskaityti būtų nepagrįstai neadekvatu tarp pažeidimo, darbo santykių trukmės ir sankcijos, todėl priteistinos išmokos dydį sumažino iki minimalios mėnesinės algos dydžio - 380 Eur.Pripažinęs, jog tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. neperžengdamas ieškinio ribų, iš atsakovės priteisė išmokėti ieškovui jo dviejų vidutinio dydžio darbo užmokesčio išmoką - 2 362,50 Eur, nors ir ieškovo darbo užmokestis buvo 1 200 Eur ir jam turėtų būti priteistina 2 400 Eur dydžio išmoka.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sventovis“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.Nurodo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis 2016-06-22 M. B. 660 Eur išmoka buvo įskaityta kaip darbo užmokestis už kasmetines atostogas ir yra lygi 667,97 Eur, o ne kaip darbo užmokesčio užskaita, visiškai dengianti 2016 m. balandžio mėnesio likutį ir dalinai dengianti 2016 m. gegužės mėnesio darbo užmokestį. Teigia, jog 7,97 Eur nepriemoka už kasmetines atostogas negali būti traktuojama kaip visiškas darbdavio pareigos nevykdymas pagal DK 176 straipsnio 2 dalies nuostatas. Paaiškina, kad šios išmokos atlikimo dienai darbdavys liko dalinai skolingas už 2016 m. balandžio mėnesį ir dalinai skolingas už 2016 m. gegužės mėnesį, todėl, prieš išeinant į ilgalaikį nedraudiminį laikotarpį dėl ligos, kuris kaitaliojosi su atostogų dienomis, sąlygų darbuotojui taikyti DK 128 straipsnio 1 dalį nebuvo.Pažymi, jog pirmą darbuotojo išėjimo į darbą dieną, paskaičiavus visas jam priklausančias išmokas, tame tarpe ir darbdavio apmokamas pirmas nedarbingumo dienas, kurių susidarė net šešios ir apmokėjimas už jas nėra darbo užmokestis, skola siekė 2 200 Eur. tuo tarpu kai pats teismas konstatavo, kad du mėnesiniai ieškovo darbo užmokesčiai lygūs 2 400 Eur. Teigia, kad ši įsiskolinimo suma susidarė ne dėl darbo užmokesčio nemokėjimo du mėnesius iš eilės, o vėluojant sumokėti darbo užmokestį, dengiant įsiskolinimą dalinėmis periodinėmis išmokomis, laikotarpiai niekada nesiekė dviejų mėnesių, išskyrus laikotarpį, už kurį darbo užmokestis darbuotojui nebuvo skaičiuojamas, ir darbuotojas neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį.Atkreipia dėmesį į tai, jog darbo ginčų komisija yra nusprendusi išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai delspinigius už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo (2016-12-15) iki galutinio atsiskaitymo (2016-12-20), todėl palikus galioti skundžiamą sprendimą, liktą galioti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai iš esmės dėl to paties ginčo dalyko, pagal kuriuos bus galimas priverstinis išieškojimas.Teigia, kad teismo sprendimas priteisti ieškovui mėnesinę minimalią algą už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-10-25 iki visiško atsiskaitymo dienos, neatitinka teisinio reglamentavimo, yra neadekvati sankcija darbdaviui, apsunkinanti teisės į teisminę gynybą realizavimą. Pažymi, jog užsitęsus teisminiam procesui darbdavio mokėtina suma išaugtų tiek. kad būtų neproporcingai didelė padarytam pažeidimui ir būtų pernelyg neadekvati bei sukeltų sunkių turtinių padarinių atsakovei, dėl ko nukentėtų dirbantys bendrovėje kiti darbuotojai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. B. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti.Teigia, kad teismas visiškai teisingai konstatavo, jog atsakovė ieškovui nebuvo išmokėjusi viso darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio-birželio mėnesius, taip pat, kitų išmokėtinų sumų už birželio bei vėlesnius mėnesius, todėl teisingai sprendė, jog ieškovas turėjo teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį ir šia teise pagrįstai pasinaudojo 2016-10-19, t. y. pirmąją dieną, kuomet po nedarbingumo laikotarpio grįžo į darbą. Tai. kad atsakovė 2016-10-19 ieškovui sumokėjo 2 200 Eur. teisinės reikšmės, vertinant ieškovo teisę remtis DK 128 straipsnio 1 dalimi, neturi.Tvirtina, jog atsakovė nepagrindė įrodymais teiginio, kad 660 Eur mokėjimas buvo skirtas atostoginiams padengti. Be to, jei ir minėtas mokėjimas buvo skirtas atostoginiams padengti, šio mokėjimo atlikimo dieną ir iki pat 2016-10-19 atsakovė nebuvo išmokėjusi ieškovui viso darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius.Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo atsakovę privalėjus su ieškovu atsiskaityti paskutinę jo darbo dieną ir taikė sankciją darbdaviui. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sumažino priteistiną darbo užmokesčio dydį už pradelstą atsiskaityti laiką ir pakartotinis priteisto darbo užmokesčio dydžio už pradelstą atsiskaityti laiką sumažinimas neatitiktų bendrųjų principų bei pažeistų ieškovo teisę į kompensaciją už atsakovės ilgalaikį ir piktybišką delsimą atsiskaityti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo dalį dėl minimalios mėnesinės algos priteisino už pradelstą atsiskaityti laiką (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nustatyta, kad 2015-06-05 M. B. ir UAB „Sventovis“ sudarė darbo sutartį Nr. 757, pagal kurią M. B. buvo priimtas į darbų vadovo pareigas, o bendrovė įsipareigojo mokėti atlyginimą du kartus per mėnesį, 8-10 ir 24-26 mėnesio dienomis. 2016-10-19 M. B. pateikė UAB „Sventovis” pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2016-10-24 pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas bendrovei nuo 2016-05-10 nemokant darbo užmokesčio bei nevykdant kitų finansinių įsipareigojimų. UAB „Sventovis“ 2016-12-15 įsakymu Nr. 12Kį-145(5.4.) atleido M. B. iš darbų vadovo pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą.Kaip nustatyta nutarties 21 punkte, ieškovas pateikė apeliantei pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo apeliantei nemokant darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio ilgiau kaip du mėnesius.Pagal DK 128 straipsnio 1 dalį (teisės aktas, galiojęs iki 2017-07-01) darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė galutinai už 2016 m. gegužės mėnesį su ieškovu atsiskaitė 2016 m. rugsėjo mėnesį, o už 2016 m. birželio mėnesį - 2016-10- 19, pervesdama 2 200 Eur sumą, kuria buvo padengtas 2016 m. birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesio darbo užmokestis. Apeliantės pateiktoje atliktų atsiskaitymų su M. B. suvestinėje akivaizdžiai matyti, jog darbo užmokestis už konkrečius mėnesius nebuvo laiku sumokėtas ir pradelsimas sumokėti darbo užmokestį, pvz., už 2016 m. birželio mėnesį, siekė daugiau nei tris mėnesius. Šiuo atveju, pagrįsta konstatuoti, kad ieškovas M. B. 2016-10-19 turėjo pagrindą prašyti apeliantės nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo ginčų komisijos 2017-01-06 sprendimu darbo byloje Nr. APS-111-21524/2016 priteisti delspinigiai už pavėluotą sumokėti darbo užmokestį už 2016 m. vasario, balandžio, gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesius yra tik sankcija darbdaviui už įstatymo bei darbo sutarties sąlygų netinkamą vykdymą ir nepanaikina paties nemokėjimo darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio daugiau nei du mėnesius fakto (DK 93 str.. 207 str. 1 d.).Vertinant darbo ginčų komisijos nagrinėtos darbo bylos Nr. APS-111-21524/2016 esmę, nustatyta, kad minėtoje darbo byloje buvo sprendžiamas M. B. reikalavimų išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį ir darbo sutarties nutraukimo pagrindo keitimo pagrįstumas. Komisija 2017-01-06 sprendimu M. B. reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo paliko nenagrinėtą, kaip nepriskirtiną darbo ginčų komisijos kompetencijai.Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos dalykas nėra tas pats, kaip darbo bylos dalykas, nes civilinėje byloje M. B. prašė teismo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą bei priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laikotarpį (CPK 185 str.).Kaip minėta nutarties 26 punkte, darbo ginčų komisija nagrinėjo M. B. prašymą UAB „Sventovis” dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. 