Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjos R. P., gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės B. J. skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka V. S., gyv. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skunde nurodoma, kad 2012-12-31 apie 16.00 - 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendroje virtuvėje įvykusio konflikto metu, V. S. numetė mikrobangų krosnelę, nukentėjusiajai R. P., bandant pakelti mikrobangų krosnelę, V. S. krosnelės kampu sudavė į kojas, o alkūne sudavė į dešinį skruostą. Ji pajuto stiprų skausmą dešinės pusės skruoste. Tą pačią dieną dėl sužalojimo kreipėsi į medikus, kur buvo apžiūrėta. Po to namuose gydėsi pati, (dėjo įvairius kompresus, trynė tepalu). R. P. buvo sukeltas didelis fizinis skausmas ir padarytas kūno sužalojimas, todėl pareiškėjos manymu, V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y. pareiškėjai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėja prašo V. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėjai R. P. bandant nuo grindų pakelti numestą mikrobangų krosnelę, „<<... V. S. krosnelės kampu sudavė į kojas, o alkūne sudavė į dešinį skruostą ...>>“. Kaip minėta, kaltinimas suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta, kokia yra kaltinimo apimtis, t.y. kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis bei kokiais galimai neteisėtais veiksmais buvo suduota į R. P. kojas bei į kitas jos kūno vietas. Teismui sprendžiant iš tokių R. P. skunde nurodytų teiginių, darytina išvada, jog jai galimai buvo sužalotos abi kojos, tačiau vertinant specialisto išvados Nr. G 39/13(01) duomenis - konstatuotas dešinės šlaunies distalinės dalies priekinio paviršiaus poodinės kraujosruvos. Šiems teiginiams patvirtinti skunde nėra nurodyti jokie duomenys (pvz. suduota į vieną ar abi kojas, į kurią kojos(-jų) vietą suduota, nukentėjusios kūno padėtis smūgio metu, gulėjusios mikrobangų krosnelės buvimo vieta bendros virtuvės ilgio ir pločio atžvilgiu, kokiu būdu buvo suduota nukentėjusiajai – ar V. S. pastūmė mikrobangų krosnelė savo rankomis (kojomis), jai taip tai kokia mikrobangų krosnelės dalimi galimai buvo suduota (pažymėtina, kad skunde iš viso nėra nurodytas mikrobangų krosnelės pavadinimas, jos išmatavimai, gaminio medžiagos apibūdinimas ir kt., kadangi tai gali turėti įtakos sprendžiant patirto kūno sužalojimo aplinkybių nustatymo klausimu). Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, jog V. S. gyvena adresu – Panevėžio g. 29-304, Vilniuje, o šis butas priklauso V. T., pasak R. P., prieš ją „nuomininkai“ nuolat vartoja psichinį ir fizinį smurtą, tačiau skunde nėra nurodyta konkrečiai kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis prieš pareiškėją buvo pavartotas smurtas, nenurodyta V. T. gyvenamosios vietos adresas, kadangi šis asmuo gali būti kviečiamas liudytoju, nėra nurodytas V. S. sugyventinės anketiniai duomenys, kuri (sugyventinė) sprendžiant iš pareiškėjos skunde nurodytų teiginių irgi prieš R. P. vartoja fizinį ir psichinį smurtą. Teismui vertinant šiuos teiginius, nėra aišku, ar galimą nusikalstamą veiką (pažymėtina, kad skunde nurodyta, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo įvykdytos kelios nusikalstamos veikos) prieš R. P. vykdė bei vykdo ne tik V. S. bei ir jo sugyventinė, tačiau skundė šie duomenys nėra įvardinti, nors skunde taip yra įvardijama. Be to, skunde nėra nurodyta koks galimai psichinis (emocinis) smurtas yra vartojamas R. P. atžvilgiu, neįvardintos šios smurto rūšies panaudojimo aplinkybės, tai yra ar buvo atlikti kokie nors veiksmai, susiję su žmogaus niekinimu, keiksnojimu necenzūriniais žodžiais, žodine agresija, baimės jausmo sukėlimu, grasinimai sužaloti auką arba jos artimuosius, nuolatinės įtampos, stresų sukėlimas, vertimas jaustis kaltu, nors tam nėra objektyvaus pagrindo, iš kieno pusės buvo vartojamas smurtas, nes šiems pareiškėjos teiginiams pagrįsti duomenys teismui nėra pateikti. Tai pat, pareiškėja savo skunde teigia, jog dėl patirtų nepatogumų, patirto sužalojimo bei dvasinio išgyvenimo, ji pakankamai ilgą laiką negalėjo normaliai bendrauti su draugais bei giminėmis, tačiau šių pareiškėjos paminėtų asmenų, kurie gali būti kviečiami liudytojais į teismą, anketiniai duomenys bei jų gyvenamosios vietos skunde nenurodytos. Pažymėtina, kad savo skunde R. P. taip pat nurodė, jog V. S. pareiškėją bei jos sūnų žemina ir įžeidinėja. Skunde nėra nurodyti šios galimos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. („Įžeidimas“) požymiai, tai yra, kada, kur, kieno atžvilgiu bei kokiais galimai neteisėtais veiksmais buvo įvykdytas pažeminimas.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog R. P. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

n utarė:

Pareiškėjos R. P. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti R. P., gyv. Panevėžio g. 29-305, Vilniuje.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.