Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB Luminor Bank Lietuvos skyrius, P. R., antstolis Mindaugas Dabkus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bankroto bylos iškėlimas užtikrins kreditorių reikalavimų patenkinimą kuo didesne apimtimi, kadangi bus rengiamas kreditorių reikalavimo tenkinimo ir bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas, bus numatytos lėšos skirtinos kreditoriams, bankroto procesą prižiūrės bankroto administratorius.

Šiuo metu pareiškėja vykdo individualią veiklą, gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 492 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Taip pat gauna 122,36 Eur neįgalumo išmoką. Registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos vardu nėra įregistruota įmonės akcijų ir ji nėra juridinių asmenų dalyvė, neturi jokio vertingo kilnojamojo turto, brangių buities prietaisų, rūbų, aukso dirbinių ar kitokių vertingų daiktų, išskyrus transporto priemonę Volvo S60, kurios vidutinė rinkos vertė apie 1000 Eur.Įkeisto turto neturi, skolininkų taip pat. Ji išlaiko nepilnametį dukrą A. S. gim. 2017 m. balandžio 24 d. Minimalių poreikių tenkinimui, iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, reikalinga 422 Eur suma mėnesiui:1) maistui ir nealkoholiniams gėrimams 250 Eur, 2) aprangai ir avalynei – 10 Eur, 3) būstui, vandeniui,elektrai, dujoms ir kitam kurui – 100 Eur , 4) būsto apstatymui, namų ūkio ėrangai ir kasdienei namų priežiūrai – 4 Eur 5) sveikatai ir asmens higienai – 0 Eur (121 Eur invalidumo išmoka), 6) transportui – 30 Eur, 7) Ryšiams (telefonams, internetui, televizijai ir pan.) – 28 Eur; 8) Polsiui ir kultūrai – 0 Eur, 9) Maitinimui viešose vietose – valgyklose, kavinėse, restoranuose ir pan. – 0 Eur, 10) Įvairioms prekėms ir paslaugoms – 0 Eur.Pareiškėjos dukrai kiekvieną mėnesį nuo 2020 vasario mėnesio mokama 60 Eur išmoką vaikui. Dukros tėtis išlaikymo neteikia.

Suinteresuotas asmuo Luminor bank AS Lietuvos skyrius teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau pateikė rašytinį paaiškinimą, kad pareiškėja 2008-06-18 su kreditoriumi sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK08/06/66VY, pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjai 63 485 Eur kreditą. Negrąžinta kredito dalis – 41 341,72 Eur. Pareiškimą prašė nagrinėti kreditoriui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo antstolis Mindaugas Dapkus atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo P. R. atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2019 metais, vykstant teisminiam ginčui su suinteresuotu asmeniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo, įsigijo 1 000 Eur vidutinės rinkos vertės transporto priemonę, vadinasi, pirmiau tenkino asmeninius poreikius vietoj prievolių vykdymo kreditoriui P. R. bei bankui. Pareiškėja, vykdydama individualią veiklą, t.y. teikdama dizainerės paslaugas, gauna pakankamas pajamas, bet galimai dalį jų slepia (nedeklaruoja), slepia, kiek pajamų gauna iš vaiko tėvo, nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Iš Swedbank banko išrašo matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-02-03 ne kartą lankėsi pramogų zonose, kavinėse (2-3 k. per mėnesį), per mėnesį išleido 250-300 Eur rūbams, avalynei ir galanterijai, 2019-08-13 įregistravusi savo vardu transporto priemonę Volvo S60 dažnai naudojosi keleivių pervežimo ir(ar) automobilių nuomos paslaugomis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja neatitinka fizinio asmens nemokumo sąvokos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Jolita Šimkevičienė pareiškimą palaikė, prašė iškelti pareiškėjai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Vitalijų Šerpytį. Nurodė, kad suinteresuoto asmens siūlomas bankroto administratorius, priešingai, nei siūlomas pareiškėjos, specializuojasi juridinių asmenų bankroto bylose, administruoja tik dvi fizinių asmenų bankroto bylas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. G. pareiškimą palaikė. Pažymėjo, kad neturi galimybės mokėti pradelstos skolos, nes gyvena viena su dukra, neturi stabilių pajamų. Iki šiol bankui mokėjo P. R.. Manė, kad taip bus ir toliau, nes toks buvo žodinis susitarimas. Iš banko gautą paskolą panaudojo vien P. R. sūnus – M. R., kuris juos nuėmė banke. Ji yra atlikusi tik kelias įmokas, kai pinigų duodavo M. R.. Kai gavo P. R. ieškinį dėl skolos priteisimo, nežinojo, ką daryti, buvo pasimetusi, advokato neturėjo, todėl atsiliepimo į ieškinį nepateikė, sprendimo už akių peržiūrėti neprašė, kredito sutarties neginčijo. Pripažįsta, kad P. R. advokatas kreipėsi į ją dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau taikos sutartis jai pasirodė sudėtinga (buvo raginama sau persirašyti tėvų turtą). Ji yra įgijusi profesinį išsilavinimą – yra kosmetikė, kirpėja, grimo dailininkė. Pagal pastarąją profesiją ir dirba. Kadangi darbinėms funkcijoms atlikti reikia nusigabenti lagaminus, pirko automobilį, o kai jis buvo remontuojamas, naudojosi pavežėjimo paslaugomis. Važinėti viešuoju transportu negali dėl didelio gabenamų priemonių kiekio. Onkologine liga susirgo 2017 m. Dėl to darbo tempas sulėtėjo. Didžiąją dalį vaistų valstybė kompensuoja, be to, gauna socialinę išmoką, todėl tam papildomų lėšų nereikia. Į poilsio centrą per metus nuvažiuoja 2-3 kartus, kad pagerintų savijautą, pabūtų su dukra. Skolos dengimui galėtų skirti 170-180 Eur per mėnesį. Su advokato siūlymu perrašyti paskolos sutartį sau be laidavimo nesutiko anksčiau ir nesutinka dabar, net jei suinteresuotas asmuo atsisakytų priverstinio priteistos skolos išieškojimo ir visos esamos pradelstos skolos neliktų. Pateiktuose sąskaitų išrašuose daug išlaidų, nes pirko daug priemonių darbui.

