Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį J. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai 2019 m. rugpjūčio 3 d.). Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš ieškovo reikalavimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad 2008 m. birželio mėn. 18 d. atsakovė J. G. ir Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius (dabar - Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 08/06/66 VY. Pagal šią Sutartį Bankas įsipareigojo suteikti Atsakovei numatyto dydžio pinigines lėšas (kreditą) Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o Atsakovė įsipareigojo gauta pinigų suma Sutartyje nustatytais terminais grąžinti Bankui ir mokėti palūkanas. Atsakovės šia Sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymas buvo užtikrintas Laidavimo sutartimi Nr. LKK 08/06/67VY tarp Atsakovės, Banko ir ieškovo P. R.. Šia laidavimo sutartimi Ieškovas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo, kaip solidarusis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis Bankui, jeigu Atsakovė neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą. Ieškovas laikotarpiu nuo 2008-06-18 iki 2019-05-14 už Atsakovę yra sumokėjęs Bankui 18.958,99 Eur. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui skolą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.

CK 6.81 straipsnis numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

CK 6.83 straipsnyje numatyta, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato. Jeigu laidavimas atsirado be skolininko žinios, laiduotojas turi teisę reikalauti tik to, ką skolininkas būtų privalėjęs sumokėti be laidavimo, įskaitant nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas P. R., būdamas atsakovės sudarytos vartojimo kredito sutarties, laiduotoju laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 18 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. atliko mokėjimus 18.958,99 Eur sumai. Kadangi laiduotojas (ieškovas P. R.) už atsakovę sumokėjo 18.958,99 Eur, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 18.958,99 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6. 205 straipsnis). CK 6. 38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6. 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo, taip pat tenkintinas reikalavimas dėl 1464,54 Eur palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2014-06-23 iki 2019-06-13.

Iš atsakovės ieškovui taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 20.423,53 Eur (18.958,99 Eur+ 1464,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovui taip pat priteisiamos turėtos1310,00 Eur (230,00 Eur žyminis mokestis ir 1080,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 18.958,99 Eur (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 99 ct) skolos, 1464,54 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 54 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (20423,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-07-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1310,00 Eur (vieną tūkstanti trys šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,72 Eur (trys eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.