2017-01-06 sprendime komisija nusprendė išieškoti iš UAB „Sventovis“ vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2016-12-15) iki galutinio atsiskaitymo dienos (2016-12-20). Kadangi minėtas komisijos sprendimas nenuginčytas ir vykdytinas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje palikti nepakeistą pirmosios instancijos sprendimą priteisti iš apeliantės mėnesinę minimalią algą už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-10-25 iki visiško atsiskaitymo neatitiktų darbdaviui taikytinos sankcijos paskirties.Siekiant išvengti tam tikru laikotarpiu, nuo 2016-12-15 iki 2016-12-20, apeliantės neproporcingo nubaudimo, kolegijos manymu, tikslinga pakeisti minimalios mėnesinės algos už pradelstą atsiskaityti laiką terminą, išskiriant darbo ginčų komisijos sprendime nurodytą terminą, už kurį skaičiuotinas nustatyto dydžio vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laiką.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti minimalią mėnesinę algą už pradelstą atsiskaityti laiką ir tvirtina, jog tai yra neadekvati sankcija darbdaviui.DK 141 straipsnio 3 dalis numato darbdaviui pareigą sumokėti vidutinį darbuotojo darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, jei darbdavys uždelsia atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.Teisėjų kolegija nurodo, jog nutarties 31 punkte nurodyto įstatyminio įpareigojimo darbdaviui reikšmė yra dvejopa: pirma, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos: antra - tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012). Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl procesinių palūkanų paskirties civiliniuose teisiniuose santykiuose, nes DK normos aiškiai reglamentuoja darbdavio pareigos laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju nevykdymo pasekmes (DK 141 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš apeliantės ne vidutinį M. B. darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, o tik Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri yra daug mažesnė nei vidutinis M. B. darbo užmokestis. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo dar labiau sumažinti minėtą dydį (CPK 185 str.).Kiti apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai nevertintini kaip neturintys reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų kolegija nepasako.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau neįvertino darbo ginčų komisijos sprendime nurodyto išieškotino vidutinio darbo užmokesčio už pradelsimą atsiskaityti su M. B. laikotarpio, todėl sprendžia esant pagrindui skundžiamo sprendimo dalį dėl priteistinos minimalios mėnesinės algos už pradelstą atsiskaityti laikotarpį patikslinti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundžiamo sprendimo patikslinimas nėra susijęs su konkrečia pinigine išraišką, teisėjų kolegija neperskirsto pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 4 d.).Už apeliacinio skundo pateikimą UAB „Sventovis“ sumokėjo 30.75 Eur žyminį mokestį. Atsakovas M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau patyrus tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikia.Kadangi buvo patenkinta apeliacinio skundo dalis vertintina kaip mažareikšmė, teisėjų kolegija nusprendžia nepaskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl minimalios mėnesinės algos priteisino už pradelstą atsiskaityti laiką, ir priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Sventovis“ (j. a. k. 155931839) mokėti M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mėnesinę minimalią algą - 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) už pradelstą atsiskaityti laiką nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. (?skaitytinai) ir nuo 2016 m. gruodžio 21d. iki visiško atsiskaitymo dienos.