- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-1666-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16531-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- UAB „Taksi 1455“
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1666-370/2012
2012 m. spalio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1022-889/2012 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei UAB „Taksi 1455“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 6 979,91 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už visą darbo laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-08-16, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (400 Lt) išeitinę išmoką, taip pat piniginę kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-08-16 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu bei 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad pas atsakovę 2007-11-05 buvo priimtas dirbti direktoriumi už 200 Lt per mėnesį. Jis 2010-08-16 buvo atleistas iš darbo. Ieškovui aiškinantis atleidimo iš darbo aplinkybes, paaiškėjo, kad jis nuo 2010-03-31 buvo perkeltas į kitas pareigas, tačiau apie tai nebuvo informuotas. Atsakovė be ieškovo sutikimo 2010-05-01 sumažino ieškovui darbo užmokestį. Ieškovas nuo priėmimo į darbą iki atleidimo iš darbo dienos negavo darbo užmokesčio, todėl jam už visą darbo laikotarpį priteistinas sutartas 200 Lt darbo užmokestis už kiekvieną mėnesį – iš viso 6 979,91 Lt. Ieškovas nebuvo pateikęs prašymo atsakovei atleisti jį iš darbo, todėl laikytina, kad jis buvo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva pagal DK 129 straipsnį ir turėjo gauti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 400 Lt. Atsakovas neatskaitė su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, todėl iš atsakovo priteisina kompensacija už nepanaudotas atostogas už visą darbo laikotarpį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-08-16 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Atsakovas, nepagrįstai sumažindamas ieškovui darbo užmokestį, nutraukdamas darbo sutartį ir neatsiskaitydamas su ieškovu sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, dėl ko pablogėjo jo sveikata, todėl prašė priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Pripažino, kad ieškovas, dirbdamas pas atsakovę, nebuvo atostogose, todėl apskaičiavo ir išmokėjo ieškovui 237,38 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurią bylos nagrinėjimo metu 2012-03-30 pervedė į ieškovo sąskaitą. Pripažino aplinkybes, kad atsakovas nuo 2007-11-05 buvo paskirtas įmonės direktoriumi, nors šis faktas neįregistruotas viešame registre, ir šalys susitarė dėl 200 Lt ieškovo darbo užmokesčio kas mėnesį. Nurodė, kad nuo 2010-04-01 atsakovės direktoriumi buvo paskirtas G. L., o ieškovas turėjo būti iš direktoriaus pareigų atleistas, tačiau ieškovo prašoma įmonės akcininkė A. L. jį perkėlė į kitas – vadybininko – pareigas. Ieškovui buvo sudaryta galimybė nenutraukti socialinio ir sveikatos draudimo. Ieškovas apie perkėlimą dirbti vadybininku gerai žinojo, su tuo sutiko, tačiau nepasirašė ant tokį perkėlimą įforminančių dokumentų, nes nuo 2010 m. balandžio mėn. iki jo atleidimo į darbą į darbovietę nė karto neatvyko ir neperdavė įmonės veiklos dokumentų už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-04-01 bei įmonės antspaudo naujai paskirtam vadovui. Darbo sutartis nebuvo nutraukta dėl to, kad atsakovas yra artimas A. L. ir G. L. giminaitis. Nuo 2010-05-01 ieškovui buvo sumažintas darbo užmokestis iki 100 Lt per mėnesį, nes jis pats prašė tai padaryti, teigdamas, kad jam svarbu tik tai, jog darbo santykiai su juo nebūtų nutraukti, kol jis įsteigs savo įmonę. 2010 m. rugpjūčio mėn. ieškovas pranešė, jog jis ketina įsidarbinti kitoje įmonėje, kuri už jį mokės socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, todėl ieškovui netikslinga likti atsakovės darbuotoju. Suderinus darbo sutarties nutraukimo datą ir pagrindą su ieškovu telefonu, darbo sutartis buvo nutraukta 2010-08-16 DK 127 str. l d. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu), nors ieškovas taip ir neatvyko pateikti raštiško pareiškimo. Ieškovas antrą dieną po atleidimo 2010-08-18 jau dirbo UAB „Klaipėdos taksoma“. Atsakovė prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį reikalavimui dėl darbo užmokesčio išieškojimo už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2008-12-20. Už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-04-30 tarp šalių sutartas darbo užmokestis buvo 200 Lt per mėnesį, o nuo 2010-05-01 iki darbo sutarties nutraukimo – 100 Lt per mėnesį. Šitokio būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimo ieškovas neužginčijo per DK 297 straipsnio nustatytą l mėnesio terminą, todėl jis pripažintinas teisėtu. Ieškovas, dirbdamas atsakovės direktoriumi, pats turėjo užtikrinti, kad jam būtų paskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis. Atsakovė pripažino, kad ieškovui neišmokėjo 502,67 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki darbo sutarties nutraukimo 2010-08-16, per kurį ieškovas buvo įdarbintas vadybininko pareigose ir 237,38 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (išskaičius socialinio draudimo įmokas). Tačiau atsakovė nepripažino ieškovo reikalavimo, susijusio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-16 nesumokėjimu, kadangi ieškovas per visą nurodytą laikotarpį neatvyko į darbą nė vienos dienos, neatliko absoliučiai jokių darbinių funkcijų, todėl tokiam darbuotojui darbo užmokestis neturėjo būti mokamas. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 127 str. l d. pagrindu – tokiu atveju išeitinė išmoka atleistam darbuotojui nemokama. Atsakovė darbo užmokesčio įsiskolinimo ieškovui neturėjo, todėl jai negali būti pritaikyta sankcija už atsiskaitymo uždelsimą. Jei atsakovė ir būtų skolinga ieškovui, dėl to kaltas tiktai pats ieškovas. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, nes jis nėra nuginčijęs nei darbo sutarties sąlygos, kuria buvo sumažintas darbo užmokestis, nei darbo sutarties nutraukimo ir tokio pobūdžio ieškiniams pareikšti yra praleidęs DK 297 straipsnio l dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Ieškovo sveikatos būklė nesusijusi su atsakovės veiksmais. Ieškovas turi priklausomybę nuo alkoholio, nuo kuris gydėsi 2010 metais, be to, turi finansinių problemų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovės priteisė 823,33 Lt (atskaičiavus privalomus mokesčius) darbo užmokesčio skolą už laikotarpį 2010-04-01 iki 2010-08-16, 237,39 Lt (atskaičiavus privalomus mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimo už kasmetines atostogas nuo 2007-11-05 iki 2010-08-16, ir iš viso 346,67 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) vidutinį mėnesio darbo užmokestį (182 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-08-17 imtinai iki 2010-10-11. Kitą ieškinio dalį atmetė, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2010-03-31 ieškovas dirbo atsakovės direktoriumi, buvo atsakingas už bendrovės finansinės ir ūkinės veiklos organizavimą, tačiau įmonės dokumentų už minėtą laikotarpį nepateikė, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas išsimokėjo sau atlyginimą. Be to, atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį, o ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio išieškojimo pareikštas 2011-12-21, praleidus DK 27 str. 3 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas nenurodė jokių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir nepaprašė jo atnaujinti. Atsakovė patvirtino, kad nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-16, todėl, neįrodžius aplinkybės, kad ieškovas nebuvo atvykęs į darbą nurodytu laikotarpiu, konstatuotina, jog ieškovas dirbo ir atsisakymas mokėti ieškovui darbo užmokestį buvo nepagrįstas. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai be jo sutikimo sumažino darbo užmokestį nuo 2010-05-01. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti išeitinę išmoką, kadangi ieškovas buvo atleistas DK 127 str. 1 d. pagrindu. Ieškovą atleidžiant iš darbo 2010-08-16 jam turėjo būti išmokėta 474,77 Lt piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovei sumokėjus ieškovui 237,38 Lt, ieškovui iš atsakovės papildomai priteista 237,39 Lt. 346,67 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui priteista nuo (sekančios po) atleidimo iš darbo dienos 2010-08-17 iki 2010-10-11, kadangi po šio laikotarpio uždelsta atsiskaityti dėl paties ieškovo kaltės. Teismas atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui neįrodžius priežastinis ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo sveikatos būklės.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti o reikalavimai panaikinti, t. y. dėl darbo užmokesčio skolos laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2010-03-31, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio skolos ir neturtinės žalos priteisimo, ir šiuos reikalavimus tenkinti. Nurodo, kad teismo išvada, kad ieškovui darbo užmokestis laikotarpiu 2007-11-05 iki 2010-03-31 buvo sumokėtas, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Aplinkybė, kad ieškovas buvo įmonės direktorius, neleidžia daryti prielaidos, kad atsakovė jam už darbą mokėjo sutartą atlyginimą. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo sumokėti už atliktą darbą pinigai. Taip pat teismas padarė neteisingą išvadą dėl senaties termino, kadangi siekdamas išsiaiškinti, kodėl yra atleistas iš darbo ir situaciją dėl darbo užmokesčio, 2010-10-05 kreipėsi į atsakovę, 2010-10-15 – į darbo inspekciją. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu, t. y. ieškovo prašymu. Ieškovas tokio prašymo niekada nepareiškė nei žodžiu, nei raštu. Atleidimo iš darbo ieškovas neginčijo tik todėl, kad teismo sprendimu nebūtų grąžintas į darbą, nes dėl susiklosčiusios situacijos dirbti pas atsakovę būtų neįmanoma. Taip pat neturi pagrindo teismo išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, tais pačiais motyvais, kaip ir pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007-11-05 buvo priimtas dirbti atsakovės UAB „Taksi 1455“ direktoriumi už 200 Lt darbo užmokestį per mėnesį, jam nustatytas sutrumpintas 10 darbo valandų laikas per savaitę. 2010-04-01 įsakymu atsakovės UAB „Taksi 1455“ vienintelė akcininkė A. L. pervedė atsakovės direktorių A. L. nuo 2010-04-01 į vadybininko pareigas už tą patį darbo užmokestį ir darbo valandų, o įmonės direktoriumi paskyrė G. L. (t. 1, b. l. 51–55). G. L. 2010-05-01 įsakymu sumažino ieškovui darbo užmokestį iki 100 Lt per mėnesį ir darbo laiką sutrumpinti iki 5 valandų per savaitę, kadangi įmonė veiklos nevykdė, pajamų negavo (t. 1, b. l. 56). 2010-08-16 įsakymu darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta darbuotojo prašymu pagal DK 127 str. 1 d. (t. 1, b. l. 57).
Apelianto motyvas, kad nėra įrodymų, jog darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2007-11-05 iki 2010-03-31 jam išmokėtas, yra nesąžiningas, kadangi byloje nustatyta, jog pats ieškovas už šį laikotarpį įmonės dokumentų naujajam direktoriui neperdavė. Tokiu atveju yra pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją, t. y. laikyti egzistuojant nepalankiausius ieškovui faktus. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos L. G., tvarkiusios įmonės apskaitą, parodymais, kad už 2007 metus įmonės finansinė apskaita buvo sutvarkyta tinkamai, visi atlyginimai išmokėti ir dokumentai perduoti ieškovui. Nuo 2008-04-07 iki 2010-04-01 UAB „Taksi 1455“ dirbo tik ieškovas, kuris būdamas direktoriumi turėjo pareigą tinkamai organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės finansinės ir ūkinės veiklos organizavimą. Ieškovas nepateikė protingų paaiškinimų, kodėl būdamas direktoriumi nevykdė savo pareigų ir neišsimokėjo sau darbo užmokesčio, tokiomis aplinkybėmis jo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir nesąžiningu. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis kreipėsi į darbdavį, darbo inspekciją senaties eigai įtakos neturi, jos nesustabdo ir nenutraukia (CK 1.129, 1.130 str.), kreipimasis į VDI yra subsidiari (papildoma) darbuotojo pažeistų teisių gynimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl dviejų mėnesių išeitinės išmokos priteisimo. Ieškovas nepareiškė reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo negaliojančiu, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę. Apelianto motyvas, kad jis nenorėjo būti grąžintas į darbą, nes dėl susiklosčiusios situacijos dirbti pas atsakovę būtų neįmanoma, įtakos neturi, be to, neįtikinantis, nes įstatymas numato galimybę pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir negrąžinant darbuotojo į darbą (DK 297 str. 4d.). Kadangi darbo sutarties nutraukimo pagrindas nebuvo ginčijamas, pirmosios instancijos pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti išeitinę kompensaciją (CPK 140 str.).
Taip pat teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus neturtinės žalos atlyginimo klausimu. Apeliantas iš esmės savo patirtus neigiamus išgyvenimus sieja su, jo manymu, neteisėtu atleidimu iš darbo. Kadangi byloje iš esmės nebuvo sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas ieškovui tokio reikalavimo nepareiškus, apelianto argumentas, kad jis iš darbo buvo atleistas neteisėtai, yra nepagrįstas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovui nepagrįstai keturis mėnesius nebuvo išmokėtas 200 Lt darbo užmokestis ar atostogų kompensacija, neįrodo ieškovą patyrus neigiamų išgyvenimų bei civilinės atsakomybės sąlygų atsiradimo, juo labiau, kad byloje buvo nustatyta, kad po 2010-10-11 uždelsta atsiskaityti dėl paties ieškovo kaltės, t. y. pats ieškovas darbdaviui nepateikė savo banko sąskaitos duomenų.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.