Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių bei išlaidų, ne kartą mėginta kalbėt su atsakovu dėl didesnio išlaikymo mokėjimo, nes kiekvienam vaiko po 100 Eur akivaizdžiai nebeužtenka vaikų poreikių patenkinimui. Atsakovas kategoriškai atsisakė teikti didesnį išlaikymą vaikams. Ieškovė prašo padidinti vaikams išlaikymą, nes nuo priteisto išlaikymo iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, o ieškovė viena nepajėgi patenkinti augančių vaikų poreikių. Po 100 Eur kiekvienam atsakovo skiriamos išmokos akivaizdžiai per mažos. Neabejotinai pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, nes reikalinga skirti papildomų išlaidų mokymosi priemonėms, aprangai, maitinimui, būtinų poreikių patenkinimui, asmeninėms ir laisvalaikio išlaidoms. Vaikai sparčiai auga, didėja jų poreikiai, kas sezoną reikia pirkti naujus rūbus ir avalynę. Taip pat yra padidėjusios būsto išlaidos (komunalinės paslaugos – šaltas ir karštas vanduo, elektros sunaudojimo išlaidos, dujos, internetas, komunalinių atliekų surinkimas). Ženkliai išaugusios maisto kainos. Nepilnamečiams vaikams atsiranda didesnis poreikis asmeninės higienos prekėms (priemonės plaukams, kūnui, dantų higienai, rūbų skalbimo priemonėms ir kt.). Į mokyklą vaikams duodami dienpinigiai. Nepilnamečių vaikų laisvalaikio išlaidos taip pat ženkliai yra išaugusios. Mokymosi priemonėms išleidžiama taip pat ženkliai didesnės pinigų sumos (mokyklinės prekės, sportinė apranga, klasės fondas, „Edukos“ mokymosi programa, mokyklinė uniforma ir kt.). Pagal detalizaciją vaiko poreikiams patenkinti išleidžiama iš viso ne mažiau kaip 510 Eur per mėnesį. Ieškovei pragyventi ir susimokėti būtiniausias išlaidas padeda tėvai. Kiek žinoma, atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl manytina, kad jo pajamos nėra minimalus darbo užmokestis

Atsakovas M. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai bei apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pagrindas peržiūrėti priteistą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams, nes priteistas išlaikymas šalių vaikams po 100 Eur akivaizdu nėra pakankamas ir jis nepatenkina net būtiniausių vaikų poreikių. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu vaikams prašoma priteisti suma taip pat nėra didelė.

Minėta institucija teismui pateiktoje 2024-11-13 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti M. P. ir G. P. išlaikymui po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinka vaikų interesus. Nurodė, kad remiantis SPIS duomenimis, atsakovas turi tik du vaikus, kitų išlaikytinių neturi. Taip pat patikrinus asmens su negalia teisių apsaugos registrą, negauta jokių duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas, kurio pagrindu būtų sumažintas darbingumo lygis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytine bylos medžiaga, ieškovės J. P., jos atstovo advokato Gedimino Lukausko paaiškinimais nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas M. P. ir ieškovė J. P. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-01-24 sprendimu (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be to, minėtu sprendimu M. P. ir G. P. gyvenamoji vieta nustatyta su mama J. P., priteistas iš M. P. išlaikymas minėtiems nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100 Eur periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirta nepilnamečių vaikų mama J. P. Nustatyta, kad šios lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos į J. P. atsiskaitomąją sąskaitą AB Swedbank (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius visuma, sprendžia, kad nuo 2023-01-24, kuomet teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista kiekvienam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šalių vaikų poreikiai išaugo. Šiuo metu vaikams M. P. ir G. P. priteistas išlaikymas negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaikų poreikius.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Kaip matyti iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras pateiktos pažymos, ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Jos vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, šioje bendrovėje gautas darbo užmokestis 2024 m. metais balandžio mėnesį buvo 780 Eur, gegužės, birželio mėnesį po 716,80 Eur, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesiais buvo po 1 000 Eur, rugsėjo mėnesį – 1 100 Eur, gruodžio mėnesį 1 310 Eur.

VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo M. P. vardu registruota 1/8 dalis gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Regitra“ duomenimis, jo vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Socialinio draudimo Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas M. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gautas atlyginimas už darbą 2024 m. liepos mėnesį buvo 907,78 Eur, rugpjūčio mėnesį – 1 086,56 Eur, rugsėjo mėnesį – 1 105 Eur, spalio mėnesį – 1 105 Eur, lapkričio mėnesį – 936,25 Eur. gruodžio mėnesį – 523,16 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo iš atsakovo, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, turinčių įtakos jo darbingumo lygiui, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi visas galimybes susirasti tinkamai apmokamą darbą ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą bent būtinųjų poreikių tenkinimui, taip pat prisidėti prie jų papildomo lavinimo. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, kas ribotų jo galimybes teikti išlaikymą šalių vaikų poreikiams tenkinti, byloje taip pat nėra.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių vaikų amžių ir to sąlygotus poreikius, vaikų sveikatos sutrikimus, tai kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei metai, šalių vaikai auga, kartu didėja jų poreikiai, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikams, tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo neįgalumą ar sveikatos sutrikimus byloje nėra bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo priteistina po 210 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, tai yra M. P. ir G. P. nuo ieškinio padavimo dienos (2024-08-12). Šis priteistinas vaikams dydis laikytinas protingu ir realiu. Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko interesų, jo individualių dvasinių, psichologinių, kultūrinių, moralinių, turtinių ir bendrųjų poreikių – maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio tenkinimo bei tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą, pusiausvyra. Todėl remiantis CK 3.194 straipsnio 1 dalies ir 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas visiškai. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, keistinas ir padidintinas iš atsakovo M. P. vaikams M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-01-24 sprendimu (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) priteistas išlaikymo dydis, t. y. priteisiant kiekvienam vaikui po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2024-08-12 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nustatyti kitą išlaikymo mokėjimo vaikams tvarką, tai yra įpareigojant atsakovą pervesti išlaikymo lėšas ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 dienos į ieškovės J. P. atsiskaitomąją sąskaitą AB Swedbank (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-01-24 sprendimu (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), remiantis šalių susitarimu, buvo nustatyta, kad vaikų išlaikymui skirtos lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos į J. P. tą pačią AB Swedbank atsiskaitomąją sąskaitą. Įvertinus bylos duomenis bei šalių susitarimą dėl išlaikymo lėšų mokėjimo tvarkos, kuris patvirtintas teismo, konstatuotina, kad minėtu sprendimu nustatyta vaikams išlaikymui skirtų lėšų mokėjimo tvarka yra tinkama ir jos keisti netikslinga. Esant tokioms aplinkybėms, ši ieškinio reikalavimo dalis atmestina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš esmės ieškinys patenkintinas, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 59 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė į bylą pateikė 2025-01-20 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei detalizuotą pažymą, iš kurių matyti kad ji advokatui už teisines paslaugas (konsultacijas, duomenų rinkimą, pasirengimą teismo posėdžiui bei dalyvavimas jame) sumokėjo 650 Eur. Teismo nuomone, ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra pagrįstos, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje susidarė mokėti 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,86 Eur) priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Tokiu būdu iš viso valstybei priteistina iš atsakovo M. P. 74,86 Eur ( 59+15,86) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti ir padidinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-01-24 sprendimo (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl M. P. ir G. P. išlaikymo ir priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-08-12) kiekvienam vaikui po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. P. 74,86 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. P. ieškovei J. P. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.