L. M. R., suinteresuoto asmens P. R. sūnus, parodė, kad su pareiškėja draugavo nuo mokyklos. Į. J. paimti paskolą, įkalbėjo savo tėvą, kad šis laiduotų. Apie paskolą nieko jam papildomai neaiškino. Ji buvo panaudota Jurgitos mokslams, automobilio lizingo dengimui. Pinigai nebuvo iššvaistyti, tačiau panaudoti pareiškėjos poreikiams, o ne sodybos statyboms.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pirmiausiai privalo būti nustatoma, ar fizinis asmuo yra nemokus, antra, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi. Ji turi vieną transporto priemonę, kurią 2019 m. įgijo už 2000 Eur. Banko sąskaitoje 2020-02-03 buvo 38,63 Eur. Duomenų, kad ji turėtų akcijų, indėlių ar būtų juridinių asmenų dalyvė, byloje nėra.

2008-06-18 Nordea Bank Finland PLC (šiuo metu Luminor Bank AS) pareiškėjai suteikė 63 485 Eur kreditą. Negrąžinta kredito dalis – 41 341,72 Eur. Tai nėra pradelstas įsipareigojimas, nes įsipareigojimus bankui vykdo laiduotojas suinteresuotas asmuo P. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių iš Jurgitos G. P. Rainskij naudai priteista 18 958,99 Eur skolos, 1 464,54 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ir 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas už akių įsiteisėjęs, pradėtas priverstinis išieškojimas, kurį vykdo antstolis Mindaugas Dabkus. Suinteresuotas asmuo P. R. nepateikė duomenų ir nenurodė, kad bent dalis šios skolos grąžinta, todėl laikytina, kad pradelstas įsipareigojimas sudaro mažiausiai 21 733,53 Eur. Tai akivaizdžiai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (15 175 Eur).

Pareiškėja nurodė, kad jos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro 492 Eur iš individualios veiklos pajamos ir 121 Eur socialinė išmoka, taigi iš viso 613 Eur. Visgi pareikalavus pateikti 2019 m. pajamas pagrindžiančius dokumentus ir juos įvertinus, matyti, kad jos buvo gerokai didesnės. Net ir iš bendros 2019 m. pajamų sumos atėmus pareiškėjos nurodomus 2 000 Eur, kuriuos ji teigia turinti sumokėti mokesčiams, ir likusią sumą padalijus 12-ai mėnesių, vienam mėnesiui tenka didesnė nei 1 000 Eur suma. Pajamas iš individualios veiklos pareiškėja gaudavo ir ankstesniais metais, tik mažesnes. Taigi visus trejus metus iki kreipimosi į teismą pareiškėja dirbo, gavo pajamas, tačiau jokių įmokų bankui nemokėjo. Jų nemokėjo ir priteisus skolą teismui. Teigė galinti mokėti 170-180 Eur per mėnesį.

2019 m. duomenys rodo, kad bendra pareiškėjos pajamų suma per mėnesį (apie 1077 Eur iš individualios veiklos + 121 Eur socialinė išmoka) buvo pakankama mokėti 210 Eur įmoką bankui. Visgi įvertinus tai, kad šiuo metu pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 422 Eur suma, ji išlaiko nepilnametį vaiką, privalo ne tik mokėti apie 210 Eur įmokas bankui, bet ir P. R. priteistą skolą, kuri šiuo metu jau viršija 21 733,53 Eur sumą, darytina išvada, kad ji nėra pajėgi šios sumos sumokėti per protingą laiką. Teismo vertinimu net ir laikant, kad ši suma būtų mokama dalimis, tai užtruktų daugiau nei tris metus, todėl nelaikytina, kad pareiškėja, gaudama nestabilias pajamas (jos tik 2019 metais viršijo 1 000 Eur, o ankstesniais tesiekė 500-600 Eur), turėdama sveikatos problemų, ribojančių jos galimybes intensyviai dirbti, augindama mažametį vaiką, gali šią sumą sumokėti per protingą laiką. Teismo vertinimu, ji, turėdama pradelstą daugiau, nei 21 733,53 Eur skolą, laikytina nemokia.

