- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- A6.-301-973/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00123-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. K.
- Advokatai
- Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 7.10Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. K. (L. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laiką (per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d.), nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir neteikė jokios informacijos apie privalomus šaukti visuotinius akcininkų susirinkimus, jų darbotvarkes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus bei tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio dalyje. Be to, L. K. akcininkei I. K. neteikė informacijos ir neatsakė į jam siųstus ir įteiktus 2021 m. balandžio 6 d. bei 2021 m. liepos 23 d. pareiškimus, kuriais buvo siekiama sužinoti apie įmonės veiklą bei gauti su ja susijusios informacijos, tuo pažeisdamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalį. Šiais savo veiksmais L. K. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. į teismo posėdį neatvyko. Teismo procesiniai dokumentai išversti į jam suprantamą kalbą buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Nors L. K. teismui siųstame laiške nurodė negavęs dokumentų, tačiau tiksliai įvardijo jų datą bei iš esmės atskleidė jų turinį. Be to, atsakė į laišką kuriuo teismas siuntė jam dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad teismo siųsti dokumentai L. K. buvo siųsti tinkamai, be to, jis buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką. Administracinė byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam L. K. nedalyvaujant (ANK 573, 629 straipsniai).
Pareiškime pareiškėja I. K. paaiškino, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, kuriai nuo pat įmonės įsteigimo priklauso ½ įmonės akcijų. Kita dalis akcijų priklauso L. K., kuris nuo pat įmonės įsteigimo eina ir šios įmonės direktoriaus pareigas. Nurodė, kad L. K. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, jam keliami atitinkami reikalavimai ne tik dėl tinkamo įmonės valdymo, bet ir dėl teisėtų bei pagrįstų įmonės akcininkų interesų gerbimo, apsaugos ir tenkinimo. L. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesilaiko jam nustatytų pareigų – neteikia pareiškėjos prašomos informacijos, neteikia jai jokios informacijos apie privalomus šaukti visuotinius akcininkų susirinkimus, jų darbotvarkes ir pan. Pareiškėja keletą kartų kreipėsi į jį (2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. liepos 23 d.), prašydama pateikti informaciją, tačiau jokio atsakymo iš L. K. apie įmonę, jos veiklą, įmonės vadovo atliktus veiksmus, priimtus sprendimus ir pan., nesulaukė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos gynėjas advokatas Raimondas Kivylius nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja kreipėsi į L. K. ir prašė pateikti informaciją, kurią ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė turėjo gauti, o vadovas pateikti. Pranešimai buvo siunčiami paštu ir tai buvo daryta du kartus, todėl neabejoja, jog duomenys ir informacija atsakomybėn traukiamam L. K. buvo žinoma. Pažymėjo, kad akcininkų sušaukimas nėra įvykęs todėl tai sudaro pažeidimą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Tokie pažeidimai pareiškėjos gynėjo nuomone yra netoleruotini ir už juos turi būti taikoma administracinė atsakomybė. Prašo teismo skirti baudą ir taikyti administracinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo (šiuo atveju informacijos nepateikimo akcininkei) dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami ABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.
ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius. Be to, ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
Teismų praktikoje pasisakyta, jog bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Akcininko teises įgyvendinti ir šių teisių gynimo būdais pasinaudoti gali asmuo, įgijęs bendrovės akcijų. Akcija – tai vertybinių popierių rūšis, suteikianti teisę jos turėtojui (akcininkui) tam tikras turtines teises – gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti, taip pat neturtines teises – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose, kitas įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.102 straipsnis, ABĮ 15,16 straipsniai). Byloje pateiktas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra L. K., o bendrovės akcijų skaičius – 1 000 vnt. (b. l. 4-5). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 27 d. akcininkų sąraše nurodoma, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. I. K. įgijo ½ (500 vnt.) paprastųjų vardinių akcijų, o 2014 m. vasario 27 d., tiek pat paprastųjų vardinių akcijų įgijo L. K..
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad akcininkė I. K. net du kartus, atitinkamai 2021 m. balandžio 6 d. bei 2021 m. liepos 23 d., kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. K., prašydama, kad jai kaip šios įmonės akcininkei būtų pateikta informacija. 2021 m. balandžio 6 d. pareiškėja prašė reguliariai teikti informaciją, susijusią su įmonės vykdoma veikla, įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentus, audito ataskaitas, informaciją apie gautinas ir mokėtinas sumas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su klientais ir paslaugų tiekėjais sudarytų sutarčių kopijas, informaciją apie atidarytas ir uždarytas įmonės sąskaitas bankuose, informaciją apie įmonės pinigų srautus, dirbančius darbuotojus ir jų darbo apmokėjimo sąlygas, taip pat visų rūšių pažymas, reikalingas pateikti mokesčių, migracijos ir kitoms tarnyboms (b. l. 8). Negavusi atsakymo pareiškėja 2021 m. liepos 23 d. pakartotinai kreipėsi į L. K. paštu ir papildomai siųsdama elektroninį laišką, prašydama pateikti pilną buhalterinę ataskaitą, informaciją apie vykdomą veiklą, buhalterinės apskaitos dokumentus, įmonės su klientais ir paslaugų tiekėjais sudarytų sutarčių kopijas, visas pažymas, būtinas teikti įvairioms institucijoms bei pažymą apie jai išmokėtą darbo užmokestį, tačiau atsakymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. K. negavo.