Remiantis byloje duomenimis, pareiškėja nėra įrašyta į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, nėra duomenų apie pareiškėjos žalingus įpročius (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ar kt.) (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų nubausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jos teistumas nebūtų išnykęs, bei dėl to ji būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Nėra ir duomenų apie tai, kad pareiškėjai praeityje būtų buvęs pradėtas, o vėliau nutrauktas bankroto procesas, kad būtų iškelta bankroto byla neribotos civilinės atsakomybės asmeniui, kurio dalyve būtų pareiškėja (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktai).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Nagrinėjamu atveju J. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2020 m. vasario 20 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas, yra nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 20 d.

Bylos duomenys patvirtina, kad pradelstas mažiausiai 21 733,53 Eur įsiskolinimas susidarė dėl to, kad pareiškėja nemokėjo įmokų Luminor bankui visą aukščiau nurodytą laikotarpį ir šią sumą sumokėjus suinteresuotam asmeniui P. R., jis skolą prisiteisė iš pareiškėjos. J. G. paaiškino, kad įmokų mokėti ir neketino, nes buvo žodinis susitarimas su P. R., kad įmokas mokės jis, t.y. nelaikė prievolės bankui dengti paskolą jos prievole.

Spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo nemokant įmokų bankui, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie susitarimą su P. R., kad įmokas mokės jis. Priešingai, aplinkybė, kad jo atstovas 2019 m. vasarį kreipėsi į pareiškėją, siūlydamas nutraukti 2008-06-18 laidavimo sutartį, kreditavimo sutartį refinansuoti ar pasirinkti kitą laiduotoją ir/ar atlyginti žalą P. R. dėl prievolių vykdymo kredito įstaigai, tokio susitarimo buvimą paneigia. Pareiškėjos teiginiui apie jos prievolės dengti paskolą bankui nebuvimą prieštarauja ir jos pačios procesinis elgesys civilinėje byloje Nr. e2-25678-964/2019, kuomet ji, gavusi P. R. ieškinį dėl skolos, grindžiamos jo atliktomis įmokomis bankui, priteisimo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėti neprašė, proceso atnaujinimo neinicijavo, reikalavimo nuginčyti kreditavimo sutartį ar jos atskiras sąlygas nekėlė, į banką dėl kreditavimo sutarties pakeitimo nesikreipė. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos prievolė mokėti Luminor bankui įmokas pagal 2008-06-18 kreditavimo sutartį Nr. KK 08/06/66VY būtų paneigta. Visą nagrinėjamą laikotarpį galiojant pareiškėjos prievolei mokėti įmokas bankui, spręstina, ar yra pagrindas vertinti, jog ji neturėjo galimybių šių įmokų nemokėti, ar tai darė sąmoningai didindama skolą.

Ginčo byloje nėra, kad pareiškėja įmokų bankui ne tik vertinamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 20 d., bet ir anksčiau nemokėjo (ji pati teigė mokėjusi įmokas tik pirmąjį pusmetį po sutarties pasirašymo, kai pinigų duodavo draugas M. R.). Jos pateikti duomenys apie pajamas rodo, kad ji visą nagrinėjamą laikotarpį dirbo ir gavo pajamas, aukštesnes ar net žymiai aukštesnes už minimalias, o iš jos pateikto banko sąskaitos išrašo už nagrinėjamą laikotarpį matyti, kad gaunamas pinigines lėšas skirdavo ne tik būtiniausių poreikių tenkinimui, bet ir pietums kavinėse bei restoranuose, poilsiui SPA centruose (ji pati patvirtino tai dariusi 2-3 kartus per metus). Taigi pareiškėja, turėdama realias galimybes mokėti paskolą, sąmoningai nemokėjo nei vienos įmokos bankui ir tokiu būdu didino įsiskolinimą. Šiuo metu jis viršija 25 MMA, tačiau pasiektas ne dėl objektyvaus negalėjimo vykdyti kreditorinį įsipareigojimą, o dėl vengimo tai daryti. Nors suinteresuoto asmens P. R. atstovo argumentai dėl pastarojo nesidomėjimo už kokiam tikslui įmamos paskolos grąžinimą jis laiduoja bei M. R. parodymai dėl J. G. paskolos panaudojimo vien jos asmeniniams interesams iš to nei jam, nei jo tėvui negavus jokios naudos, kelia pagrįstų abejonių, tačiau esant galiojančiai kreditavimo sutarčiai ir J. G. prievolei mokėti įmokas pagal ją, nėra pagrindo įmokų nemokėjimo vertinti kitaip, kaip jos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laiko nepagrįstu ir jį atmeta.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 5,18 Eur pašto išlaidų. Atmetus pareiškimą, jos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, CPK 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,18 Eur (penkis eurus, 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.