Byloje pateiktos siuntų sekimo ataskaitų kopijos ir kasos čekiai originalo kalba bei jų vertimai iš rusų kalbos. Siuntų sekimo ataskaitos Nr. 12109957047566 kopijoje nurodoma, kad 2021 m. balandžio 6 d. I. K. išsiuntė siuntą L. K., o 2021 m. balandžio 12 d., ši siunta buvo įteikta adresatui. Siuntų sekimo ataskaitos kopijoje Nr. 11943560095177 nurodoma, kad 2021 m. liepos 23 d. I. K. išsiuntė siuntą L. K., o 2021 m. rugpjūčio 2 d., ši siunta buvo pristatyta adresatui. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtų siuntų sekimo ataskaitų kopijose nėra nurodoma kokie konkretūs dokumentai buvo siunčiami, tačiau jų siuntimo datos sutampa su pareiškėjos nurodomomis datomis, kuriomis ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. K. dėl informacijos suteikimo. Minėtos datos taip pat sutampa su byloje pateiktų pareiškimų, skirtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. K. vertimais iš rusų kalbos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad I. K. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. K., prašydama suteikti informaciją. Taip pat nekyla abejonių, kad siuntomis buvo siųsti būtent aukščiau minėti dokumentai. Šią aplinkybę taip pat sustiprina faktas, kad minėtos siuntos buvo tinkamai įteiktos L. K..
Kaip jau minėta aukščiau, ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir pateikti kopijas atitinkamų akcininko prašomų dokumentų. Akcininkė I. K. du kartus kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių L. K., prašydama suteikti atitinkamą informaciją, tačiau nesulaukė jokio atsakymo nors minėti pareiškėjos prašymai L. K. buvo įteikti tinkamai. Nagrinėjamu atveju L. K. gavęs akcininkės I. K. prašymą, privalėjo atlikti vieną iš alternatyvių ABĮ 18 straipsnyje aukščiau nurodytų veiksmų ir tai padaryti laiku, tačiau to nepadarė – nepateikė jokio atsakymo, ignoravo prašymus. Taigi tokiu būdu L. K. nevykdė ABĮ 18 straipsnyje jam numatytos pareigos, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl informacijos nepateikimo).
Be to, pareiškėja L. K. kaltina tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laiką nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir neteikė jokios informacijos apie privalomus šaukti visuotinius akcininkų susirinkimus, jų darbotvarkes.
ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. ABĮ 58 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš byloje pateikto 2021 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad paskutinis visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas yra 2016 m. gruodžio 29 d. ir įregistruotas 2017 m. vasario 8 d., daugiau duomenų, kad vėliau būtų įvykęs eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nėra.
Byloje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, kurių 4 punkte įtvirtinta, jog bendrovės finansiniai metai – sausio mėn. 1 d. – gruodžio mėn. 31 d. (b. l. 6). Taigi Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti atitinkamai ne vėliau kaip balandžio 30 d. Pareiškėja pareiškime nedetalizuoja kuriais metais nevyko eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja turėjo omenyje paskutiniųjų metų eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Atsižvelgiant į tai, visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad minėtas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas iki 2021 m. balandžio 30 d., neįvyko.
Be to, ABĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis. ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai: bendrovėje valdyba nesudaryta (1 punktas); yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus (2 punktas); ABĮ nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo (3 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 12.3 punkte nustatyta, kad valdyba Bendrovėje nesudaroma. Darytina išvada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas Bendrovėje nesant valdybos, šaukiamas vadovo – L. K. iniciatyva. Taigi esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, akivaizdu, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas iki 2021 m. balandžio 30 d. neįvyko. Atsakomybėn traukiamas L. K. priešingų duomenų teismui nepateikė, todėl darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 punktą (nerengė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos), todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas administracinę nuobaudą L. K., teismas įvertina administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (padaryti nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Taip pat įvertinama atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė – dirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas. L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja I. K. teismui duomenų apie savo patirtus realius neigiamus padarinius, sukeltas nepataisomas pasekmes ar patirtos konkrečios žalos dydį nepateikė, tačiau svarbu paminėti, kad L. K. iki šios dienos veiksmų ištaisyti padarytus pažeidimus nesiėmė (nesuteikė pareiškėjai reikiamos informacijos, nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo). Taigi spręstina, jog už nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais bei teisingo nubaudimo kriterijais, L. K. skirtina minimalaus dydžio – 480 Eur bauda, kas teismo nuomone yra laikytina pakankama ir proporcinga bausmė.
Dėl patirtų atstovavimo išlaidų
Pareiškėja prašo patirtas 942,80 Eur bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš L. K.. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad I. K. nagrinėjamoje byloje patyrė 942,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, už kurias sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Avereus“: 2021 m. rugsėjo 15 d. (776,42 Eur) bei 2021 m. spalio 18 d. (166,38 Eur) AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymais.
ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). BPK 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Teismas sprendžia, kad pripažinus L. K. padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio I. K. buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba, atsižvelgiant į naujausią Europos žmogaus teisių teismo praktiką (2020 m. vasario 18 d. sprendimas Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą) pareiškėjos prašymas tenkintinas, nurodytos išlaidos yra pagrįstos, įvertinus posėdžių skaičių ir trukmę, pateiktų dokumentų apimtį, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš L. K..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 – 637 straipsniais, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
L. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl akcininkei I. K. nesuteiktos informacijos apie bendrovę) ir skirti jam 480 Eur baudą.
L. K. pripažindi kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl nesušaukto bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir informacijos neteikimo apie privalomus šaukti visuotinius akcininkų susirinkimus bei jų darbotvarkes) ir skirti jam 480 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 480 Eur dydžio baudą.
Pareiškėjos I. K. prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti tenkinti ir iš L. K. priteisti 942,80 Eur proceso išlaidų I. K. naudai.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-301-973/2021. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.